![\"Erk\u0117s\"\/](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/54d0a5d2-dbde-4a8a-9d2c-c765d71c4bad.jpg\")
<\/p>\n\u2013 Ar jau matosi sergamumo erki\u0173 platinamomis ligomis pa\u016bm\u0117jimas?<\/p>\n
\u2013 Da\u017eniausiai jis jau matomas pavasar\u012f. Ma\u017edaug baland\u012f ir gegu\u017e\u0119 gana anksti pradedame sutikti pacientus, kurie kreipiasi d\u0117l neai\u0161kaus b\u0117rimo. Informacijos internete tikrai nema\u017eai, tod\u0117l \u017emon\u0117s atpa\u017e\u012fsta paraudim\u0105, did\u0117jan\u010di\u0105 d\u0117m\u0119 ir kreipiasi gana greitai.<\/p>\n
Kartais tai b\u016bna tiesiog konsultacija d\u0117l vabzd\u017eio \u012fkandimo \u2013 suplanuojame steb\u0117sen\u0105, paai\u0161kiname, \u012f k\u0105 svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f ir kada pakartotinai kreiptis. O kartais net i\u0161 paprasto odos b\u0117rimo jau galime diagnozuoti Laimo lig\u0105, nes ji turi gana ai\u0161kius kriterijus, jeigu pasirei\u0161kia labai b\u016bdingai.<\/p>\n
Kita situacija \u2013 erkinis encefalitas. Turb\u016bt neb\u016bna tokio m\u0117nesio, kad nespr\u0119stume klausimo, ar pacientas, at\u0117j\u0119s su, atrodyt\u0173, per\u0161alimo simptomais, neturi kitos erki\u0173 platinamos ligos \u2013 erkinio encefalito.<\/p>\n
Prakti\u0161kai neb\u016bna n\u0117 vieno pavasario, vasaros ar rudens, kad kiekvienas \u0161eimos gydytojas, turintis savo pacient\u0173 sraut\u0105, nesutikt\u0173 toki\u0173 \u017emoni\u0173. Tai gana \u012fprasta situacija. I\u0161 ties\u0173 tai tapo m\u016bs\u0173 kasdienybe.<\/p>\n
Ta\u010diau visada, kai prasideda gamtos sezonas, turime neprarasti budrumo ir atidumo. Reikia organizuoti i\u0161tyrim\u0105, u\u017eduoti klausimus, surinkti anamnez\u0119, nes labai daug lemia visas pokalbis su pacientu \u2013 tiek diagnoz\u0117s nustatymui, tiek tyrim\u0173 ir gydymo plano sudarymui.<\/p>\n
\u2013 Kaip da\u017eniau b\u016bna: pacientai ateina jau \u017einodami, kad buvo \u012fsisiurbusi erk\u0117, ar t\u0105 moment\u0105 pra\u017eiopso?<\/p>\n
\u2013 B\u016bna ir taip, ir taip. Yra \u017emoni\u0173, kurie konkre\u010diai prisimena ir net \u012fvardija kalendorin\u0119 dien\u0105, kada buvo \u012fsisiurbusi erk\u0117. Tai diagnostik\u0105 palengvina, nes galime susieti \u012fvykius.<\/p>\n
Ta\u010diau nema\u017ea dalis ateina jau su simptomais ar nusiskundimais, ir tada tarsi detektyvai atgal rutuliojame \u017emogaus gyvenim\u0105 \u2013 ar negal\u0117jo b\u016bti \u012fsisiurbusi erk\u0117.<\/p>\n
Pagrindinis faktas, kur\u012f visi tur\u0117t\u0173 \u017einoti, yra tas, kad neb\u016btinai turime pamatyti ir pa\u0161alinti erk\u0119, kad gal\u0117tume \u012ftarti Laimo lig\u0105 ar erkin\u012f encefalit\u0105. Kartais erk\u0117s b\u016bna labai ma\u017eyt\u0117s.<\/p>\n
\u010cia svarbu suprasti, kad tai yra dvi skirtingos ligos. Jeigu pastebite erk\u0119 ir j\u0105 pa\u0161alinate netrukus po gr\u012f\u017eimo i\u0161 gamtos, tarkime, po vienos ar dviej\u0173 valand\u0173, yra labai didel\u0117 tikimyb\u0117, kad net ir u\u017esikr\u0117tusi\u0105 erkinio encefalito virus\u0105 ne\u0161iojan\u010di\u0105 erk\u0119 pa\u0161alin\u0119 i\u0161vengsite u\u017esikr\u0117timo.<\/p>\n
Jeigu erk\u0119 pastebite ir pa\u0161alinate laiku, tai d\u0117l Laimo ligos tikimyb\u0117 neu\u017esikr\u0117sti yra \u0161imtaprocentin\u0117. Tam, kad b\u016bt\u0173 perduota Laimo lig\u0105 sukelianti bakterija, erk\u0117 turi b\u016bti \u012fsisiurbusi ne ma\u017eiau kaip par\u0105, o kartais ir iki dviej\u0173 par\u0173.<\/p>\n
Tod\u0117l gr\u012f\u017e\u0119 namo galime labai stipriai suma\u017einti rizik\u0105 susirgti abiem ligomis.<\/p>\n
Labai svarbi ap\u017ei\u016bra. Prausiantis reikia atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117ti vis\u0105 k\u016bn\u0105 \u2013 kirk\u0161nis, pa\u017eastis, nugar\u0105, galv\u0105. Jeigu \u017emogus vienas, verta pasinaudoti veidrod\u017eiu. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 kruop\u0161\u010diai ap\u017ei\u016br\u0117ti kiekvien\u0105 vaiko k\u016bno centimetr\u0105. Toks atidumas tikrai gali pad\u0117ti i\u0161vengti lig\u0173.<\/p>\n
Kalbant apie prevencij\u0105, vykstant \u012f mi\u0161k\u0105 verta d\u0117v\u0117ti ilgas kelnes, \u0161viesias kojines, nes ant j\u0173 lengviau pasteb\u0117ti ropojan\u010dias erkes. Erk\u0117s nekrenta nuo med\u017ei\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 \u2013 jos ropoja nuo apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173.<\/p>\n
Jeigu b\u016bsite prit\u016bp\u0119 mi\u0161ke rinkdami grybus ar uogas, gali pad\u0117ti ir galvos apdangalas. Ta\u010diau svarbiausia suprasti, kad erk\u0117s juda nuo apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173, tod\u0117l reikia ap\u017ei\u016br\u0117ti vis\u0105 k\u016bn\u0105.<\/p>\n
Taip pat naudingi repelentai \u2013 pur\u0161kalai, atbaidantys erkes. Kai kuriais atvejais pasiteisina ir \u012fvairios erdves apsaugan\u010dios priemon\u0117s, pavyzd\u017eiui, specialios \u017evak\u0117s.<\/p>\n
Dar viena svarbi vieta \u2013 namai, kuriuose gyvena \u0161unys ar kat\u0117s. Keturkojai draugai gali parne\u0161ti erki\u0173 \u012f namus, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 ap\u017ei\u016br\u0117ti ir gyv\u016bnus, ir j\u0173 letenas. Atidumas vos \u012f\u017eengus \u012f namus gali pad\u0117ti pasteb\u0117ti nelauktas vie\u0161nias.<\/p>\n
<\/p>\n
\u2013 Ar gali b\u016bti taip, kad viena erk\u0117 perduot\u0173 ir Laimo lig\u0105, ir erkin\u012f encefalit\u0105?<\/p>\n
\u2013 \u010cia jau daugiau sutapimas, bet gamtoje ir gyvenime visko gali b\u016bti. Paprastai, jeigu \u017emogus suserga ir viena, ir kita liga, negal\u0117sime atsakyti, ar konkre\u010diai viena erk\u0117 buvo kaltinink\u0117. B\u016bna labai ma\u017e\u0173 erki\u0173 \u2013 nimf\u0173. Tai tokia erk\u0117s vystymosi stadija, kai ji yra itin ma\u017eyt\u0117 ir da\u017enai lieka nepasteb\u0117ta.<\/p>\n
Kaip min\u0117jau, net jeigu erk\u0117s nemat\u0117me, ta\u010diau jau\u010diame simptomus, gali b\u016bti, kad per m\u0117nes\u012f ar du buvo \u012fsisiurbusi ne viena erk\u0117.<\/p>\n
\u2013 Kokie simptomai tur\u0117t\u0173 kelti \u012ftarim\u0105?<\/p>\n
\u2013 Po erk\u0117s \u012fsisiurbimo pirm\u0105j\u012f m\u0117nes\u012f, o gal net ir pirmuosius du m\u0117nesius, reik\u0117t\u0173 b\u016bti labai atidiems. Jeigu tai Laimo liga, pirmosiomis dienomis po \u012fkandimo paraudimas da\u017eniausiai yra normali odos reakcija. Gali b\u016bti patinimas, skausmingumas, nie\u017e\u0117jimas, oda gali b\u016bti \u0161iltesn\u0117. Tai neb\u016btinai rei\u0161kia Laimo lig\u0105.<\/p>\n
Da\u017eniausiai per kelias dienas ar savait\u0119 \u0161i reakcija praeina savaime arba naudojant vaistin\u0117je \u012fsigyjamas priemones.<\/p>\n
O po dviej\u0173, trij\u0173 ar keturi\u0173 savai\u010di\u0173 gali atsirasti rausva d\u0117m\u0117 nelygiais kra\u0161tais. Ne visada i\u0161 karto matomas pra\u0161vies\u0117jimas centre. Kartais jis atsiranda d\u0117mei did\u0117jant.<\/p>\n
Svarbiausia tai, kad d\u0117m\u0117 kasdien po truput\u012f ple\u010diasi. Jeigu jos skersmuo didesnis nei 5 centimetrai, tai jau labai b\u016bdingas po\u017eymis.<\/p>\n
Ta\u010diau svarbu \u017einoti, kad d\u0117m\u0117 neb\u016btinai atsiranda erk\u0117s \u012fkandimo vietoje. Tod\u0117l pirm\u0105 m\u0117nes\u012f po buvimo gamtoje reik\u0117t\u0173 steb\u0117ti viso k\u016bno od\u0105.<\/p>\n
Jeigu pastebite neai\u0161ki\u0105 d\u0117m\u0119, kuri did\u0117ja, galima net apsibr\u0117\u017eti jos kra\u0161tus ra\u0161ikliu ir steb\u0117ti pokyt\u012f per kelias dienas.<\/p>\n
Kartais \u017emon\u0117s labai i\u0161sig\u0105sta ir atskuba i\u0161 karto, ta\u010diau jei d\u0117m\u0117 ma\u017eesn\u0117 nei 5 centimetrai, ne visada galime i\u0161 karto pasakyti, kad tai Laimo liga. Tada stebime kelias dienas.<\/p>\n
Dar viena da\u017ena klaida \u2013 per anksti atliekami kraujo tyrimai. Pirmosios dvi ar trys savait\u0117s po erk\u0117s \u012fsisiurbimo yra per ankstyvas laikas. Antik\u016bnams susidaryti reikia laiko, tod\u0117l kartais tenka laukti keturias ar net penkias savaites.<\/p>\n
Lietuvoje gana da\u017enai atliekama perteklini\u0173 tyrim\u0173. Kartais randami teigiami antik\u016bnai, ta\u010diau jie gali b\u016bti lik\u0119 po anks\u010diau persirgtos Laimo ligos.<\/p>\n
Tod\u0117l vien tik kraujo tyrimai neleid\u017eia diagnozuoti \u0161iuo metu esan\u010dios Laimo ligos. Reikia vertinti simptomus, klinikin\u012f vaizd\u0105 ir kartais atlikti papildomus tyrimus ar konsultuotis su infekcini\u0173 lig\u0173 specialistais.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogui skauda kelis s\u0105narius, tai n\u0117ra b\u016bdingas Laimo ligos po\u017eymis. Ta\u010diau jeigu vienas s\u0105narys yra patin\u0119s, paraud\u0119s, skausmingas, o \u017emogus prie\u0161 m\u0117nes\u012f ar kelis buvo susid\u016br\u0119s su erke, tuomet galime \u012ftarti Laimo ligos sukelt\u0105 s\u0105nario u\u017edegim\u0105.<\/p>\n
Jeigu \u017emogus skund\u017eiasi bendru nuovargiu ar galvos skausmais, visada atliekame platesn\u012f i\u0161tyrim\u0105, nes \u0161iuos simptomus gali sukelti ne tik Laimo liga.<\/p>\n
\u2013 O kokie simptomai b\u016bdingi erkiniam encefalitui?<\/p>\n
\u2013 Pirmiausia reikia pasakyti, kad pasiskiepijus nuo erkinio encefalito ir atlikus vis\u0105 skiepijimo schem\u0105 susidaro tvirtas imunitetas. Prakti\u0161kai 99 procentais atvej\u0173 erkinis encefalitas diagnozuojamas \u017emon\u0117ms, kurie n\u0117ra pasiskiepij\u0119.<\/p>\n
Gyvenant Lietuvoje tikrai reik\u0117t\u0173 apsispr\u0119sti ir paskiepyti visus \u0161eimos narius \u2013 tiek vaikus nuo 12 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus, tiek suaugusiuosius.<\/p>\n
Kalbant apie simptomus, per m\u0117nes\u012f po erk\u0117s \u012fsisiurbimo gali pasireik\u0161ti labai paprasti per\u0161alimo po\u017eymiai: nedidel\u0117 temperat\u016bra, gerkl\u0117s skausmas, sloga, galvos skausmas, bendras silpnumas. Tai gali trukti dvi, tris ar keturias dienas ir praeiti.<\/p>\n
Erkiniam encefalitui b\u016bdinga tai, kad ma\u017edaug po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 pana\u0161\u016bs simptomai pasikartoja, ta\u010diau temperat\u016bra da\u017eniausiai pakyla vir\u0161 38 laipsni\u0173. Tai jau labai svarbus signalas kreiptis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105.<\/p>\n
Tuomet da\u017eniausiai prasideda ry\u0161kesni neurologiniai simptomai: galvos svaigimas, stipr\u016bs galvos skausmai, koordinacijos sutrikimai, pykinimas, v\u0117mimas. Artimieji kartais sako, kad \u017emogus pradeda \u201enusi\u0161nek\u0117ti\u201c, pasikei\u010dia jo nuotaika, kalba tampa neri\u0161li, atsiranda keist\u0173 pasisakym\u0173. Tai vieni svarbiausi\u0173 po\u017eymi\u0173, kad negalima delsti ir b\u016btina kreiptis \u012f gydytojus.<\/p>\n
Jeigu \u017emogus kreipiasi \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, da\u017eniausiai jis siun\u010diamas \u012f infekcini\u0173 lig\u0173 pri\u0117mimo skyri\u0173 detalesniam i\u0161tyrimui. Kaip ir Laimo ligos atveju, kraujo tyrimai i\u0161 karto po erk\u0117s \u012fsisiurbimo n\u0117ra informatyv\u016bs. Antik\u016bnai susidaro ne per pirm\u0105sias savaites.<\/p>\n
Tod\u0117l, jeigu \u017emogus per m\u0117nes\u012f patiria kelis per\u0161alimo simptom\u0173 epizodus arba pasirei\u0161kia neurologiniai rei\u0161kiniai, visada turime pagalvoti ir apie erkin\u012f encefalit\u0105.<\/p>\n
Kad ir kaip beb\u016bt\u0173, kaip jau min\u0117jau, geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u2013 Ar jau matosi sergamumo erki\u0173 platinamomis ligomis pa\u016bm\u0117jimas? \u2013 Da\u017eniausiai jis jau matomas pavasar\u012f. Ma\u017edaug baland\u012f ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":213126,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,18734,34,35,24,32436,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-213125","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-erkes","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-jurga-dudiene","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116814482538994078","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/213125","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=213125"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/213125\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/213126"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=213125"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=213125"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=213125"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}