{"id":213145,"date":"2026-06-26T05:10:13","date_gmt":"2026-06-26T05:10:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/213145\/"},"modified":"2026-06-26T05:10:13","modified_gmt":"2026-06-26T05:10:13","slug":"sukciu-apgaules-lietuvoje-prarasta-15-mln-euru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/213145\/","title":{"rendered":"Suk\u010di\u0173 apgaul\u0117s Lietuvoje: prarasta 15 mln. eur\u0173"},"content":{"rendered":"

Atvej\u0173 ma\u017e\u0117ja, sumos did\u0117ja<\/p>\n

Lietuvos policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis<\/a> teigia, kad, sprend\u017eiant pagal ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 skai\u010di\u0173, pra\u0117jusiais metais suk\u010diavimo mast\u0105 pavyko stabilizuoti. Pernai u\u017eregistruota keliais procentais ma\u017eiau toki\u0173 atvej\u0173 nei 2024 metais.<\/p>\n

\u201eTa pati tendencija pastebima ir \u0161iemet. Ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 skai\u010dius yra keliais procentais ma\u017eesnis nei pernai. Vis d\u0117lto \u0161is rodiklis i\u0161lieka didelis. \u0160io ryto (red. past. \u2013 bir\u017eelio 15 dien\u0105) duomenimis, i\u0161 gyventoj\u0173 jau i\u0161viliota 15 mln. eur\u0173. Tai rodo, kad nors suk\u010diavimo atvej\u0173 ma\u017e\u0117ja, galimai nusikalt\u0117li\u0173 i\u0161viliojamos sumos yra didesn\u0117s\u201c, \u2013 laidoje \u201eDelfi diena\u201c kalb\u0117jo R. Matonis.<\/p>\n

Anot jo, populiariausias suk\u010diavimo b\u016bdas, d\u0117l kurio \u017emon\u0117s praranda daugiausia pinig\u0173, yra investicinis suk\u010diavimas<\/a>. Policijos atstovas sako, kad \u017emon\u0117s per kelis m\u0117nesius ar pusmet\u012f investuoja \u012f neai\u0161kias platformas: i\u0161 prad\u017ei\u0173 ma\u017eesnes sumas, v\u0117liau \u2013 didesnes, nes mato, kaip greitai \u201eauga\u201c j\u0173 pinigai. V\u0117liau jie ima paskolas ir investuoja visus turimus pinigus.<\/p>\n

\u201eKai \u017emogus supranta, kad buvo apgautas ir nori atsiimti savo pinigus, suk\u010diai dingsta. Tokios \u017ealos i\u0161 ties\u0173 siekia kelis \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 eur\u0173\u201c, \u2013 tvirtino R. Matonis.<\/p>\n

\"Lietuvos <\/p>\n

Pagrindiniai kanalai, per kuriuos veikia finansiniai suk\u010diai<\/a>, yra SMS \u017einut\u0117s, telefoniniai skambu\u010diai ir el. pa\u0161to lai\u0161kai. Pasak laidos pa\u0161nekovo, suk\u010di\u0173 tikslas \u2013 pirmiausia i\u0161vilioti asmens duomenis ar elektronin\u0117s bankininkyst\u0117s prisijungimo duomenis, o galiausiai pasisavinti \u017emoni\u0173 pinigus.<\/p>\n

Paklaustas, kokia yra galimyb\u0117 atgauti suk\u010di\u0173 i\u0161viliotus pinigus, pa\u0161nekovas teig\u0117, kad policijos tikslas \u2013 nustatyti suk\u010diavimu \u012ftariamus asmenis ir perduoti j\u0173 bylas teismui. B\u016btent ten i\u0161ie\u0161ko i\u0161 asmens turim\u0105 turt\u0105.<\/p>\n

\u201eProblema turb\u016bt ta, kad tokie \u017emon\u0117s da\u017eniausiai neturi turto, o i\u0161 \u017emoni\u0173 i\u0161vilioti pinigai da\u017eniausiai b\u016bna i\u0161leid\u017eiami arba konvertuojami \u012f \u012fvairias kriptovaliutas. Labai da\u017eni atvejai, kad suk\u010diai niekur nedirba, tod\u0117l i\u0161 j\u0173 i\u0161ie\u0161koti pinigus yra gana sud\u0117tinga. Be to, jie gali gyventi visai kitoje \u0161alyje, tod\u0117l net ir nusta\u010dius tok\u012f asmen\u012f ar vis\u0105 toki\u0173 asmen\u0173 grup\u0119, atgauti pinigus b\u016bna sunku.<\/p>\n

Tokiu atveju, kai \u017emogus supranta nukent\u0117j\u0119s nuo suk\u010di\u0173, svarbiausia yra operatyvumas ir greitis. Reik\u0117t\u0173 kuo grei\u010diau kreiptis \u012f savo bank\u0105 ir bandyti sustabdyti pavedimus. Jei \u017emogus laiku sureaguoja ir kreipiasi, i\u0161lieka didel\u0117 tikimyb\u0117, jei ne susigr\u0105\u017einti prarastus pinigus, tai bent jau neprarasti dar daugiau\u201c, \u2013 akcentavo R. Matonis.<\/p>\n

Apsauga did\u0117ja, suk\u010diai taip pat tobul\u0117ja<\/p>\n

Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybos<\/a> pirmininko pavaduotojas Darius Kulie\u0161ius tikina, kad \u012fstaiga glaud\u017eiai bendradarbiauja su elektronini\u0173 ry\u0161i\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117jais ir \u012fgyvendina daug prevencini\u0173 priemoni\u0173, kad suk\u010di\u0173 skambu\u010diai b\u016bt\u0173 identifikuojami ir blokuojami.<\/p>\n

\u201eBlokavimo atvej\u0173 skai\u010dius kasmet auga beveik 100 proc. Suk\u010di\u0173 intensyvumas did\u0117ja, o operatori\u0173 galimyb\u0117s, pasitelkiant technologijas, atpa\u017einti ir u\u017eblokuoti tokius skambu\u010dius yra vis geresn\u0117s. Ta\u010diau suk\u010diai taip pat prisitaiko ir mato, kurios prevencijos priemon\u0117s veikia ir jie negali pasiekti vartotoj\u0173\u201c, \u2013 kalb\u0117jo laidos pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Pasak jo, viena efektyviausi\u0173 priemoni\u0173, padedan\u010di\u0173 u\u017eblokuoti didelius suk\u010di\u0173 skambu\u010di\u0173 ir SMS \u017einu\u010di\u0173 srautus, yra lietuvi\u0161k\u0173 telefono numeri\u0173 apsauga, kai operatoriai nustato, kad naudojamas numeris nepriklauso tikrajam jo naudotojui.<\/p>\n

\"Ry\u0161i\u0173 <\/p>\n

\u201ePamat\u0119, kad lietuvi\u0161kais numeriais nebegali prisiskambinti, suk\u010diai naudojasi kitais b\u016bdais. \u0160iuo metu da\u017eniausiai pasitelkiami kaimynini\u0173 valstybi\u0173 numeriai \u2013 Latvijos, Lenkijos, o kartais ir kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173. Operatoriams tokius numerius atpa\u017einti sunku, tod\u0117l \u0161iuo atveju svarbus vartotoj\u0173 kritinis m\u0105stymas ir geb\u0117jimas atpa\u017einti suk\u010dius\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 D. Kulie\u0161ius.<\/p>\n

Anot jo, jeigu \u017emogus tiksliai \u017eino, kad niekas neturi prie\u017easties jam skambinti i\u0161 jokios tolimos \u0161alies, jis gali neatsiliepti \u012f tok\u012f telefono skambut\u012f.<\/p>\n

Pasak D. Kulie\u0161iaus, jeigu \u017emogus sulaukia nuolatini\u0173 \u012ftartin\u0173 skambu\u010di\u0173 i\u0161 tam tikro numerio ir mano, kad tai gali b\u016bti suk\u010diai, apie tai jis gali prane\u0161ti Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybai, policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui per \u0161i\u0173 institucij\u0173 interneto svetaines.<\/p>\n

Imamasi \u012fvairi\u0173 apsaugos priemoni\u0173<\/p>\n

\u201eBit\u0117 Lietuva\u201c vadovas Ar\u016bnas Mickevi\u010dius teigia, kad kova su suk\u010diais vyksta jau beveik de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n

\u201eTuomet pristat\u0117me interneto apsaug\u0105. Kiekvien\u0105 dien\u0105 blokuojame beveik milijon\u0105 bandym\u0173 patekti \u012f kenk\u0117ji\u0161kas interneto svetaines. Taip pat \u2013 de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 skambu\u010di\u0173 ir trump\u0173j\u0173 \u017einu\u010di\u0173. Taigi kova su suk\u010diais vyksta gana seniai. Esame \u012fgyvendin\u0119 vis\u0105 saugumo priemoni\u0173 kompleks\u0105.<\/p>\n

Pirmiausia technologin\u0117mis priemon\u0117mis stengiam\u0117s u\u017ekirsti keli\u0105 suk\u010diams pasiekti vartotojus. Akivaizdu, kad suk\u010diai investuoja dideles sumas. Tai, matyt, jau rodo organizuoto nusikalstamumo po\u017eymius, egzistuoja did\u017eiuliai centrai, kurie bando pasiekti vartotojus\u201c, \u2013 akcentavo laidos pa\u0161nekovas.<\/p>\n

\"\u201eBit\u0117 <\/p>\n

Ta\u010diau, anot jo, svarbiausia \u2013 vartotoj\u0173 budrumas. O jei pirmieji du apsaugos b\u016bdai vis d\u0117lto nesuveik\u0117, \u201eBit\u0117\u201c si\u016blo savo finansus apsaugoti elektronini\u0173 apgavys\u010di\u0173 draudimu. Tai rei\u0161kia, kad draudimas atlygina finansinius nuostolius, patirtus d\u0117l internetini\u0173 ir telefonini\u0173 suk\u010di\u0173. Draudimas galioja banko s\u0105skaitoje esan\u010dioms l\u0117\u0161oms, naudojamoms per elektronin\u0119 bankininkyst\u0119, banko kortel\u0119 ar skaitmenin\u0119 pinigin\u0119. Gryniesiems pinigams jis negalioja.<\/p>\n

Nuostoliai atlyginami tais atvejais, kai i\u0161 s\u0105skaitos neteis\u0117tai nuskai\u010diuojami ar pervedami pinigai po suk\u010di\u0173 skambu\u010dio, SMS \u017einut\u0117s ar elektroninio lai\u0161ko arba kai suk\u010diai pasinaudoja banko kortele ar skaitmenine pinigine.<\/p>\n

Nuostoliai gali b\u016bti kompensuojami ir tuo atveju, jei prek\u0117 ar paslauga \u012fsigyjama apgaulingoje ar netikroje elektronin\u0117je parduotuv\u0117je, ta\u010diau jos negaunama arba gaunama prek\u0117 visi\u0161kai neatitinka apra\u0161ymo, o pardav\u0117jas negr\u0105\u017eina pinig\u0173, taip pat jei paai\u0161k\u0117ja, kad parduotuv\u0117 buvo netikra ir skirta tik pinigams ar asmens duomenims i\u0161vilioti.<\/p>\n

\u201eTurime \u012fgyvendin\u0119 vis\u0105 apsaugos sistem\u0105, su kuria dirbsime diena i\u0161 dienos\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 A. Mickevi\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Atvej\u0173 ma\u017e\u0117ja, sumos did\u0117ja Lietuvos policijos departamento atstovas Ram\u016bnas Matonis teigia, kad, sprend\u017eiant pagal ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 skai\u010di\u0173, pra\u0117jusiais…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":213146,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,14407,32441,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,32440,1577,26,27],"class_list":["post-213145","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-investiciniai-sukciai","tag-investicinis-sukciavimas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-ramunas-matonis","tag-rysiu-reguliavimo-tarnyba","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116814691105821792","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/213145","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=213145"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/213145\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/213146"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=213145"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=213145"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=213145"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}