{"id":210728,"date":"2026-06-23T11:01:10","date_gmt":"2026-06-23T11:01:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/210728\/"},"modified":"2026-06-23T11:01:10","modified_gmt":"2026-06-23T11:01:10","slug":"lietuvos-kritimas-imd-pasaulio-konkurencingumo-reitinge","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/210728\/","title":{"rendered":"Lietuvos kritimas IMD Pasaulio konkurencingumo reitinge"},"content":{"rendered":"

Lietuva prarado pozicijas visose keturiose pagrindin\u0117se konkurencingumo dimensijose: ekonomini\u0173 rezultat\u0173 (49 vieta), verslo efektyvumo (35 vieta), infrastrukt\u016bros (34 vieta) ir vald\u017eios sektoriaus efektyvumo (25 vieta), atkreipia d\u0117mes\u012f Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos ekonomist\u0117 dr. \u017divil\u0117 Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117<\/a>. <\/p>\n

Palyginimui, kai Lietuva bendrame reitinge smuko per 13 pozicij\u0173 ir u\u017eima 34 viet\u0105, kaimyn\u0117 Estija pakilo per penkias pozicijas \u012f 28 viet\u0105, Latvija pakilo per tris pozicijas \u012f 35 viet\u0105. <\/p>\n

Lenkija \u0161iame reitinge 41-oje vietoje, ta\u010diau per metus pakilo 11 pozicij\u0173. <\/p>\n

Kad regresas fiksuotas beveik visose srityse, o did\u017eiausias pagal pasaulio verslo lyderi\u0173 nuomon\u0119 apie Lietuv\u0105, pasteb\u0117jo ir \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Ma\u010diulis<\/a>.<\/p>\n

Ma\u010diulis \u2013 apie regres\u0105 beveik visose srityse<\/p>\n

\u0160iame reitinge vertintos 70-ies valstybi\u0173 ekonomikos. Lietuvos rezultatai, kaip pasteb\u0117jo N. Ma\u010diulis, kalba apie tai, kad Lietuvos konkurencingumo ma\u017e\u0117jim\u0105 rodo ne vienas, o daugelis rodikli\u0173.<\/p>\n

\"Nerijus <\/p>\n

\u201eReikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kad \u0161is IMD konkurencingumo reitingas sudaromas remiantis tiek vadinamaisiais kietaisiais rodikliais, tai yra pamatuojamais makroekonominiais duomenimis, tokiais kaip ekonomikos augimas ar infliacija, tiek verslo lyderi\u0173 apklausomis. Jose dalyvauja apie 7 t\u016bkst. \u012fmoni\u0173 vadov\u0173 i\u0161 viso pasaulio.<\/p>\n

Tai leid\u017eia \u012fvertinti ne tik ekonominius rodiklius, bet ir tai, kaip kei\u010diasi \u0161alies \u012fvaizdis. O tai labai svarbu vertinant ateities potencial\u0105, nes parodo, kaip u\u017esienio investuotojai \u017ei\u016bri \u012f Lietuv\u0105: ar ji yra patraukli investicijoms, ar \u010dia stabili ir prognozuojama mokestin\u0117 bei reguliacin\u0117 aplinka. Jeigu \u0161ioje srityje atsiranda daug neapibr\u0117\u017etumo, v\u0117lyv\u0173 ir sunkiai prognozuojam\u0173 poky\u010di\u0173, ypa\u010d neigiam\u0173, tai labai greitai atsispindi apklaus\u0173 rezultatuose. B\u016btent tai ir matome \u0161iemet\u201c, \u2013 portalui \u201eDelfi\u201c kalb\u0117jo jis.<\/p>\n

\u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas prid\u016br\u0117, kad visgi kontekstas Lietuvai nebuvo palankus.<\/p>\n

Tur\u0117jome daug diskusij\u0173 suk\u0117lusi\u0105 mokestin\u0119 reform\u0105, taip pat dabar formuojasi jau tre\u010dia Vyriausyb\u0117 per metus. Akivaizdu, kad tai siun\u010dia neigiam\u0105 signal\u0105 u\u017esienio investuotojams, nes tampa sunkiau prognozuoti, kokioje aplinkoje j\u0173 investicijos veikt\u0173 ateityje.<\/p>\n

Nerijus Ma\u010diulis<\/p>\n

Kita vertus, makroekonominiai duomenys nebuvo labai blogi.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, Lietuvos ekonomikos augimas pra\u0117jusiais metais vis dar buvo vienas spar\u010diausi\u0173 regione. Tiesa, pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f BVP jau susitrauk\u0117 \u2013 ketvirtinis pokytis buvo neigiamas. Ta\u010diau tai gali b\u016bti trumpalaikis svyravimas.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, pavyzd\u017eiui, infliacija Lietuvoje yra viena did\u017eiausi\u0173 regione, o tai taip pat yra vienas i\u0161 vertinam\u0173 komponent\u0173. Infliacij\u0105 lemia ne tik i\u0161oriniai veiksniai. Energetikos kriz\u0117 ar derliaus svyravimai paveik\u0117 visas valstybes pana\u0161iai, ta\u010diau Lietuvoje prie kain\u0173 augimo prisid\u0117jo ir vidaus sprendimai \u2013 spar\u010diai didinamas minimalus m\u0117nesinis atlyginimas, galimyb\u0117 i\u0161siimti dal\u012f pensij\u0173 kaupimo l\u0117\u0161\u0173 ir kiti veiksniai\u201c, \u2013 komentavo ekonomistas.<\/p>\n

Kaip min\u0117jo, d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 infliacija Lietuvoje pakilo labiau nei daugelyje kit\u0173 valstybi\u0173. <\/p>\n

\u201eTai taip pat siun\u010dia signal\u0105 apie ma\u017eesn\u012f stabilum\u0105 ir prognozuojamum\u0105. Kaip sakau, veiksni\u0173 yra daug, ta\u010diau akivaizdu, kad politin\u0117 aplinka ir bendras \u0161alies klimatas investuotojams yra labai svarb\u016bs\u201c, \u2013 prid\u0117jo N. Ma\u010diulis.<\/p>\n

Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117: tai yra pirmas rimtesnis signalas<\/p>\n

IMD pasauliniame konkurencingumo reitingo rezultatai apie Lietuv\u0105 pasako gana ai\u0161ki\u0105 i\u0161vad\u0105, taip pat mano ekonomist\u0117 \u017d. Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117. <\/p>\n

\u201eTurb\u016bt tai ir pasako labai ai\u0161kiai \u2013 jeigu ilg\u0105 laik\u0105 kalb\u0117jome, kad esame labai konkurencinga valstyb\u0117, kurios ekonomika nuolat auga, dabar matome, kad tas pozicijas prarandame. Kas \u012fdomu, reitingo sudarytojai vertinim\u0105 suskirsto \u012f keturias dideles grupes, o kiekviena j\u0173 dar turi smulkesnius pogrupius. I\u0161 esm\u0117s Lietuva prast\u0117jo beveik visose pozicijose, i\u0161skyrus, berods, vien\u0105.<\/p>\n

\"\u017divil\u0117 <\/p>\n

Kalbame apie labai \u012fvairius rodiklius \u2013 nuo ekonomikos augimo ir darbo rinkos iki \u0161alies tarptautinio \u012fvaizd\u017eio. Tai tikrai n\u0117ra d\u017eiuginantys signalai. \u017dinoma, tarptautinis reitingas n\u0117ra vienintelis kriterijus, pagal kur\u012f investuotojai ar partneriai vertina Lietuv\u0105, ta\u010diau 13 pozicij\u0173 kritimas yra reik\u0161mingas. Toki\u0173 svyravim\u0173 pastaraisiais metais tikrai nemat\u0117me, tod\u0117l tai rodo, kad nesame tokioje geroje pozicijoje, kaip galb\u016bt nor\u0117tume manyti\u201c, \u2013 \u201eDelfi\u201c komentavo \u017d. Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117. <\/p>\n

Ekonomist\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad n\u0117ra vienos prie\u017easties, kod\u0117l Lietuva visose pagrindin\u0117se srityse smuko. \u201eTai parodo, kad kai pradedame pras\u010diau tvarkytis arba pernelyg \u012fsijau\u010diame \u012f mint\u012f, kad jau gyvename labai gerai ir nebereikia stengtis, pradeda blog\u0117ti \u012fvairios sritys. Matome problemas tiek ekonomikoje, tiek u\u017eimtume, tiek kain\u0173 lygyje.<\/p>\n

Did\u017eiausias pavojus, kur\u012f signalizuoja \u0161is kritimas, yra tas, kad tampame labai brangia \u0161alimi. Atlyginimai auga, ta\u010diau produktyvumas ir efektyvumas \u2013 tiek vie\u0161ajame sektoriuje, tiek versle \u2013 neauga tokiu pa\u010diu tempu. Tas pats pasakytina ir apie infrastrukt\u016br\u0105 \u2013 mokslin\u0119, sveikatos apsaugos, technologin\u0119. Ji ne visada atitinka tai, kiek norime u\u017edirbti\u201c, \u2013 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ji.<\/p>\n

Tarp reitingo ataskaitoje i\u0161skirt\u0173 Lietuvos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 minimas produktyvumas, visuomen\u0117s sen\u0117jimas, energijos kainos, b\u016bsto \u012fperkamumas. <\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, kalbant apie energijos kainas, jos paveik\u0117 vis\u0105 pasaul\u012f, tod\u0117l vien \u0161iuo veiksniu Lietuvos kritimo nepaai\u0161kinsi. Mes nesame ka\u017ekuo i\u0161skirtiniai.<\/p>\n

Ta\u010diau pagrindin\u0117 problema yra ta, kad atlyginimai auga gerokai spar\u010diau nei produktyvumas. Tur\u0117jome diskusijas d\u0117l minimalaus darbo u\u017emokes\u010dio didinimo ir v\u0117l kalbame apie reik\u0161ming\u0105 jo k\u0117lim\u0105. Nesakau, kad tai nereikalinga \u2013 tai ma\u017eina skurd\u0105 ir gerina \u017emoni\u0173 pad\u0117t\u012f. Ta\u010diau yra ribos. Jeigu atlyginimai augs pernelyg spar\u010diai, dalis versl\u0173 papras\u010diausiai nebenor\u0117s veikti Lietuvoje, nes tapsime per brang\u016bs. O atlyginimams mok\u0117ti reik\u0117s vis daugiau l\u0117\u0161\u0173, kuri\u0173 verslas gali tiesiog neu\u017edirbti\u201c, \u2013 teig\u0117 \u017d. Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117.<\/p>\n

Kalbinta ekspert\u0117 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad ma\u017emenin\u0117 prekyba Europoje traukiasi, situacija n\u0117ra gera ir Lietuvoje.<\/p>\n

\u0160is reitingas yra pirmas rimtesnis signalas. Pastaruosius kelerius metus gyvenome ant pakilimo bangos \u2013 d\u017eiaug\u0117m\u0117s, kad aplenk\u0117me Estij\u0105, Ispanij\u0105 ir nema\u017eai Piet\u0173 Europos valstybi\u0173. Galb\u016bt \u0161iek tiek u\u017emigome ant laur\u0173. O tai yra pavojingiausia stadija.<\/p>\n

\u017divil\u0117 Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117<\/p>\n

\u201eNet ir \u012fvertinus tai, kad gyventojai pasiima l\u0117\u0161as i\u0161 antrosios pensij\u0173 pakopos, m\u016bs\u0173 BVP augimas neatrodo toks \u012fsp\u016bdingas, kokio b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis.<\/p>\n

Tod\u0117l dabar yra metas galvoti, kaip i\u0161saugoti ekonomikos augim\u0105. Akivaizdu, kad tam tikras sul\u0117t\u0117jimas yra nei\u0161vengiamas, ta\u010diau svarbu j\u012f kuo labiau amortizuoti. Prie\u0161ingu atveju netrukus svarstysime ne apie tai, kaip daugiau finansuoti gynyb\u0105, o apie tai, i\u0161 kur apskritai paimti pinig\u0173. Jei netur\u0117sime stiprios ekonomikos, nebus ir kas moka mokes\u010dius\u201c, \u2013 patikino ekonomist\u0117.<\/p>\n

Itin svarbus bus ir antrasis ketvirtis. \u201ePagal vis\u0105 statistik\u0105 jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai geras. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 atsi\u0117m\u0117 l\u0117\u0161as i\u0161 antrosios pensij\u0173 pakopos, tod\u0117l vartojimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktyvus.<\/p>\n

Ta\u010diau jeigu net ir tokiomis s\u0105lygomis nematysime ry\u0161kesnio ekonomikos augimo arba jis bus tik simbolinis, tai reik\u0161, kad susiduriame su fundamentaliomis problemomis. Tokiu atveju nereik\u0117s laukti joki\u0173 reiting\u0173 ar tre\u010diojo ketvir\u010dio rezultat\u0173 \u2013 bus ai\u0161ku, kad situacija n\u0117ra gera\u201c, \u2013 komentavo \u017d. Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117.<\/p>\n

Kaip susigr\u0105\u017einti pozicijas?<\/p>\n

Kas tur\u0117t\u0173 pasikeisti arba k\u0105 reik\u0117t\u0173 padaryti, Lietuva susigr\u0105\u017eint\u0173 prarastas pozicijas ir kitais metais gal\u0117t\u0173 kilti auk\u0161tyn? To \u201eDelfi\u201c pasiteiravo banko ekonomisto.<\/p>\n

N. Ma\u010diulis atsak\u0117 trumpai: \u201ePirmiausia \u2013 nedaryti to, k\u0105 dar\u0117me per pastaruosius metus.\u201c<\/p>\n

Vienas toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, pasak pa\u0161nekovo, pensij\u0173 sistemos poky\u010diai.<\/p>\n

\u201eVisos Vakar\u0173 valstyb\u0117s, susidurdamos su visuomen\u0117s sen\u0117jimu, siekia ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo einamuoju metu surenkam\u0173 socialinio draudimo \u012fmok\u0173. Daugiau nei du de\u0161imtme\u010dius tuo keliu \u0117jo ir Lietuva.<\/p>\n

Ta\u010diau staiga vienu sprendimu buvo nuspr\u0119sta, kad galb\u016bt nereikia kaupti atei\u010diai ir galima \u0161iuos pinigus i\u0161leisti dabar. Gyventojams tai gali patikti, ta\u010diau u\u017esienio investuotojai \u012f tokius sprendimus \u017ei\u016bri kriti\u0161kai. J\u0173 vertinimu, tai klaida, kuri trumpuoju laikotarpiu paskatins vartojim\u0105, ekonomikos augim\u0105 ir infliacij\u0105, ta\u010diau ilgainiui reik\u0161 ma\u017eesnes pajamas senatv\u0117je ir didesn\u0119 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skurdo rizik\u0105.<\/p>\n

Tod\u0117l vertinant ekonomin\u0119, socialin\u0119, \u0161vietimo ar mokestin\u0119 politik\u0105 svarbu suprasti, kad tai, kas atrodo patrauklu \u0161iandien, neb\u016btinai yra naudinga ilgalaik\u0117je perspektyvoje. Politikai tur\u0117t\u0173 galvoti ne tik apie trumpalaik\u012f poveik\u012f ekonomikai ar reitingams, bet ir apie tai, kokias pasekmes j\u0173 sprendimai tur\u0117s po de\u0161imties ar dvide\u0161imties met\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 N. Ma\u010diulis.<\/p>\n

Kaip ger\u0105j\u012f pavyzd\u012f jis pateik\u0117 Estijos po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161vietimo sistem\u0105.<\/p>\n

\u201eEstija pirmauja Europos S\u0105jungoje pagal mokini\u0173 pasiekimus ir \u012fgyvendintas reformas. Lietuva \u0161ioje srityje atsilieka. Jeigu reik\u0117t\u0173 \u012fvardyti svarbiausi\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 sprendim\u0105 \u0161vietimo srityje, a\u0161 prisimin\u010diau tik vien\u0105 \u2013 prie egzamin\u0173 rezultat\u0173 prid\u0117tus de\u0161imt bal\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau tai n\u0117ra reforma. Tuo metu Estija aktyviai sprend\u0117 klausim\u0105, kaip pritaikyti \u0161vietimo sistem\u0105 dirbtinio intelekto am\u017eiui, kaip ugdyti kritin\u012f m\u0105stym\u0105 ir kompetencijas, kurios bus reikalingos ateities darbo rinkoje.<\/p>\n

Mes taip pat turime b\u016bti \u017eingsniu priekyje ir galvoti apie b\u016bsimus poreikius, o ne tik bandyti taisyti senas problemas. Jeigu mokini\u0173 rezultatai prasti, sprendimas n\u0117ra tiesiog prid\u0117ti de\u0161imt bal\u0173 prie egzamin\u0173. Tai nei\u0161sprend\u017eia problemos ir tikrai nedidina Lietuvos konkurencingumo\u201c, \u2013 kalb\u0117jo banko ekonomistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Lietuva prarado pozicijas visose keturiose pagrindin\u0117se konkurencingumo dimensijose: ekonomini\u0173 rezultat\u0173 (49 vieta), verslo efektyvumo (35 vieta), infrastrukt\u016bros (34…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":210729,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,4604,22,28,29,26,27,32172],"class_list":["post-210728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-nerijus-maciulis","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-zivile-simonaityte-vasiliauskiene"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116799084137124558","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/210728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=210728"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/210728\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/210729"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=210728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=210728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=210728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}