{"id":208506,"date":"2026-06-20T19:13:37","date_gmt":"2026-06-20T19:13:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/208506\/"},"modified":"2026-06-20T19:13:37","modified_gmt":"2026-06-20T19:13:37","slug":"dabartines-kainos-dar-nera-sokas-ekonomistai-ivertino-kas-gyventoju-laukia-ateityje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/208506\/","title":{"rendered":"\u201eDabartin\u0117s kainos dar n\u0117ra \u0161okas\u201c: ekonomistai \u012fvertino, kas gyventoj\u0173 laukia ateityje"},"content":{"rendered":"\n

Laidoje \u201eVerslo tema\u201c \u2013 pokalbis su \u201eSwedbank\u201c vyriausiuoju ekonomistu dr. Nerijumi Ma\u010diuliu<\/a> ir \u201eCitadele\u201c banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu<\/a>. Nors d\u0117l kai kuri\u0173 dalyk\u0173 ir nesutariama, ekspertai vis d\u0117lto laikosi pana\u0161ios nuomon\u0117s, kad \u0161is karas padarys reik\u0161mingos \u012ftakos Lietuvai.<\/p>\n

\u2013 \u012esivaizduokime, kad susitarimas d\u0117l taikos juda \u012f priek\u012f. Penktadien\u012f, kaip \u017eada Donaldas Trumpas, Hormuzo s\u0105siauris bus visi\u0161kai atvertas. Kas \u0161ioje situacijoje ekonomi\u0161kai labiausiai paliest\u0173 Lietuv\u0105, pone Ma\u010diuli, ir kaip greitai gal\u0117t\u0173 pasijusti \u0161ie poky\u010diai?<\/p>\n

\u2013 Nerijus Ma\u010diulis: Poky\u010diai, kurie \u012fvyko prasid\u0117jus karui, Lietuvos i\u0161 esm\u0117s nelabai paveik\u0117. Taip, buvo \u0161iek tiek pabrang\u0119s kuras, ta\u010diau buvo pritaikyta akcizo lengvata dyzelinui. Per tuos tris m\u0117nesius, kol vyko karas Irane ir buvo pabrangusi nafta bei kuras, mat\u0117me, kad vartojimas visi\u0161kai nesuma\u017e\u0117jo, gyventoj\u0173 perkamoji galia taip pat nesuma\u017e\u0117jo.<\/p>\n

I\u0161 esm\u0117s \u0161iemet gyventojai u\u017e vidutin\u012f atlyginim\u0105 gali nusipirkti daugiau dyzelino ir benzino nei prie\u0161 metus. Matome, kad vartojimui tai netur\u0117jo jokios neigiamos \u012ftakos. Ai\u0161ku, \u010dia yra ir kitas veiksnys \u2013 gyventoj\u0173 i\u0161 pensij\u0173 fond\u0173 pasiimti pinigai, kurie taip pat skatina vartojim\u0105. Ta\u010diau tai nebuvo toks kain\u0173 \u0161uolis ir tokia energetikos kriz\u0117, koki\u0105 mat\u0117me 2022 metais, kuri gal\u0117t\u0173 pakeisti Lietuvos ekonomikos perspektyvas.<\/p>\n

Jeigu \u017ei\u016br\u0117tume, kaip karo metu buvo koreguojamos prognoz\u0117s, tai poky\u010diai siek\u0117 vos kelias de\u0161imt\u0105sias procentinio punkto. I\u0161 esm\u0117s diskusija vyksta d\u0117l to, ar Lietuvos BVP \u0161iemet augs 3 proc., ar 3,5 proc. Taip ir dabar \u2013 \u0161is susitarimas kol kas dar yra gana neapibr\u0117\u017etas, ta\u010diau jeigu jis bus pasira\u0161ytas, kuro kainos \u0161iek tiek suma\u017e\u0117s, gyventoj\u0173 perkamoji galia gali \u0161iek tiek padid\u0117ti, ta\u010diau Lietuvoje tai n\u0117ra veiksnys, kuris i\u0161 esm\u0117s pakeist\u0173 ekonomikos tendencijas.<\/p>\n

\"Nerijus <\/p>\n

Turime tur\u0117ti omenyje, kad ekonomikos augimas ir vartojimas yra labai inerti\u0161ki procesai, tod\u0117l reikia labai didelio \u0161oko, kad situacija pasikeist\u0173. Priminsiu, kad 2022 metais, kai gamtini\u0173 duj\u0173 kainos buvo penkis kartus didesn\u0117s nei dabar, o elektros kainos \u2013 beveik de\u0161imt kart\u0173 didesn\u0117s, Lietuvos BVP nesuma\u017e\u0117jo, o nam\u0173 \u016bki\u0173 vartojimas i\u0161liko beveik nepakit\u0119s.<\/p>\n

Net ir toks \u0161okas nei\u0161mu\u0161\u0117 Lietuvos ekonomikos i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173. Pristabd\u0117, ta\u010diau nei\u0161mu\u0161\u0117. Tod\u0117l tai, k\u0105 mat\u0117me \u0161iemet, buvo gera proga para\u0161yti skambi\u0173 antra\u0161\u010di\u0173 ir pasig\u0105sdinti vieniems kitus, ta\u010diau tai nebuvo veiksnys, gal\u0117j\u0119s i\u0161 esm\u0117s pakeisti ekonomikos tendencijas.<\/p>\n

\u2013 Pone Izgorodinai, koks j\u016bs\u0173 vertinimas? Matome, kad rinkose atsirado daugiau ramyb\u0117s ir optimizmo d\u0117l galimo susitarimo. Ai\u0161ku, dar ne\u017einome, ar jis tikrai bus pasiektas ir kada tai \u012fvyks, ta\u010diau kaip tai gali paveikti Lietuv\u0105? Ar tikrai poveikis nebuvo toks didelis, kaip buvo prognozuota tada, kai prasid\u0117jo konfliktas Artimuosiuose Rytuose?<\/p>\n

\u2013 Aleksandras Izgorodinas: Taip, i\u0161 ties\u0173 poveikis nebuvo toks neigiamas, kokio buvo galima tik\u0117tis konflikto prad\u017eioje. M\u016bs\u0173 vidiniai modeliai rodo tam tikr\u0105 ger\u0173 ir blog\u0173 naujien\u0173 kokteil\u012f. Lietuvos ekonomikos indeksas i\u0161lieka \u017ealiojoje zonoje, o tai rei\u0161kia, kad ekonomikos ciklas i\u0161lieka stiprus.<\/p>\n

\"Aleksandras <\/p>\n

I\u0161 kitos pus\u0117s, per pastar\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f indeksas nebeaugo, ta\u010diau i\u0161liko pakankamai stabilus. Vis d\u0117lto iki recesijos ar rimtesnio ekonomikos sul\u0117t\u0117jimo dar yra gana toli. Manome, kad vartojimas ir toliau augs bei mu\u0161 naujus rekordus, be kita ko, ir d\u0117l pensij\u0173 reformos.<\/p>\n

Galb\u016bt vienintelis klausimas yra tai, kas toliau vyks pramon\u0117je. \u0160iuo metu visoje euro zonoje matome gana ry\u0161k\u0173 pramon\u0117s aktyvumo \u0161uol\u012f, kuris i\u0161 dalies susij\u0119s su avansine gamyba. \u012emon\u0117s baiminosi \u017ealiav\u0173 brangimo ar tr\u016bkumo, tod\u0117l i\u0161 anksto didino gamybos apimtis. Tai tam tikru laikotarpiu pad\u0117jo ir Lietuvos pramonei.<\/p>\n

Gali nutikti taip, kad konfliktas baigsis, problemos i\u0161sispr\u0119s, ta\u010diau euro zonos gamybos ciklas laikinai sul\u0117t\u0117s, nes gamyba \u012f sand\u0117l\u012f anks\u010diau ar v\u0117liau turi pasibaigti. Taip pat daug kas priklausys nuo to, koki\u0173 veiksm\u0173 imsis Europos Centrinis Bankas, kokia bus bazin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma ir kokia kryptimi jud\u0117s pinig\u0173 politika.<\/p>\n

\u2013 Nerijus Ma\u010diulis: Tas argumentas d\u0117l gamybos \u012f sand\u0117l\u012f yra \u0161iek tiek mitas. Nei atsarg\u0173 lygio duomenys, nei eksporto u\u017esakym\u0173 rodikliai nerodo, kad tai b\u016bt\u0173 reik\u0161mingas veiksnys. Ypa\u010d analizuojant Europos \u012fmoni\u0173 tiekimo grandines matyti, kad jos n\u0117ra stipriai priklausomos nuo Hormuzo s\u0105siaurio ar apskritai Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173.<\/p>\n

\"Hormuzo <\/p>\n

I\u0161 ten keliauja \u0161iek tiek tr\u0105\u0161\u0173, ta\u010diau tr\u0105\u0161os yra atskira istorija. Europos \u017eemdirbiai labai daug j\u0173 \u012fsigijo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 pabaigoje, ruo\u0161damiesi naujam CBAM mokes\u010diui. Tod\u0117l matome kitus veiksnius, kurie skatina euro zonos pramon\u0117s augim\u0105. Daugiausia tai susij\u0119 su gynybos pramone ir susijusiomis industrijomis, taip pat su atsigaunan\u010diu vartojimu euro zonoje. Tod\u0117l nemanau, kad yra duomen\u0173, kurie pagr\u012fst\u0173 prielaid\u0105, jog pastar\u0105j\u012f pramon\u0117s augim\u0105 l\u0117m\u0117 tik gamyba \u012f sand\u0117l\u012f.<\/p>\n

Kalbant apie Europos Centrinio Banko politik\u0105, did\u017eiosioms euro zonos ekonomikoms ketvir\u010dio procentinio punkto pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 padidinimas arba pus\u0117s procentinio punkto padid\u0117j\u0119s \u201eEuribor\u201c turi minimali\u0105 \u012ftak\u0105. Tod\u0117l ECB gal\u0117jo sau leisti i\u0161 anksto sureaguoti ir padidinti pal\u016bkan\u0173 normas. Tai ekonomikos augimo reik\u0161mingai nepristabdo, ta\u010diau siun\u010dia signal\u0105, kad bankas rimtai vertina infliacijos rizikas ir neleis infliacijos l\u016bkes\u010diams \u012fsisi\u016bbuoti.<\/p>\n

Nerijus Ma\u010diulis<\/p>\n

Lietuvoje poveikis \u0161iek tiek didesnis d\u0117l dominuojan\u010di\u0173 kintam\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173. Ta\u010diau prisiminkime, kad 2022 metais bazin\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos pakilo iki 4 proc., ir tai netur\u0117jo labai didel\u0117s slopinan\u010dios \u012ftakos ekonomikai. Taip, b\u016bsto rinkoje kur\u012f laik\u0105 buvo suma\u017e\u0117j\u0119s sandori\u0173 skai\u010dius, ta\u010diau \u0161iuo metu matome t\u0119siam\u0105 klest\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Tam yra ir vienkartini\u0173, ir fundamentali\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Did\u017eiuosiuose miestuose auga gyventoj\u0173 skai\u010dius, did\u0117ja pajamos, o tai nat\u016braliai kuria paklaus\u0105 b\u016bsto rinkoje.<\/p>\n

\u2013 Daug kas veda, kaip sakote, ir prie infliacijos. Energetika taip pat yra labai svarbi, o kaip tik \u0161iandien turime laidos tem\u0105 \u2013 ar pavyko i\u0161vengti energetikos kriz\u0117s, kurios u\u017euomazg\u0173, galb\u016bt buvo galima \u012f\u017evelgti prasid\u0117jus karui Ukrainoje. Gerbiamas Ma\u010diuli, prie\u0161 savait\u0119 teig\u0117te, kad dar anksti sakyti, jog did\u017eiausias energetinis \u0161okas jau praeityje, ta\u010diau dabar atrodo, kad situacija \u0161iek tiek pasikeit\u0117 \u012f ger\u0105j\u0105 pus\u0119. Ar pasikeit\u0117 j\u016bs\u0173 nuomon\u0117 \u0161iuo klausimu?<\/p>\n

\"Pinig\u0173 <\/p>\n

\u2013 Nerijus Ma\u010diulis: Vis\u0173 pirma, k\u0105 sakiau tiek pirm\u0105, tiek antr\u0105 savait\u0119 po karo prad\u017eios \u2013 situacija yra visi\u0161kai kitokia nei buvo 2022 metais. Vien pa\u017evelgus \u012f elektros rink\u0105 matyti, kad tuomet Europa buvo gerokai labiau priklausoma nuo elektros gamybos i\u0161 gamtini\u0173 duj\u0173. Pabrangus dujoms, mat\u0117me did\u017eiul\u012f elektros kain\u0173 \u0161uol\u012f. Dabar nieko pana\u0161aus nebuvo nei Lietuvoje, nei did\u017eiosiose euro zonos valstyb\u0117se.<\/p>\n

Lietuva pastaruosius du m\u0117nesius po ilgos pertraukos netgi tapo elektros energijos eksportuotoja. Taip yra tod\u0117l, kad nuo 2022 met\u0173 atsinaujinan\u010dios energetikos gamybiniai paj\u0117gumai i\u0161augo nuo 2 iki 7 gigavat\u0173. D\u0117l to tapome daug ma\u017eiau priklausomi nuo energetini\u0173 sukr\u0117tim\u0173, ypa\u010d kai ka\u017ekas vyksta Artimuosiuose Rytuose.<\/p>\n

Tai, k\u0105 sakau dabar, \u2013 n\u0117ra garantij\u0173, kad naftos kaina daugiau nebekils. Net jeigu penktadien\u012f b\u016bt\u0173 pasira\u0161ytas susitarimas (laida filmuojama antradien\u012f \u2013 \u201eDelfi\u201c), kaip \u017eadama, mat\u0117me, kad net ir \u017eodiniai ar ra\u0161ytiniai susitarimai neb\u016btinai u\u017etikrina stabilum\u0105. Pakanka vieno incidento Hormuzo s\u0105siauryje, ir laiv\u0173 srautas v\u0117l sustoja.<\/p>\n

Nors Donaldas Trumpas jau sekmadien\u012f ragino atnaujinti laivyb\u0105, realyb\u0117je srautas i\u0161lieka labai ribotas. Negalioja draudimas, reikia i\u0161minavimo darb\u0173, b\u016btina u\u017etikrinti laiv\u0173, \u012fgul\u0173 ir krovini\u0173 saugum\u0105. Tai u\u017etruks. Tod\u0117l sunku tik\u0117tis, kad tiekimas ir gamyba greitai gr\u012f\u0161 \u012f met\u0173 prad\u017eios lyg\u012f.<\/p>\n

Vis d\u0117lto to negalime vadinti energetikos krize. Bent jau ji n\u0117 i\u0161 tolo neprilygsta tam, k\u0105 mat\u0117me 2022 metais.<\/p>\n

\u2013 Kalbant apie naft\u0105, gerbiamas Izgorodinai, atid\u017eiai stebite rinkas. Po savaitgalio naujien\u0173 mat\u0117me kritusias naftos ir duj\u0173 kainas, bet likime prie naftos \u2013 ar jau judame stabilizacijos link? Kokios kain\u0173 tendencijos gal\u0117t\u0173 laukti ateityje?<\/p>\n

\"Horm\u016bzo <\/p>\n

\u2013 Aleksandras Izgorodinas: Mano prognoz\u0117 tokia \u2013 artimiausi\u0105 m\u0117nes\u012f naftos kaina grei\u010diausiai reik\u0161mingai nema\u017e\u0117s, nes rinka dar vertins susitarimo tvarum\u0105, steb\u0117s, kaip jo laikosi abi pus\u0117s ir kaip atsigauna laivybos srautai.<\/p>\n

Ta\u010diau svarbu tai, kad \u0161\u012f kart\u0105 naftos pasi\u016bla buvo pakankamai gerai apr\u016bpinta. Vienas i\u0161 svarbi\u0173 veiksni\u0173 \u2013 Saudo Arabija padidino naftos gavyb\u0105 ir eksport\u0105 vamzdynais, taip kompensuodama ma\u017edaug tre\u010ddal\u012f problemos. Rinka reagavo gana greitai ir sugeb\u0117jo prisitaikyti.<\/p>\n

Artimiausi\u0105 m\u0117nes\u012f reik\u0161mingo kritimo neprognozuo\u010diau, ta\u010diau iki met\u0173 pabaigos matau daugiau tikimyb\u0117s, kad naftos kaina ma\u017e\u0117s, o ne did\u0117s. <\/p>\n

Aleksandras Izgorodinas<\/p>\n

Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 \u0161alys d\u0117l konflikt\u0173 patyr\u0117 ekonomini\u0173 nuostoli\u0173, tod\u0117l sieks skatinti ekonomik\u0105, o vienas pagrindini\u0173 b\u016bd\u0173 tai padaryti \u2013 didinti pajamas i\u0161 naftos eksporto.<\/p>\n

Be to, OPEC kartelio \u012ftaka silpn\u0117ja. Gali b\u016bti, kad stabilizavusis situacijai \u0161alys prad\u0117s aktyviau konkuruoti d\u0117l rinkos dalies. Tod\u0117l ruden\u012f galime matyti tolesn\u012f naftos kain\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105. Koks jis bus \u2013 sunku pasakyti, ta\u010diau dabartiniai ma\u017edaug 80 JAV doleri\u0173 u\u017e barel\u012f tikrai n\u0117ra riba.<\/p>\n

\u2013 Taip, \u0161\u012f ryt\u0105 irgi patikrinau \u2013 buvo vir\u0161 80 JAV doleri\u0173 u\u017e barel\u012f. Pone Ma\u010diuli, jei situacija i\u0161 ties\u0173 nuosaik\u0117s ir bus toliau einama galutinio susitarimo link, kaip dabar ir matome, ar galima tik\u0117tis, kad kaina dar labiau krist\u0173? Ir kur ji gal\u0117t\u0173 stabilizuotis \u2013 kokia b\u016bt\u0173 ta riba, esant normalioms s\u0105lygoms, kai n\u0117ra dideli\u0173 pasaulin\u0117s ekonomikos sukr\u0117tim\u0173?<\/p>\n

\u2013 Nerijus Ma\u010diulis: \u017di\u016br\u0117kite, galima pa\u017evelgti \u012f naftos ateities sandorius. Jie rodo, kad iki met\u0173 pabaigos naftos kaina tur\u0117t\u0173 nuosekliai ma\u017e\u0117ti ir suma\u017e\u0117ti dar ma\u017edaug 10\u201315 proc.<\/p>\n

Ta\u010diau nor\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105 dalyk\u0105. Vidutinis Lietuvos nam\u0173 \u016bkis kurui per m\u0117nes\u012f i\u0161leid\u017eia apie 75 eurus. Tod\u0117l kalbame apie tai, ar \u0161i suma suma\u017e\u0117s dar 5 ar 7 eurais. Tai n\u0117ra pokytis, kuris i\u0161 esm\u0117s keist\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Kur kas didesn\u012f poveik\u012f nam\u0173 \u016bki\u0173 finansams, ypa\u010d turintiems b\u016bsto paskolas, padar\u0117 i\u0161augusios pal\u016bkan\u0173 normos. D\u0117l j\u0173 m\u0117nesio i\u0161laidos kai kuriems gyventojams padid\u0117jo 50\u2013100 eur\u0173.<\/p>\n

Kalbant apie kur\u0105, manau, kad jeigu susitarimas i\u0161 ties\u0173 bus pasira\u0161ytas, kaip \u017eadama, penktadien\u012f, ir jeigu nebus didesni\u0173 jo pa\u017eeidim\u0173, o srautas per Hormuzo s\u0105siaur\u012f bent po truput\u012f prad\u0117s did\u0117ti, tik\u0117tina, kad iki rudens papildom\u0173 laid\u0173 apie naftos ir degal\u0173 kainas nebereik\u0117s.<\/p>\n

\u2013 Kita tema \u2013 dujos. Taip pat mat\u0117me, kad bent jau vakar duj\u0173 kainos suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug 5 proc., rinkoms sureagavus \u012f galim\u0105 deeskalacij\u0105 Artimuosiuose Rytuose. Vis d\u0117lto, kiek teko steb\u0117ti, duj\u0173 kainos vis dar i\u0161lieka auk\u0161tesn\u0117s nei tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai. Kiek \u0161iuo metu jas veikia geopolitin\u0117 \u012ftampa, o kiek \u2013 pasi\u016blos ir paklausos veiksniai, pone Ma\u010diuli?<\/p>\n

\u2013 Nerijus Ma\u010diulis: Pagrindin\u0117 prie\u017eastis yra ta, kad ma\u017edaug 10 proc. gamtini\u0173 duj\u0173 Europa pirkdavo i\u0161 Kataro. Tik\u0117tina, kad iki met\u0173 pabaigos \u0161ie srautai nebus visi\u0161kai atkurti, nes padaryta \u017ealos ir suskystint\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 infrastrukt\u016brai. Ta\u010diau Kataras n\u0117ra pagrindinis Europos tiek\u0117jas \u2013 svarbiausias tiek\u0117jas yra Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos.<\/p>\n

\"Nerijus <\/p>\n

Jeigu labai nor\u0117tume pie\u0161ti ni\u016brius scenarijus ir ie\u0161koti dramati\u0161k\u0173 naujien\u0173, gal\u0117tume \u012fsivaizduoti situacij\u0105, kai b\u016bt\u0173 apribotas naftos produkt\u0173 ir gamtini\u0173 duj\u0173 eksportas i\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173. Beje, apie toki\u0105 galimyb\u0119 \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje buvo u\u017esimin\u0119s Donaldas Trumpas. Toks scenarijus Europai b\u016bt\u0173 gerokai didesnis sm\u016bgis.<\/p>\n

Dabar diskusija, ar gamtin\u0117s dujos kainuoja 40 ar 50 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119, n\u0117ra esmin\u0117. Priminsiu, kad 2022 metais ilg\u0105 laik\u0105 viena megavatvaland\u0117 kainavo daugiau nei 200 eur\u0173. Tod\u0117l dabartin\u0117s kainos dar n\u0117ra \u0161okas.<\/p>\n

Kitas klausimas \u2013 kam tai didesn\u0117 problema: verslui ar gyventojams. Gyventojams duj\u0173 kainos perskai\u010diuojamos kas pusmet\u012f. Nuo liepos 1 dienos jos \u0161iek tiek did\u0117s, nes atspindi situacij\u0105, kuri\u0105 mat\u0117me pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f. Po \u017eiemos Europos \u0161alys tur\u0117jo pildyti i\u0161tu\u0161t\u0117jusias saugyklas, tod\u0117l buvo perkamos brangesn\u0117s dujos. D\u0117l to jau dabar u\u017eprogramuotos didesn\u0117s gamtini\u0173 duj\u0173 ir \u0161ildymo kainos art\u0117jan\u010diam \u0161ildymo sezonui.<\/p>\n

Verslui pagrindin\u0117 problema yra ne tai, kiek duj\u0173 kaina svyruoja lyginant su pra\u0117jusiais metais, o tai, kiek jos kainuoja Europoje, palyginti su Jungtin\u0117mis Amerikos Valstijomis ar Kinija. Europa u\u017e gamtines dujas moka du ar net tris kartus brangiau nei jos pagrindiniai konkurentai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties didel\u0117 dalis energijai imlios Europos pramon\u0117s yra praradusi konkurencingum\u0105 arba apskritai sunykusi.<\/p>\n

Tai yra ilgalaik\u0117 strukt\u016brin\u0117 problema, kurios i\u0161 esm\u0117s nepakei\u010dia trumpalaikiai gamtini\u0173 duj\u0173 kain\u0173 svyravimai bir\u017eose.<\/p>\n

\u2013 Aleksandras Izgorodinas: A\u0161 dar prid\u0117\u010diau tai, kad Europa po \u017eiemos liko su gana \u017eemu duj\u0173 atsarg\u0173 lygiu saugyklose. Vienas svarbiausi\u0173 rodikli\u0173, kur\u012f dabar atid\u017eiai stebime, yra tai, kaip Europai sekasi jas pildyti.<\/p>\n

\"Aleksandras <\/p>\n

Manau, kad rizika, jog \u012fvyks ka\u017ekas kriti\u0161ko, yra gana nedidel\u0117, ta\u010diau faktas tas, kad per vasar\u0105 Europa turi padaryti reik\u0161ming\u0105 pa\u017eang\u0105 pildydama saugyklas. Be to, tik\u0117tina, kad Katarui prireiks ma\u017edaug dviej\u0173\u2013trij\u0173 m\u0117nesi\u0173, kol jis atkurs savo duj\u0173 eksporto paj\u0117gumus iki \u012fprasto lygio. Tai sukuria tam tikr\u0105 papildom\u0105 rizik\u0105 Europai.<\/p>\n

Jeigu dabartines duj\u0173 kainas lygintume su tomis, kurios buvo Ukrainos karo sukeltos energetikos kriz\u0117s piko metu, dujos \u0161iandien yra ma\u017edaug \u0161e\u0161is kartus pigesn\u0117s. Vis d\u0117lto labai svarbu steb\u0117ti, ar Europa sugeb\u0117s iki \u017eiemos pakankamai u\u017epildyti duj\u0173 saugyklas. Tai \u0161iuo metu yra viena svarbiausi\u0173 tem\u0173.<\/p>\n

\u2013 Nuo ko priklausys, ar tai pavyks?<\/p>\n

\u2013 Aleksandras Izgorodinas: Pirmiausia nuo to, kokia bus pasi\u016bla pasaulin\u0117je duj\u0173 rinkoje. Taip pat nuo to, kaip greitai Kataras sugeb\u0117s atkurti savo paj\u0117gumus arba ar apskritai tai pavyks padaryti numatytais terminais.<\/p>\n

\u2013 Nerijus Ma\u010diulis: A\u0161 \u0161iek tiek \u012fsiterpsiu. Europai Kataro situacija \u0161iuo metu n\u0117ra tokia svarbi, kaip gali atrodyti. Dabar beveik 60 proc. gamtini\u0173 duj\u0173 Europa importuoja i\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173. Likusi dalis atkeliauja i\u0161 \u0160iaur\u0117s j\u016bros regiono, Al\u017eyro ir kit\u0173 tiek\u0117j\u0173. Tod\u0117l pagrindinis veiksnys yra b\u016btent JAV.<\/p>\n

Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos \u0161iuo metu labai aktyviai investuoja \u012f gamtini\u0173 duj\u0173 suskystinimo infrastrukt\u016br\u0105. Vien kitais metais tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti veikti \u0161e\u0161i nauji suskystint\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 terminalai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties, \u017evelgiant \u012f gamtini\u0173 duj\u0173 ateities sandorius, matyti, kad kitais metais kainos tur\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti iki \u017eemiausio lygio per pastaruosius kelerius metus \u2013 nukristi \u017eemiau 30 eur\u0173 u\u017e megavatvaland\u0119.<\/p>\n

\u017dinoma, rizik\u0173 visada yra. Ta\u010diau jos nepalyginamai ma\u017eesn\u0117s nei 2022 metais, kai Europos valstyb\u0117s buvo pasirengusios pirkti dujas prakti\u0161kai u\u017e bet koki\u0105 kain\u0105. Tuomet buvo rimtai svarstomi scenarijai, kad gali pritr\u016bkti duj\u0173, tod\u0117l buvo ribojamas vie\u0161\u0173j\u0173 basein\u0173 \u0161ildymas, ma\u017einamas gatvi\u0173 ap\u0161vietimas ir imamasi kit\u0173 taupymo priemoni\u0173.<\/p>\n

\u0160iandien teori\u0161kai galime \u012fsivaizduoti scenarij\u0173, kad suskystint\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 tr\u016bks, ypa\u010d jei d\u0117l vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 sutrikt\u0173 tiekimas i\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173. Ta\u010diau nemanau, kad toks scenarijus \u0161iuo metu patekt\u0173 tarp penki\u0173 did\u017eiausi\u0173 rizik\u0173 Europos ekonomikai.<\/p>\n

Vis\u0105 \u201eDelfi\u201c tinklalaid\u0119 \u201eVerslo tema\u201c galite \u017ei\u016br\u0117ti \u017eemiau:<\/p>\n

Grie\u017etai draud\u017eiama Delfi<\/a> paskelbt\u0105 informacij\u0105 panaudoti kitose interneto svetain\u0117se, \u017einiasklaidos priemon\u0117se ar kitur arba platinti m\u016bs\u0173 med\u017eiag\u0105 kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, b\u016btina nurodyti Delfi<\/a> kaip \u0161altin\u012f. Daugiau informacijos Taisykl\u0117se<\/a> ir info@delfi.lt<\/a> \"Delfi\"<\/a> <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Laidoje \u201eVerslo tema\u201c \u2013 pokalbis su \u201eSwedbank\u201c vyriausiuoju ekonomistu dr. Nerijumi Ma\u010diuliu ir \u201eCitadele\u201c banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":208507,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[5750,81,37,39,36,38,40,4604,46],"class_list":["post-208506","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-aleksandras-izgorodinas","tag-business","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-nerijus-maciulis","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116784032105749626","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/208506","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=208506"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/208506\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/208507"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=208506"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=208506"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=208506"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}