![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/pasaulis\/kitos_pasaulio_naujienos\/ekspertai-vokietijos-laukia-nauji-ekonominiai-sukretimai\/images\/ico_camera_white.gif\")
1 nuotr.<\/p>\n 1 nuotr.<\/p>\n
Asociatyvi Pexels.com nuotr.<\/p>\n
Daug\u0117s pensinink\u0173<\/p>\n
Pasak ekonomist\u0173, K\u016bdiki\u0173 bumo kartos i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105 smogs Vokietijos darbo rinkai stipriau nei manyta anks\u010diau. 2024 m. buvo skai\u010diuojama, kad personalo tr\u016bkumas padid\u0117s 3 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
K\u016bdiki\u0173 bumo kartai priskiriami 1954-1969 m. gim\u0119 asmenys, sudarantys beveik 20 mln. Vokietijos pilie\u010di\u0173. Ma\u017edaug ketvirtadalis j\u0173 yra vyresni nei 67 metai ir jau i\u0161\u0117jo \u012f pensij\u0105. Likusi dalis \u0161i\u0105 rib\u0105 pasieks iki 2036 m.<\/p>\n
Nauj\u0173 darbuotoj\u0173 at\u0117jimas \u012f darbo rink\u0105 nekompensuos praradimo d\u0117l intensyvesnio nei tik\u0117tasi gyventoj\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jimo. D\u0117l to darbing\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius Vokietijoje suma\u017e\u0117s 7proc. – iki 51 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u201eVos po keleri\u0173 met\u0173 ekonomikai neu\u017eteks darbo j\u0117gos, kad u\u017etikrint\u0173 klest\u0117jim\u0105 ir i\u0161laikyt\u0173 dabartin\u0119 gerov\u0117s valstyb\u0119”, – naujien\u0173 agent\u016bra AFP citavo IW ekspert\u0105 Holger\u012f \u0160\u0117fer\u012f (Holger Schafer).<\/p>\n
Pasak jo, norint i\u0161taisyti esam\u0105 pad\u0117t\u012f, daugiau \u017emoni\u0173 prival\u0117t\u0173 dirbti ilgiau, o \u012fmon\u0117ms tur\u0117t\u0173 b\u016bti supaprastintas kvalifikuot\u0173 specialist\u0173 i\u0161 u\u017esienio samdymo procesas.<\/p>\n
Buvo pakoreguotos ir ilgalaik\u0117s \u0161alies gyventoj\u0173 skai\u010diaus prognoz\u0117s. 2024 m. IW tik\u0117josi, kad iki 2040 m. jis pasieks 85 mln. \u017emoni\u0173. Dabar jis suma\u017eintas iki 82 mln. Prie\u017eastis – suma\u017e\u0117j\u0119s migracijos tempas.<\/p>\n
Jeigu anks\u010diau migrantai atsverdavo bendr\u0105 gyventoj\u0173 sen\u0117jim\u0105, tai pastaruoju metu pastebima, kad j\u0173 atvyksta vis ma\u017eiau.<\/p>\n
Ma\u017e\u0117ja darbo viet\u0173<\/p>\n
Vokietijos plieno ir elektros sektorius \u0161i\u0173 met\u0173 baland\u012f prarado kelis t\u016bkstan\u010dius darbo viet\u0173, prane\u0161\u0117 \u0161alies metalurgijos ir elektros pramon\u0117s darbdavi\u0173 s\u0105junga \u201eGesamtmetall”.<\/p>\n
\u201eFederalinio statistikos biuro duomenimis, baland\u012f metalurgijos ir elektros pramon\u0117je dirbo 3,746 mln. \u017emoni\u0173. Tai yra 2,7 proc. arba 102 600 \u017emoni\u0173, ma\u017eiau nei t\u0105 pat\u012f pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 m\u0117nes\u012f. Lyginant su 2026 m. kovu ir \u012fvertinus sezoni\u0161kum\u0105, prarasta 15,6 t\u016bkst. darbo viet\u0173. Tai – did\u017eiausias kritimas nuo 2020 m. liepos”, – ra\u0161oma prane\u0161ime spaudai.<\/p>\n
Darbo viet\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jimas t\u0119siasi dvejus su puse met\u0173. \u201eLyginant su 2019 m., metalurgijos ir elektros pramon\u0117je buvo prarasta beveik 320 t\u016bkst. arba 7,8 proc. darbo viet\u0173. Tuo pa\u010diu metu fiksuotas beveik dvigubai didesnis gamybos nuosmukis, kuris siek\u0117 15 proc.”, – pa\u017eymi \u201eGesamtmetall”.<\/p>\n
Taip pat buvo pabr\u0117\u017eta, kad nepagerinus s\u0105lyg\u0173 verslui vien metalurgijos ir elektros pramon\u0117je kils pavojus dar 300 t\u016bkst. darbo viet\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Asociatyvi Pexels.com nuotr. \u00a0 Daug\u0117s pensinink\u0173 Pasak ekonomist\u0173, K\u016bdiki\u0173 bumo kartos i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105 smogs Vokietijos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":207715,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,2010,248,34,35,7811,24,22042,32,33,37,39,36,38,40,6201,23,22,44,1506,28,29,31854,26,27,320,74,75,76],"class_list":["post-207714","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-darbo","tag-ekonomika","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gyventojai","tag-headlines","tag-jega","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-metalurgija","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-pensija","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-schafer","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vokietija","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116777812263091228","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/207714","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=207714"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/207714\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/207715"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=207714"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=207714"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=207714"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}