{"id":211194,"date":"2026-06-23T20:26:12","date_gmt":"2026-06-23T20:26:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/211194\/"},"modified":"2026-06-23T20:26:12","modified_gmt":"2026-06-23T20:26:12","slug":"reichenbachas-kam-kelti-palukanu-normas-pabrangus-naftai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/211194\/","title":{"rendered":"Reichenbachas. Kam kelti pal\u016bkan\u0173 normas, pabrangus naftai?"},"content":{"rendered":"

Prie\u0161 daugiau nei savait\u0119, bir\u017eelio 11 d., ECB padidino pagrindines pal\u016bkan\u0173 normas 25 baziniais punktais. ECB Pirminink\u0117 Christine Lagarde sprendim\u0105 grind\u0117 tuo, kad karas Artimuosiuose Rytuose didina infliacin\u012f spaudim\u0105, taip pat matomas energijos kain\u0173 sukr\u0117timo poveikis ekonomikai platesniu mastu per netiesiogin\u012f poveik\u012f. Sprendimas padidinti pal\u016bkan\u0173 normas pagr\u012fstas ir atsi\u017evelgiant \u012f \u012fvairius scenarijus, palyginan\u010dius \u0161io konflikto galim\u0105 raid\u0105 ir poveik\u012f euro zonos perspektyvoms vidutiniu laikotarpiu.<\/p>\n

Energijos kain\u0173 sukr\u0117tim\u0173 poveik\u012f reik\u0117t\u0173 vertinti trimis aspektais. <\/p>\n

Pirmasis poveikis yra tiesioginis. Jei brangsta nafta, brangsta benzinas, dyzelinas, aviaciniai degalai, \u0161ildymas, elektra. Vartotojai tai pamato greitai: degalini\u0173 \u0161vieslent\u0117se, s\u0105skaitose, transporto paslaug\u0173 kainose. Akivaizdu, kad centrini\u0173 bank\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 pak\u0117limas nepadidina naftos pasi\u016blos pasaulin\u0117je rinkoje.<\/p>\n

Antrasis poveikis yra netiesioginis. Nafta yra daugelio kain\u0173 grandin\u0117s prad\u017eioje. Pabrang\u0119s kuras didina transportavimo, logistikos, \u017eem\u0117s \u016bkio, plastik\u0173, chemijos pramon\u0117s produkcijos, maisto ir kit\u0173 preki\u0173 gamybos s\u0105naudas. \u012emon\u0117s, susid\u016brusios su didesn\u0117mis s\u0105naudomis, dal\u012f j\u0173 perkelia vartotojams. Taip energijos sukr\u0117timas i\u0161 degalini\u0173 persikelia \u012f parduotuves, paslaugas ir galiausiai \u012f bendr\u0105j\u0105 infliacij\u0105. ECB pristatydamas priimt\u0105 sprendim\u0105 taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad didesn\u0117s energijos kainos jau persidav\u0117 maisto, preki\u0173 ir paslaug\u0173 infliacijai.<\/p>\n

Tre\u010diasis poveikis \u2013 svarbiausias centriniams bankams. Tai galimi antriniai efektai. Jie atsiranda tada, kai visuomen\u0117 pradeda tik\u0117ti, kad didesn\u0117 infliacija bus ilgai. Darbuotojai ima reikalauti didesni\u0173 atlyginim\u0173 ne tik d\u0117l \u0161iandien pabrangusio kuro, bet ir d\u0117l l\u016bkes\u010dio, kad prek\u0117s ir paslaugos brangs toliau. \u012emon\u0117s, tik\u0117damosi didesni\u0173 s\u0105naud\u0173, i\u0161 anksto kelia kainas. Tada atlyginim\u0173 ir kain\u0173 sprendimai pradeda skatinti vieni kitus. Tai nerei\u0161kia, kad darbuotojai neturi teis\u0117s siekti didesni\u0173 pajam\u0173. Ta\u010diau jei atlyginimai visoje ekonomikoje ima kilti gerokai grei\u010diau u\u017e darbo na\u0161um\u0105, o \u012fmon\u0117s tai perkelia \u012f kainas, laikinas energijos sukr\u0117timas tampa ilgalaike save didinan\u010dia infliacija.<\/p>\n

\u0160tai su kuo centriniai bankai kovoja ir bando tokiems efektams u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173.<\/p>\n

Pastarasis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo s\u0105siaurio blokada labai gerai parodo problemos mast\u0105. Per Hormuzo s\u0105siaur\u012f vidutini\u0161kai jud\u0117jo apie 15\u201320 mln. bareli\u0173 naftos per dien\u0105 \u2013 ma\u017edaug penktadalis pasaulinio naftos vartojimo. Tod\u0117l \u0161is u\u017edarymas akimirksniu tur\u0117jo poveik\u012f pasaulin\u0117se rinkose. ECB negali u\u017etikrinti laivybos Hormuze, bet jis gali daryti \u012ftak\u0105 tam, kad pabrangusi energija netapt\u0173 u\u017esit\u0119susiu kain\u0173 augimu euro zonoje.<\/p>\n

Centriniai bankai tokiu metu veikia ne kaip naftos tiek\u0117jas, o kaip infliacijos l\u016bkes\u010di\u0173 sargas. Jo signalas rinkai yra toks: taip, energija pabrango; taip, ekonomikai tai nepalanku; taip, realiosios pajamos d\u0117l to ma\u017e\u0117ja. Bet mes neleisime, kad visi ekonomikos dalyviai prad\u0117t\u0173 elgtis taip, lyg 3, 4 ar 5 proc. dyd\u017eio infliacija b\u016bt\u0173 nauja norma. Nes tokios infliacijos ilgalaik\u0117 \u017eala ekonomikai b\u016bt\u0173 daug didesn\u0117 nei \u0161is trumpalaikis sukr\u0117timas.<\/p>\n

Taip yra d\u0117l labai paprastos prie\u017easties: infliacija<\/a> tampa pavojingiausia ne tada, kai vien\u0105 m\u0117nes\u012f pabrangsta kuras, o tada, kai \u017emon\u0117s praranda tik\u0117jim\u0105, kad kain\u0173 augimas gr\u012f\u0161 \u012f normal\u0173 lyg\u012f. Jei gyventojai mano, kad kainos kasmet kils gerokai daugiau nei 2 proc., jie gali skub\u0117ti vartoti \u0161iandien. Jei \u012fmon\u0117s mano, kad visi vis tiek tikisi kain\u0173 augimo, jos lengviau kelia kainas. Jei darbuotojai mano, kad ateityje pinigai nuvert\u0117s grei\u010diau, jie derasi d\u0117l didesnio u\u017emokes\u010dio. Taip l\u016bkes\u010diai tampa infliacij\u0105 skatinan\u010diu veiksniu.<\/p>\n

ECB savo spaudos prane\u0161ime pabr\u0117\u017eia b\u016btent \u0161\u012f skirtum\u0105: pinig\u0173 politika<\/a> negali suma\u017einti pa\u010di\u0173 energijos kain\u0173, bet gali neleisti, kad energijos brangimas virst\u0173 ilgalaike infliacija per netiesiogin\u012f poveik\u012f, atlyginimus ir infliacijos l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n

\"\"\/ <\/p>\n

Tod\u0117l klausimas n\u0117ra, \u201ear didesn\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos atpigins naft\u0105?\u201c, bet \u201ear nepakankama reakcija \u012f naftos sukr\u0117tim\u0105 leis infliacijai \u012fsitvirtinti?\u201c Jeigu atsakymas yra \u201etaip\u201c, centrinis bankas negali likti nuo\u0161alyje.<\/p>\n

\u017dinoma, \u0161i politika turi kain\u0105. Didesn\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos<\/a> brangina paskolas, slopina investicijas, ma\u017eina vartojim\u0105, pristabdo b\u016bsto rinkos pl\u0117tr\u0105 ir gali l\u0117tinti ekonomikos augim\u0105. Tod\u0117l centriniai bankai neturi reaguoti mechani\u0161kai \u012f kiekvien\u0105 naftos kainos<\/a> \u0161uol\u012f. Jei energijos brangimas yra trumpalaikis, o infliacijos l\u016bkes\u010diai teb\u0117ra stabil\u016bs, da\u017enai geriau tok\u012f sukr\u0117tim\u0105 \u201epralaukti\u201c \u2013 kitaip tariant, nereaguoti per stipriai. Bet jei sukr\u0117timas yra didelis, u\u017esit\u0119s\u0119s ir pradeda skverbtis \u012f kainodar\u0105, atlyginimus bei l\u016bkes\u010dius, neveikimas kainuot\u0173 daug brangiau.<\/p>\n

ECB bir\u017eelio m\u0117nesio prognoz\u0117se numat\u0117, kad bendroji infliacija euro zonoje 2026 m. vidutini\u0161kai sieks 3, 2027 m. \u2013 2,3 proc., o prie 2 proc. tikslo gr\u012f\u0161 2028 m.; kartu pabr\u0117\u017eia, kad rizika infliacijai yra padid\u0117jusi, o augimui \u2013 neigiama. Tai klasikin\u0117 centrini\u0173 bank\u0173 dilema: ekonomikai reikia deguonies, bet infliacijai negalima leisti v\u0117l \u012fsidegti.<\/p>\n

Vie\u0161ai tai da\u017enai atrodo paradoksaliai. Nafta brangsta d\u0117l geopolitini\u0173 veiksni\u0173, o centrinis bankas didina pal\u016bkan\u0173 normas nam\u0173 \u016bkiams ir verslui. Ta\u010diau pinig\u0173 politika neveikia per naftos rink\u0105. Ji veikia per paklaus\u0105, kreditavim\u0105, valiutos kursus, finansines s\u0105lygas ir l\u016bkes\u010dius. Ji negali panaikinti pirmojo sm\u016bgio, bet gali suma\u017einti rizik\u0105, kad po pirmojo sm\u016bgio prasid\u0117s antras, tre\u010dias ir ketvirtas. <\/p>\n

Galima sakyti ir papras\u010diau. Kai kyla naftos kainos, centrinis bankas negali u\u017egesinti gaisro naftos rinkoje, bet jis gali neleisti, kad nuo to gaisro u\u017esidegt\u0173 visas ekonomikos namas.<\/p>\n

Tomas Reichenbachas yra Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinig\u0173 politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Prie\u0161 daugiau nei savait\u0119, bir\u017eelio 11 d., ECB padidino pagrindines pal\u016bkan\u0173 normas 25 baziniais punktais. ECB Pirminink\u0117 Christine…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":211195,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,1768,37,39,764,36,38,40,16837,3359,46,3358],"class_list":["post-211194","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-infliacija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lietuvos-bankas","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naftos-kaina","tag-pinigu-politika","tag-verslas","tag-verslo-nuomones"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116801305733663084","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/211194","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=211194"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/211194\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/211195"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=211194"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=211194"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=211194"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}