{"id":20751,"date":"2025-10-19T10:59:09","date_gmt":"2025-10-19T10:59:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/20751\/"},"modified":"2025-10-19T10:59:09","modified_gmt":"2025-10-19T10:59:09","slug":"lietuviu-vartojimo-krepselis-arteja-prie-900-euru-daugiau-isleidziama-pramogoms-sveikatai-ir-groziui-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/20751\/","title":{"rendered":"lietuvi\u0173 vartojimo krep\u0161elis art\u0117ja prie 900 eur\u0173, daugiau i\u0161leid\u017eiama pramogoms, sveikatai ir gro\u017eiui"},"content":{"rendered":"<p>\t\t\t\t\t\t\t\t\t2025-10-19 07:452025-10-16 17:02<a class=\"penci_pmeta-link\" href=\"https:\/\/jp.lt\/swedbank-lietuviu-vartojimo-krepselis-arteja-prie-900-euru-daugiau-isleidziama-pramogoms-sveikatai-ir-groziui\/#respond\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">0<\/a>40\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">\u0160alies gyventoj\u0173 vidutin\u0117s i\u0161laidos pasiek\u0117 870 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, rodo \u201eSwedbank\u201c mok\u0117jimo korteli\u0173 duomenys. Palyginti su tre\u010diu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvir\u010diu, vartojimo i\u0161laidos \u0161iemet i\u0161augusios 13 proc. Be to, pastebima, kad i\u0161laid\u0173 augimas tapo spartesnis u\u017e atlyginim\u0173 augim\u0105, kas rodo, jog \u0161alies gyventojai ima i\u0161laidauti ma\u017eiau galvodami apie ateities poreikius.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">\u201eGyventoj\u0173 i\u0161laid\u0173 augimas prisideda prie tolesnio ekonominio aktyvumo, bet tampa ma\u017eiau paremtas realiu atlyginim\u0173 augimu. Vartojimo augimas ypa\u010d ry\u0161kus tarp jaunesnio am\u017eiaus ir tarp gaunan\u010di\u0173j\u0173 \u017eemesnes pajamas, o \u0161i\u0105 tendencij\u0105 kit\u0105met gali dar labiau sustiprinti atsiradusi galimyb\u0117 atsiimti II pensij\u0173 pakopoje sukauptas l\u0117\u0161as. \u017dvelgiant \u012f trumpalaik\u0119 perspektyv\u0105, tai yra gera \u017einia ekonomikai, ta\u010diau ilgainiui tai gali tur\u0117ti neigiam\u0105 poveik\u012f gyventoj\u0173 finansinei sveikatai ir j\u0173 atsparumui ekonomini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 akivaizdoje\u201c, \u2013 sako \u201eSwedbank\u201c ekonomistas Vismantas \u017dukas.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Kaip pastebi V. \u017dukas, vartojimo i\u0161laidos spar\u010diau augo tarp ma\u017eesnes u\u017e vidutin\u012f atlyginim\u0105 pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173, tarp kuri\u0173 metinis i\u0161laid\u0173 augimas sudar\u0117 13 proc. Tuo metu tarp 1-1.5 vidutinio atlyginimo dyd\u017eio pajamas gaunan\u010di\u0173 asmen\u0173 u\u017efiksuotas 10 proc. siek\u0119s vartojimo augimas, o t\u0173, kuri\u0173 pajamos vir\u0161ija 3 VDU \u2013 7 proc. Tai rodo, kad didesnes pajamas gaunantys \u017emon\u0117s dal\u012f pajam\u0173 prieaugio toliau nukreipia ateities poreikiams \u2013 taupymui ir investavimui.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">I\u0161laidos maitinimo paslaugoms pranoko infliacij\u0105<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Did\u017eiausi\u0105 \u0161alies gyventoj\u0173 vartojimo i\u0161laid\u0173 dal\u012f, kaip ir anks\u010diau, sudaro apsipirkimai maisto parduotuv\u0117se ir prekybos centruose \u2013 ji vidutini\u0161kai siekia 320 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f. Per tre\u010di\u0105 \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f, palyginus su analogi\u0161ku ankstesni\u0173 met\u0173 ketvir\u010diu, \u0161i dalis padid\u0117jo 10 proc.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Antroje vietoje pagal vartojimo i\u0161laidas yra maitinimo paslaugos. Vidutin\u0117s i\u0161laidos kavin\u0117se ir restoranuose palyginamuoju laikotarpiu i\u0161augo nuo 74 iki 82 eur\u0173, o pokytis siek\u0117 apie 11 proc. \u0160ios kategorijos i\u0161laid\u0173 augimas buvo apie 2 kartus didesnis nei infliacija, o tai leid\u017eia spr\u0119sti, kad gyventojai s\u0105moningai pasirenka daugiau pinig\u0173 skirti maitinimo paslaugoms.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">\u201eSwedbank\u201c duomenys atskleid\u017eia \u012fdomi\u0173 vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 skirtum\u0173 tarp atskir\u0173 gyventoj\u0173 grupi\u0173. Pavyzd\u017eiui, jauniausios 18-24 m. am\u017eiaus grup\u0117s gyventojai maitinimo paslaugoms per m\u0117nes\u012f i\u0161leid\u017eia apie 3 kartus daugiau pinig\u0173 nei vyresni nei 50 m. am\u017eiaus gyventojai.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Dar didesnis skirtumas pastebimas atsi\u017evelgus \u012f gaunamas pajamas. U\u017edirbantieji daugiau nei vidutin\u012f atlyginim\u0105 kavin\u0117se ir restoranuose per m\u0117nes\u012f vidutini\u0161kai i\u0161leid\u017eia apie 230 eur\u0173, ta\u010diau tai yra vos 3 proc. nuo gaunam\u0173 pajam\u0173. Tuo metu gaunantys ma\u017eesn\u012f nei vidutinis atlyginimas per m\u0117nes\u012f tam skiria 56 eurus, arba vir\u0161 6 proc. savo atlyginimo.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"wp-image-712401 size-large\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/1760871547_106_original_Vismantasukas-1024x683.jpg\" alt=\"\" width=\"1024\" height=\"683\"  \/>V. \u017dukas.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Daugiau skyr\u0117 drabu\u017eiams, pom\u0117giams, sveikatai<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Be maisto, did\u017eiausia dalis i\u0161laid\u0173 teko degalams ir vidutini\u0161kai sudar\u0117 67 eurus per m\u0117nes\u012f. Nors jos palyginamuoju laikotarpiu i\u0161augo l\u0117\u010diau \u2013 vos 6 proc., ta\u010diau vis dar sudaro reik\u0161ming\u0105 7 proc. vis\u0173 i\u0161laid\u0173 siekian\u010di\u0105 dal\u012f.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Toliau pagal vartojimo i\u0161laid\u0173 dyd\u012f rikiuojasi nam\u0173 apyvokos prek\u0117s ir apranga. Pirm\u0173j\u0173 dalis i\u0161laidose nesikeit\u0117 ir sudar\u0117 apie 6 proc. (55 eurai per m\u0117nes\u012f) vis\u0173 i\u0161laid\u0173, o i\u0161laidos drabu\u017eiams i\u0161augo apie 19 proc. \u2013 nuo 39 iki 46 eur\u0173.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Ypa\u010d ry\u0161kiai i\u0161augo i\u0161laidos ne pirmo b\u016btinumo prek\u0117ms, pavyzd\u017eiui, edukacijai ir pom\u0117giams skiriam\u0173 i\u0161laid\u0173 dalis i\u0161augo 21 proc., o gro\u017eio ir sveikatos paslaugoms \u2013 po 14 proc. I\u0161laidos \u0161i\u0173 kategorij\u0173 paslaugoms ir prek\u0117ms bendrai sudar\u0117 ma\u017edaug 80 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">Poveikis gyventoj\u0173 finansinei sveikatai<\/p>\n<p style=\"font-weight: 400;\">\u201eSwedbank\u201c ekonomisto teigimu, trumpuoju laikotarpiu spar\u010diai did\u0117jan\u010dios gyventoj\u0173 i\u0161laidos skatina \u0161alies ekonomikos augim\u0105, ta\u010diau ilgainiui toks augimas gali susilpninti gyventoj\u0173 finansin\u012f atsparum\u0105. L\u0117t\u0117jant pajam\u0173 augimui, bet spart\u0117jant vartojimui, i\u0161lieka auk\u0161tesnis infliacijos lygis, ma\u017e\u0117ja taupymo norma, investicijos ir finansinio turto kaupimas. Nors per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gyventoj\u0173 finansinis turtas augo vienu spar\u010diausi\u0173 tempu Europos S\u0105jungoje, pagal sukaupto turto santyk\u012f su BVP Lietuva vis dar i\u0161lieka viena silpniausi\u0173 \u2013 antra nuo galo tarp vis\u0173 ES valstybi\u0173.<\/p>\n<p>\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/09\/1758774731_723_jp-1.png\"\/><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"2025-10-19 07:452025-10-16 17:02040 \u0160alies gyventoj\u0173 vidutin\u0117s i\u0161laidos pasiek\u0117 870 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, rodo \u201eSwedbank\u201c mok\u0117jimo korteli\u0173 duomenys. Palyginti&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20752,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,1432,37,39,36,38,40,1666,46],"class_list":{"0":"post-20751","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-islaidos","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-pinigai","16":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20751","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20751"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20751\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20752"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20751"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20751"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20751"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}