Centrinis bankas anks\u010diau yra sak\u0119s \u201eDelfi\u201c, kad Lietuvoje absoliuti dauguma b\u016bsto paskol\u0173 i\u0161duodamos su kintamomis pal\u016bkan\u0173 normomis (nors apskritai euro zonoje toki\u0173 yra ma\u017euma), taip pat skolinimosi kain\u0105 lemia konkurencin\u0117 aplinka, paskolos gav\u0117j\u0173 rizikos \u012fvertinimas. <\/p>\n
Si\u016blo aktyviau galvoti apie refinansavim\u0105<\/p>\n
Nuo \u0161i\u0173 met\u0173 vasario 1 dienos leid\u017eiamas paskol\u0173 refinansavimas supaprastinta tvarka. \u017dmon\u0117s \u0161itaip gali pasigerinti paskolos aptarnavimo s\u0105lygas, pavyzd\u017eiui, kai rinkoje si\u016bloma ma\u017eesn\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma arba mar\u017ea, negu pagal j\u0173 jau sudaryt\u0105 kredito sutart\u012f. Kaip \u017einoma, paskol\u0173 pal\u016bkanas sudaro \u201eEuribor\u201c ir kredito \u012fstaigos mar\u017ea.<\/p>\n
![\"Marius](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/743a4c40-6dc8-49b3-9d98-e34af98f24f8.jpg\")
<\/p>\n
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas mano, kad galima sutaupyti nema\u017eas pinig\u0173 sumas, ypa\u010d, jeigu paskolos buvo paimtos neseniai ir b\u016btent auk\u0161tesni\u0173 mar\u017e\u0173 atveju. Tad pa\u017evelgti \u012f refinansavim\u0105 reik\u0117t\u0173.<\/p>\n
\u201ePasidom\u0117ti visada verta, tiesiog mes tai darome, tikriausiai, labai retai, nes paprastai paskolos paimamos, pamir\u0161tamos ir tiesiog mokamos. Su laiku darosi ma\u017eiau sunkios d\u0117l to, kad did\u0117ja pajamos, santykinai ma\u017e\u0117ja \u012fmoka ir tai tampa rutina. Manau, kad tikrai daug atvej\u0173, kur galima sutaupyti.<\/p>\n
Plius kitas dalykas: tai skatina konkurencij\u0105. Tad ta refinansavimo galimyb\u0117, nemokant didesni\u0173 administracini\u0173 mokes\u010di\u0173, ji yra patraukli\u201c, \u2013 \u201eDelfi\u201c komentavo analitikas.<\/p>\n
B\u016bsto paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 (\u201eEuribor\u201c + mar\u017ea) istorinis pokytis Lietuvoje ir visoje euro zonoje. Pateikiamas bendras lygis ir detalizavimas: <\/p>\n
Nepriklausomo paskol\u0173 tarpininko \u201erefiGO\u201c vadovas Mindaugas Girjotas sako, kad mar\u017eos Lietuvoje tebesan\u010dios ypa\u010d auk\u0161tos.<\/p>\n
\u201eKai kurie \u017emon\u0117s tebemoka po 2,5 proc., kai euro zonos vidurkis yra 1 procentas. Banko mar\u017ea yra b\u016btent tai, k\u0105 vartotojas gali kontroliuoti \u2013 tai deryb\u0173 objektas\u201c, \u2013 prane\u0161ime sako M. Girjotas.<\/p>\n
Jis primena, jog nuo 2012 iki 2022 met\u0173 vidurio vartotojai \u0117m\u0117 b\u016bsto paskolas, kai \u201eEuribor\u201c reik\u0161m\u0117 buvo neigiama, o pagal sutart\u012f, sudaryta su banku pal\u016bkanoms apskai\u010diuoti, buvo taikoma tik banko mar\u017ea. Tuo metu ji vidutini\u0161kai siek\u0117 apie 2,4\u20132,5 proc. ir tai daugumai atrod\u0117 priimtina.<\/p>\n
Ta\u010diau 2023 met\u0173 pabaigoje \u201eEuribor\u201c i\u0161 neigiamos reik\u0161m\u0117s pakilo iki 4 proc., tad bendra bankui mokama pal\u016bkan\u0173 suma staiga i\u0161augo nuo 2,5 iki 6,5 procent\u0173.<\/p>\n
Pasak jo, Lietuvos banko duomenimis, \u0161iuo metu apie 360 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 Lietuvoje turi bent vien\u0105 paskol\u0105, ta\u010diau \u012fmokas susima\u017eino tik apie 100 t\u016bkst. asmen\u0173.<\/p>\n
![\"Mindaugas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/87fd8c70-2100-4998-8316-16359677b3b0.jpg\")
<\/p>\n
\u201eEuribor\u201c prognoz\u0117: kaip keisis?<\/p>\n
Europos Centrinis Bankas<\/a> (ECB<\/a>) mano, kad dabartinis pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 lygis yra pakankamai tvirtas \u201esukr\u0117tim\u0173 valdymui\u201c, rodo rugs\u0117jo pos\u0117d\u017eio protokolas, prie\u0161 kelias dienas skelb\u0117 naujien\u0173 agent\u016bra ELTA. Tod\u0117l tikimasi, kad pal\u016bkan\u0173 normos kol kas nebus ma\u017einamos (pla\u010diau apie rugs\u0117jo ECB sprendim\u0105 nekeisti bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 galima skaityti \u010cIA<\/a>).<\/p>\n Lietuvoje populiariausias yra 6 m\u0117n. trukm\u0117s \u201eEuribor\u201c ir kol kas jis laikosi ties 2 proc. riba.<\/p>\n \u201e\u0160iais metais galime pamatyti \u017eemiau 2 proc., bet tai nebus labai reik\u0161mingai \u017eemiau. \u010cia gali b\u016bti labiau psichologi\u0161kai svarbus lygmuo, bet kad labai suma\u017e\u0117s iki ka\u017ekoki\u0173 \u017eemum\u0173, a\u0161 abejoju\u201c, \u2013 sako M. Dubnikovas.<\/p>\n \u201eChatham Financial\u201c analitikai \u0161iuo metu prognozuoja tik nedidel\u012f \u201eEuribor\u201c pasmukim\u0105 \u017eemiau 2 proc. ribos. I\u0161samiau j\u0173 prognoz\u0117s pateikiamos \u0161iame infografike:<\/p>\n Butai per metus brango de\u0161imtadaliu<\/p>\n Savo ruo\u017etu but\u0173 kainos<\/a> Lietuvos didmies\u010diuose per metus i\u0161augo 9,5 proc., rodo nekilnojamojo turto agent\u016bros \u201eOber-Haus<\/a>\u201c Lietuvos but\u0173 kain\u0173 indeksas (OHBI). Kaip tre\u010diadien\u012f skelb\u0117 agent\u016bra, \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f, palyginti su pernai rugs\u0117ju, but\u0173 kainos augo visuose \u0161alies didmies\u010diuose: Vilniuje \u2013 8,9 proc., Kaune \u2013 11,6 proc., Klaip\u0117doje \u2013 9,1 proc., \u0160iauliuose \u2013 9,2 proc. ir Panev\u0117\u017eyje \u2013 9,0 proc.<\/p>\n \u201eB\u016bsto rinka jau daugiau kaip metus yra atsigavimo faz\u0117je ir rinkoje susiformavo teigiami tiek pardav\u0117j\u0173, tiek ir pirk\u0117j\u0173 l\u016bkes\u010diai, o metinis but\u0173 pardavimo kain\u0173 augimo tempas pasiek\u0117 auk\u0161\u010diausi\u0105 lyg\u012f nuo 2023 met\u0173 vidurio\u201c, \u2013 prane\u0161ime sako \u201eOber-Haus\u201c rinkos tyrim\u0173 vadovas Baltijos \u0161alims Raimondas Reginis.<\/p>\n LVK viceprezidentas M. Dubnikovas mano, kad tik\u0117tis b\u016bsto pigimo artimiausiu metu nerealu.<\/p>\n \u201e\u0160iais metais Lietuvoje ir Europoje prasid\u0117jo nekilnojamojo turto brangimas. T\u0105 rodo \u201eEurostato\u201c duomenys. Beje, Europoje taip pat auga ir nuomos kainos.<\/p>\n Manau, kad ta tendencija Lietuvoje tikrai prasit\u0119s, ypa\u010d artimiausius dvejus metus: rinka kais, nes buvo gan\u0117tinai ilga pauz\u0117. Lietuvoje ji truko tikriausiai apie dvejus su puse met\u0173\u201c, \u2013 komentuoja M. Dubnikovas.<\/p>\n Ekspertas: rink\u0105 kaitins keli veiksniai<\/p>\n Pasak jo, b\u016bsto rinkos aktyvumui yra ne viena prie\u017eastis, o pagrindin\u0117 \u2013 augan\u010dios pajamos.<\/p>\n \u201eTa spiral\u0117, kuri yra suspausta, dabar atsileid\u017eia ir \u0161auna, ir atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad kitais metais v\u0117l did\u0117s \u017emoni\u0173 pajamos, \u2013 o noras tur\u0117ti nuosav\u0105 b\u016bst\u0105 niekur nedingo, \u2013 kain\u0173 spaudimas bus didelis ir rinka i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kaista ir kais artimiausius por\u0105 met\u0173\u201c, \u2013 teigia pa\u0161nekovas.<\/p>\n Ta\u010diau yra ir kit\u0173 veiksni\u0173, kurie kaitins NT rink\u0105. Tarp j\u0173 yra i\u0161 antrosios pensij\u0173 pakopos atsiimami pinigai.<\/p>\n \u201eNors vienam asmeniui gal n\u0117ra baisiai daug, bet, bendrai pa\u0117mus, jeigu skai\u010diuojame pagal apklausas, kad \u012f rink\u0105 gali \u012fsilieti nuo 4 iki 6 milijard\u0173 eur\u0173, tai jie vis tiek per pereis per visas ekonomikos grandis ir skatins nekilnojamo turto rink\u0105\u201c, \u2013 komentuoja ekspertas.<\/p>\n Galiausiai, dar vienas faktorius \u2013 norima \u0161velninti s\u0105lygas pradiniam \u012fna\u0161ui.<\/p>\n \u201eLietuvos bankas ma\u017eina kartel\u0119 jauniems ir pirm\u0105 b\u016bsto paskol\u0105 imantiems \u017emon\u0117ms: pradinis \u012fna\u0161as (b\u016bt\u0173 ma\u017einamas \u2013 red.) iki 10 proc. Ir \u010dia gali sutapti keli dalykai, tai yra, kad i\u0161 antros pakopos paimtos l\u0117\u0161os, dar ka\u017ekokios santaupos gali leisti \u012fsigyti b\u016bst\u0105 ir tiems \u017emon\u0117ms, kurie anks\u010diau nesugeb\u0117jo surinkti pradinio \u012fna\u0161o\u201c, \u2013 kalb\u0117jo M. Dubnikovas.<\/p>\n \u201eVisos \u0161itos s\u0105lygos audrins rink\u0105 ir apie ka\u017ekok\u012f kainos atsitraukim\u0105, ko gero, \u0161iandien ne\u012fmanoma diskutuoti\u201c, \u2013 apibendrino analitikas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Baltijos \u0161ali\u0173 gyventojai skolinasi brangiausiai Vertinant paskol\u0173 b\u016bstui \u012fsigyti bendr\u0105 pal\u016bkan\u0173 lyg\u012f matyti, kad Latvijoje jis auk\u0161\u010diausias, antroje…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":21140,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,1761,6821,6820,34,35,24,2480,32,33,37,39,764,36,38,40,23,1260,22,6819,3360,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-21139","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-ecb","12":"tag-euribor","13":"tag-europos-centrinis-bankas","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-headlines","17":"tag-kainos","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lietuvos-bankas","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-naujienos","27":"tag-nekilnojamas-turtas","28":"tag-news","29":"tag-ober-haus","30":"tag-palukanu-normos","31":"tag-populiariausios-naujienos","32":"tag-populiariausiosnaujienos","33":"tag-top-stories","34":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21139","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21139"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21139\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21140"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21139"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21139"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21139"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"Raimondas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/780af633-17b6-4a0a-8b95-eada30140f03.jpg\")
<\/p>\n