{"id":216780,"date":"2026-06-30T08:28:08","date_gmt":"2026-06-30T08:28:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/216780\/"},"modified":"2026-06-30T08:28:08","modified_gmt":"2026-06-30T08:28:08","slug":"uzsienyje-priglaudete-kortele-ir-nuskaiciavo-per-daug-pinigu-perspeja-pasisaugoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/216780\/","title":{"rendered":"U\u017esienyje priglaud\u0117te kortel\u0119 ir nuskai\u010diavo per daug pinig\u0173? Persp\u0117ja pasisaugoti"},"content":{"rendered":"<p>B\u016bdami u\u017esienyje Lietuvos gyventojai da\u017enai atsiskaito kortele ar telefonu, o grynaisiais ir valiutos keitykl\u0173 paslaugomis keliaudami naudojasi vis re\u010diau. Vis d\u0117lto kartu su patogumu atsiranda ir rizik\u0173 \u2013 kaip apsisaugoti, kad apsiperkant svetur nuo j\u016bs\u0173 s\u0105skaitos neb\u016bt\u0173 nuskai\u010diuota per daug pinig\u0173?<\/p>\n<p>Lietuvos banko apklausos duomenys rodo, kad kortel\u0117s ir i\u0161manieji \u012frenginiai spar\u010diai kei\u010dia grynuosius: pernai taip atsiskait\u0117 75 proc. apklaust\u0173j\u0173, kai 2024 m. \u2013 67 proc. Grynaisiais mok\u0117jusi\u0173j\u0173 dalis per metus suma\u017e\u0117jo nuo 50 iki 35 proc.<\/p>\n<p>Pasak \u201eUrbo\u201c banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Iva\u0161kos, kelion\u0117se atsiskaityti kortele ar telefonu yra itin patogu: nereikia ie\u0161koti valiutos keityklos, skai\u010diuoti gryn\u0173j\u0173 ar ne\u0161iotis didesni\u0173 sum\u0173 pinigin\u0117je.<\/p>\n<p>\u201eKelion\u0117se \u017emon\u0117s da\u017enai atsipalaiduoja: kaina atrodo ai\u0161ki, pardav\u0117jas skubina, aplink daug triuk\u0161mo, o skaitytuvas jau paki\u0161tas atsiskaityti. Ta\u010diau prie\u0161 priglaud\u017eiant kortel\u0119 ar i\u0161man\u0173j\u012f \u012frengin\u012f svarbu i\u0161likti atidiems ir pro akis nepraleisti \u012ftarim\u0173 kelian\u010di\u0173 detali\u0173\u201c, \u2013 pataria J. Iva\u0161ka.<\/p>\n<p>Pirmas signalas \u2013 kai nematote sumos<\/p>\n<p>Pasak J. Iva\u0161kos, vienas i\u0161 galimos apgaul\u0117s \u017eenkl\u0173 \u2013 kai pardav\u0117jas neparodo korteli\u0173 skaitytuvo ekrano arba paki\u0161a j\u012f taip, kad pirk\u0117jas nemato \u012fvestos sumos. \u012etarim\u0173 tur\u0117t\u0173 kelti ir skubinimas: raginimai \u201etiesiog priglausti kortel\u0119\u201c, \u201egreitai, eil\u0117 laukia\u201c ar \u201eviskas gerai, suma \u2013 teisinga\u201c. Kortel\u0117s ar telefono nereik\u0117t\u0173 glausti tol, kol ai\u0161kiai nematote sumos ir valiutos.<\/p>\n<p>\u201eJeigu terminalas laikomas po stalu, nusuktas nuo j\u016bs\u0173 arba pardav\u0117jas dengia ekran\u0105 ranka, tai jau n\u0117ra normali atsiskaitymo situacija. Pirk\u0117jas turi teis\u0119 pamatyti, k\u0105 patvirtina savo kortele ar telefonu\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia \u201eUrbo\u201c banko Verslo tarnybos direktorius.<\/p>\n<p>Dar vienas ai\u0161kus pavojaus signalas \u2013 kai kortel\u0119 bandoma nusine\u0161ti kitur: \u012f kit\u0105 patalp\u0105, u\u017e prekystalio, prie kito aparato ar \u201epatikrinti ry\u0161io\u201c \u2013 mokant kortele jos patariama nepaleisti i\u0161 aki\u0173.<\/p>\n<p>J. Iva\u0161kos teigimu, \u012ftarim\u0173 tur\u0117t\u0173 kelti, jei po pirmo mok\u0117jimo pardav\u0117jas sako, kad \u201enepavyko\u201c, ir pra\u0161o pakartoti atsiskaitym\u0105, bet nepateikia at\u0161aukimo kvito ar kito patvirtinimo, kad pirmoji operacija tikrai ne\u012fvyko. Tokiu atveju verta i\u0161 karto pasitikrinti banko program\u0117l\u0119 \u2013 ar mok\u0117jimas jau rezervuotas, ar nuskaitytas. Jeigu operacija matoma, kartoti mok\u0117jimo nereik\u0117t\u0173, kol pardav\u0117jas nepateikia ai\u0161kaus at\u0161aukimo \u012frodymo.<\/p>\n<p>\u201eKelion\u0117se taip pat verta \u012fsijungti momentinius prane\u0161imus apie kortele ar i\u0161maniuoju \u012frenginiu atliktus mok\u0117jimus, nusistatyti ma\u017eesnius atsiskaitymo limitus ir tur\u0117ti atskir\u0105 kortel\u0119 kelion\u0117ms\u201c, \u2013 priduria \u201eUrbo\u201c banko atstovas.<\/p>\n<p>Mokant vietine valiuta \u2013 verta i\u0161likti budriems<\/p>\n<p>J. Iva\u0161ka primena, kad ne euro zonos \u0161alyse da\u017eniausiai labiau apsimoka mok\u0117ti vietine valiuta, o ne eurais. Pasirinkus atsiskaitym\u0105 eurais, gali b\u016bti pritaikytas nepalankus valiutos keitimo kursas, tod\u0117l galutin\u0117 suma kai kuriais atvejais gali i\u0161augti ir apie 12 proc.<\/p>\n<p>D\u0117l to keliautojams patariama rinktis mok\u0117jim\u0105 vietine valiuta. Ta\u010diau ir \u010dia reikia budrumo: kai skaitytuve suma rodoma, pavyzd\u017eiui, Turkijos liromis ar Egipto svarais, pirk\u0117jas ne visada i\u0161 karto supranta, ar ji tikrai atitinka sutart\u0105 kain\u0105.<\/p>\n<p>\u201ePavyzd\u017eiui, Turkijos krautuv\u0117l\u0117je ar kioske pirk\u0117jui gali b\u016bti pasakyta, kad prek\u0117 kainuoja 10 eur\u0173. Mokant vietine valiuta tai b\u016bt\u0173 apie 533 liros, ta\u010diau terminale prekybininkas gali suvesti 593 liras \u2013 skirtumas jau vir\u0161ija eur\u0105. Tokias sumas kita valiuta keliautojas ne visada greitai suseka\u201c, \u2013 \u012fsp\u0117ja \u201eUrbo\u201c banko atstovas.<\/p>\n<p>K\u0105 daryti, jei nuskai\u010diavo per daug pinig\u0173?<\/p>\n<p>Anot J. Iva\u0161kos, jeigu \u012ftarimas kilo dar atsiskaitymo vietoje, pirmiausia reik\u0117t\u0173 papra\u0161yti kvito, at\u0161aukimo dokumento ar ai\u0161kaus paai\u0161kinimo, kokia suma ir kokia valiuta buvo nuskai\u010diuota. Verta i\u0161 karto pasidaryti banko program\u0117l\u0117s ekrano nuotrauk\u0105, nufotografuoti kain\u0105, meniu, prekystal\u012f ar kit\u0105 informacij\u0105, kuri v\u0117liau pad\u0117t\u0173 pagr\u012fsti, kokia suma buvo sutarta.<\/p>\n<p>\u201eJeigu permok\u0105 pasteb\u0117jote v\u0117liau, reik\u0117t\u0173 kuo grei\u010diau kreiptis \u012f bank\u0105 ir paai\u0161kinti situacij\u0105: kada, kur, u\u017e k\u0105 mok\u0117jote, kokia suma buvo sutarta ir kokia nuskai\u010diuota. Taip pat svarbu pateikti visus turimus \u012frodymus \u2013 kvitus, nuotraukas ar banko program\u0117l\u0117je matom\u0105 operacij\u0105. Kuo ai\u0161kesn\u0117 informacija nurodoma, tuo lengviau prad\u0117ti gin\u010do nagrin\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 nurodo specialistas.<\/p>\n<p>Jis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad svarbu atskirti dvi situacijas. Jeigu mok\u0117jimas buvo neautorizuotas \u2013 pavyzd\u017eiui, kortel\u0117s duomenys panaudoti be \u017emogaus \u017einios, \u2013 \u012fstatymas numato mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117jo pareig\u0105 gr\u0105\u017einti nuskai\u010diuot\u0105 sum\u0105. Ta\u010diau praktikoje pirmiausia vertinama, ar operacija i\u0161 ties\u0173 buvo neautorizuota.<\/p>\n<p>O, jei \u017emogus pats priglaud\u0117 kortel\u0119 ir patvirtino mok\u0117jim\u0105, situacija \u2013 sud\u0117tingesn\u0117. Tokiu atveju pinig\u0173 susigr\u0105\u017einimas n\u0117ra garantuotas \u2013 bankas ar kortel\u0117s schema vertina, ar buvo klaida, dvigubas nuskaitymas, ar prek\u0117 \/ paslauga neatitiko susitarimo, ar pardav\u0117jas gal\u0117jo suklaidinti pirk\u0117j\u0105. Tod\u0117l itin svarb\u016bs yra kvitai, nuotraukos, susira\u0161in\u0117jimai ir kiti \u012frodymai.<\/p>\n<p>\u201eGeriausia apsauga \u2013 ne tik greita reakcija po \u012fvykio, bet ir prevencija dar prie\u0161 priglaud\u017eiant kortel\u0119. Kelion\u0117je nereik\u0117t\u0173 bijoti atsiskaityti kortele, ta\u010diau svarbu nepamir\u0161ti, kad kortel\u0117s priglaudimas yra mok\u0117jimo patvirtinimas. Tod\u0117l prie\u0161 tai b\u016btina pamatyti, k\u0105 tiksliai patvirtinate\u201c, \u2013 \u012f\u017evalgomis dalijasi J. Iva\u0161ka.<\/p>\n<p>\u201eBNS Spaudos centre\u201c skelbiami \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 prane\u0161imai \u017einiasklaidai. U\u017e prane\u0161im\u0173 turin\u012f atsako juos paskelb\u0119 asmenys bei j\u0173 atstovaujamos organizacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"B\u016bdami u\u017esienyje Lietuvos gyventojai da\u017enai atsiskaito kortele ar telefonu, o grynaisiais ir valiutos keitykl\u0173 paslaugomis keliaudami naudojasi vis&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":216781,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-216780","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116838118402893438","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/216780","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=216780"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/216780\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/216781"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=216780"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=216780"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=216780"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}