{"id":21001,"date":"2025-10-19T19:02:11","date_gmt":"2025-10-19T19:02:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/21001\/"},"modified":"2025-10-19T19:02:11","modified_gmt":"2025-10-19T19:02:11","slug":"kas-penktas-lietuvis-patiria-skurdo-rizika-ivardijo-priezastis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/21001\/","title":{"rendered":"Kas penktas lietuvis patiria skurdo rizik\u0105: \u012fvardijo prie\u017eastis"},"content":{"rendered":"

Ministr\u0117: \u201ePatenkame \u012f tam tikrus sp\u0105stus\u201c<\/p>\n

Dabartin\u0117 vald\u017eia jau beveik metus yra prie valstyb\u0117s vairo, ta\u010diau skai\u010diavimai rodo, kad skurdo pad\u0117tis Lietuvoje neger\u0117ja, nors ekonomika auga. Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministr\u0117 J\u016brat\u0117 Zailskien\u0117 komentavo, jog \u0161iuo klausimu galima kalb\u0117ti apie daugyb\u0119 aspekt\u0173 ir po\u017ei\u016bri\u0173.<\/p>\n

\u201ePirmiausia, skurdo rizika ir vadinamoji riba yra matuojama pagal tam tikrus dyd\u017eius. Tie dyd\u017eiai did\u0117ja pagal tai, kaip did\u0117ja ir i\u0161mokos, ir vidutiniai atlyginimai, ir pan. I\u0161eina taip, kad \u0161iek tiek patenkame \u012f sp\u0105stus.<\/p>\n

Didinamas bazin\u0117s socialin\u0117s i\u0161mokos dydis, did\u0117ja minimali alga, pensijos, bet tuo pa\u010diu kyla ir absoliutaus skurdo riba, nes nustatomas minimali\u0173 poreiki\u0173 dydis. Manau, kad mes, socialdemokratai, darome tikrai daug. Jau ir XIX Vyriausyb\u0117 prad\u0117jo nuo to, kad buvo padidinta BSI iki 70 eur\u0173, taip pat didinta minimali alga\u201c, \u2013 sak\u0117 ministr\u0117.<\/p>\n

\"J\u016brat\u0117 <\/p>\n

Pasak jos, Lietuvos socialdemokrat\u0173 partija (LSDP) t\u0119s t\u0105 pa\u010di\u0105 politik\u0105, nes itin svarbu didinti minimal\u0173 atlyginim\u0105 \u2013 j\u012f gauna skurd\u017eiausiai gyvenantys \u017emon\u0117s.<\/p>\n

\u201eAkivaizdu, kad tie, kurie gauna minimal\u0173 atlyginim\u0105, tikrai yra arti skurdo ribos, nes \u0161i riba skai\u010diuojama vienam \u017emogui, dalijant pajamas i\u0161 \u0161eimos nari\u0173 skai\u010diaus\u201c, \u2013 ai\u0161kino J. Zailskien\u0117.<\/p>\n

Ministr\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad augant atlyginimams, auga ir kainos bei minimalus vartojimo poreiki\u0173 dydis, pagal kur\u012f skai\u010diuojama skurdo riba. 2024 m. ji siek\u0117 446 eurus, o dabar \u2013 450 eur\u0173.<\/p>\n

\u201e2023 m. ta riba buvo gerokai ma\u017eesn\u0117, tod\u0117l nat\u016bralu, kad kai viskas kyla, kyla ir ta riba. \u0160iemet buvo padidintas minimalus atlyginimas, bet pensijos kyla didesniu procentu nei minimalus atlyginimas. Tai leid\u017eia manyti, kad galb\u016bt skurdo riba \u0161iek tiek ma\u017e\u0117s.<\/p>\n

Bendromis pastangomis turime pasiekti daugiau \u2013 Vyriausyb\u0117 gali didinti minimal\u0173 atlyginim\u0105, pensijas, i\u0161mokas vaikams ir labiausiai skurstantiems \u017emon\u0117ms. Ta pagalba i\u0161 valstyb\u0117s buvo, yra ir bus\u201c, \u2013 teig\u0117 ministr\u0117.<\/p>\n

Pagal europin\u012f rodikl\u012f \u2013 kas penktas gyventojas patiria skurdo rizik\u0105<\/p>\n

Nacionalinio skurdo ma\u017einimo organizacij\u0173 tinklo (NSMOT) vadov\u0117 Aist\u0117 Adomavi\u010dien\u0117 teig\u0117, kad, nors Lietuvoje 167 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 gyvena \u017eemiau absoliutaus skurdo ribos, europinis rodiklis rodo dar ni\u016bresn\u012f vaizd\u0105.<\/p>\n

\u201eAbsoliutaus skurdo rodiklis \u2013 nacionalinis, ta\u010diau yra ir europinis rodiklis \u2013 skurdo rizikos riba. Pagal j\u012f kas penktas Lietuvos gyventojas susiduria su skurdu. \u0160is rodiklis modernesnis ir labiau atspindi visuomen\u0117s gyvenimo realijas. Toki\u0173 \u017emoni\u0173 yra apie 620 t\u016bkst.\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Adomavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

\"Aist\u0117 <\/p>\n

Skurdo rizikos riba siekia 616 eur\u0173, tod\u0117l visi, gaunantys ma\u017eiau, patenka \u012f rizikos grup\u0119.<\/p>\n

\u201ePirmiausia reikia oraus po\u017ei\u016brio \u012f \u0161iuos \u017emones. Da\u017enai jie nesijau\u010dia oriai, nes ma\u017eos pajamos labai apriboja galimybes. Turime \u017emoni\u0173 su negalia, kuri\u0173 pajamos siekia vos 280 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n

Ne visi gauna papildom\u0105 param\u0105, pavyzd\u017eiui, kompensacijas u\u017e \u0161ildym\u0105. Galime tik \u012fsivaizduoti, kokioje \u012ftampoje ir desperacijoje jie gyvena. Darbo rinkoje tokie \u017emon\u0117s da\u017enai b\u016bna paskutiniai, kuriuos pasirenka darbdaviai\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n

Ne\u012fgali\u0173j\u0173 ir pensinink\u0173 skurdas<\/a> i\u0161lieka problema <\/p>\n

Paklausta, ar Lietuvos biud\u017eetui b\u016bt\u0173 didel\u0117 finansin\u0117 na\u0161ta suteikti orias gyvenimo s\u0105lygas \u017emon\u0117ms su negalia, ekspert\u0117 atsak\u0117 tiesiai \u2013 tai kainuot\u0173 daug.<\/p>\n

\u201e\u017dmon\u0117s su negalia dvigubai da\u017eniau skursta nei sveiki. Prie\u017eastys \u2013 ribotas pri\u0117jimas prie darbo rinkos ir ma\u017eos i\u0161mokos\u201c, \u2013 ai\u0161kino A. Adomavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Ji pabr\u0117\u017e\u0117, kad net 40 proc. pensinio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 patiria skurdo rizik\u0105.<\/p>\n

\u201eTai yra did\u017eiulis skai\u010dius. Ypa\u010d moterys pensinink\u0117s gauna ma\u017eesnes pensijas, nes da\u017eniau dirba ma\u017eiau apmokamus darbus: slaugytojomis, individualios prie\u017ei\u016bros specialist\u0117mis ir kt. Be to, jos da\u017enai i\u0161krenta i\u0161 darbo rinkos d\u0117l artim\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bros. Visa tai atsispindi v\u0117liau \u2013 ma\u017eesn\u0117se pensijose\u201c, \u2013 teig\u0117 ji.<\/p>\n

Vaik\u0173 skurd\u0105, anot ekspert\u0117s, pavyko \u0161iek tiek suvaldyti, ta\u010diau jis vis dar didelis. Vaikyst\u0117je patirtas skurdas gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173, atsiliepti s\u0117kmingai vaik\u0173 atei\u010diai. <\/p>\n

\"Vilnius\"\/ <\/p>\n

Skurdas gresia ir vieni\u0161oms mamoms, ir daugiavaik\u0117ms \u0161eimoms<\/p>\n

\u201eVaik\u0173 skurdas tiesiogiai priklauso nuo t\u0117v\u0173 finansin\u0117s pad\u0117ties. Da\u017eniausiai skurdo rizika gresia vieni\u0161oms mamoms ir daugiavaik\u0117ms \u0161eimoms\u201c, \u2013 ai\u0161kino A. Adomavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Ji atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f pasenusius teisinius reglamentus: \u201eJei t\u0117vyst\u0117 n\u0117ra pripa\u017einta, mama negali gauti paramos ar kompensacijos u\u017e \u0161ildym\u0105 \u2013 j\u0105 gali gauti tik vaikas. Tokia motina fakti\u0161kai gyvena i\u0161 vaiko paramos. \u0160i\u0105 nuostat\u0105 planuojama keisti, mat pagalbos tokioms mamoms tikrai reikia.\u201c<\/p>\n

J. Zailskien\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad skurdo problemas reikia spr\u0119sti kompleksi\u0161kai, o svarbiausia priemon\u0117 yra oriai apmokamas darbas. Vis d\u0117lto ji pripa\u017eino, kad darbdavius tenka \u012ftikin\u0117ti priimti asmenis su negalia. Did\u0117ja ir am\u017eiaus diskriminacija darbo rinkoje.<\/p>\n

\u201eJau nustatyta, kad 5 proc. darbuotoj\u0173 turi b\u016bti asmenys su negalia. Ta\u010diau pasiekti \u0161\u012f rodikl\u012f sunku, kadangi darbdaviai ne visada \u017eino, jog \u017emogus turi negali\u0105, o kai kur tiesiog n\u0117ra ir laisv\u0173 darbo viet\u0173.<\/p>\n

Visuomen\u0117 vis dar bijo \u017emoni\u0173 su negalia, bedarbi\u0173, tur\u0117jusi\u0173 priklausomybi\u0173 ar gr\u012f\u017eusi\u0173 i\u0161 \u012fkalinimo \u012fstaig\u0173. Tod\u0117l labai svarbus \u0161vietimas ir atviras kalb\u0117jimas\u201c, \u2013 teig\u0117 ministr\u0117.<\/p>\n

Moter\u0173 pensijos \u2013 vis dar ma\u017eesn\u0117s<\/p>\n

Kalb\u0117dama apie moter\u0173 pensininki\u0173 skurd\u0105, ministr\u0117 primin\u0117, kad situacija ger\u0117ja:<\/p>\n

\u201eSovietme\u010diu ar nepriklausomyb\u0117s prad\u017eioje mamoms, auginan\u010dioms ma\u017eus vaikus, nei i\u0161mokos buvo mokamos, nei sta\u017eas skai\u010diuojamas. Dabar viskas kitaip \u2013 siekiama u\u017etikrinti teisingesn\u0119 sistem\u0105.\u201c<\/p>\n

A. Adomavi\u010dien\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u017emon\u0117ms, atsid\u016brusiems skurdo rizikoje, b\u016btina u\u017etikrinti tris pagrindinius dalykus \u2013 i\u0161mokas, paslaugas ir b\u016bst\u0105.<\/p>\n

\u201e\u0160ie trys rams\u010diai leid\u017eia \u017emogui gyventi oriai. Ta\u010diau dabar matome paramai ir kli\u016b\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, vadinamuosius visuomenei naudingus darbus, kai \u017emon\u0117s u\u017e pa\u0161alp\u0105 turi atidirbti. Vidutin\u0117 pa\u0161alpa tesiekia vos 180 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f ir tai labai ma\u017eos sumos.<\/p>\n

T\u0173 \u017emoni\u0173 yra apie 2 proc., ketvirtadalis j\u0173 yra vaikai. Dalis turi negali\u0105 ar nepripa\u017eint\u0105 negali\u0105. Jie kasdien eina \u012f darbus, bet negauna atlyginimo ir nekaupia darbo sta\u017eo, tod\u0117l j\u0173 b\u016bsimos pensijos bus labai ma\u017eos\u201c, \u2013 kalb\u0117jo ekspert\u0117.<\/p>\n

\"Asociatyvi <\/p>\n

Pasak jos, tokius \u017emones reik\u0117t\u0173 oficialiai \u012fdarbinti, jei jie fakti\u0161kai dirba.<\/p>\n

\u201e\u017dinoma, \u0161i grup\u0117 yra labai \u012fvairi, mat vieni nedirba jau daugel\u012f met\u0173, kiti prarado darbus ir nebegavo kvietim\u0173 \u012f pokalbius, tod\u0117l prarado savivert\u0119. Reikia laiko j\u0105 atstatyti, pad\u0117ti sugr\u012f\u017eti \u012f darbo rink\u0105 ir toliau palaikyti darbo vietoje\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Adomavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Vis\u0105 laid\u0105 \u017ei\u016br\u0117kite \u010dia: <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ministr\u0117: \u201ePatenkame \u012f tam tikrus sp\u0105stus\u201c Dabartin\u0117 vald\u017eia jau beveik metus yra prie valstyb\u0117s vairo, ta\u010diau skai\u010diavimai rodo,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":21002,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,6791,22,28,29,4400,3901,26,27],"class_list":{"0":"post-21001","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-neigalieji","23":"tag-news","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-senatves-pensija","27":"tag-skurdas","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21001"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21001\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21002"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}