Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad geopolitiniai sukr\u0117timai Lietuvos maisto sektoriaus neveikia. J\u0173 poveikis da\u017eniausiai b\u016bna netiesioginis: kei\u010diasi \u017ealiav\u0173 kainos bir\u017eose, brangsta logistika, laiv\u0173 frachtai, kuras, dujos ir elektra. D\u0117l to did\u0117ja \u017eem\u0117s \u016bkio darb\u0173, \u017ealiav\u0173 paruo\u0161imo, perve\u017eimo ir gamybos s\u0105naudos.<\/p>\n
Kuras gr\u016bd\u0173 sektoriuje yra viena svarbiausi\u0173 savikainos dali\u0173. Jis reikalingas traktoriams, kombainams ir kitai \u017eem\u0117s \u016bkio technikai, o gr\u016bd\u0173 d\u017eiovykloms b\u016btinos dujos ir elektra. Energijos i\u0161tekli\u0173 kainos svarbios ir gamykloms, tod\u0117l tarptautin\u0117s \u012ftampos gana greitai persiduoda visai maisto gamybos grandinei.<\/p>\n
Tai parod\u0117 ir \u012ftampa d\u0117l Irano. Nors konfliktas vyksta u\u017e keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 kilometr\u0173, jo poveikis buvo juntamas ir Lietuvoje \u2013 kilo duj\u0173 ir kuro kainos. Tai n\u0117ra tiesioginis poveikis maisto kiekiui, ta\u010diau jis svarbus \u016bki\u0173 ir gamintoj\u0173 savikainai, kainodarai bei pelningumui.<\/p>\n
Tod\u0117l \u0161iandien apie maisto sektori\u0173 reikia kalb\u0117ti pla\u010diau nei tik per derliaus ar gamybos prizm\u0119. Geopolitikos kontekste svarb\u016bs tampa energetikos, logistikos, kuro tiekimo, \u017ealiav\u0173 jud\u0117jimo, darbuotoj\u0173 prieinamumo ir veiklos t\u0119stinumo klausimai. B\u016btent nuo \u0161i\u0173 grand\u017ei\u0173 priklauso, ar kriz\u0117s metu turima \u017ealiava gal\u0117t\u0173 virsti realiai vartotojus pasiekian\u010diu maistu.<\/p>\n
Kriz\u0117s metu \u017ealiavos b\u016bt\u0173, bet ar veikt\u0173 sistema?<\/p>\n
Jeigu kriz\u0117 kilt\u0173 Lietuvoje, gr\u016bd\u0173 \u017ealiavos, tik\u0117tina, tur\u0117tume \u2013 \u012fmon\u0117s j\u0105 arba laiko fizi\u0161kai, arba yra i\u0161 anksto sudariusios tiekimo sutartis iki kito derliaus. Ta\u010diau ne visos maisto pramon\u0117je naudojamos \u017ealiavos yra vietin\u0117s. Pavyzd\u017eiui, pa\u0161ar\u0173 pramon\u0117je naudojama soja, amino r\u016bg\u0161tys ir kiti komponentai atkeliauja i\u0161 Brazilijos, Argentinos ar kit\u0173 tolim\u0173 rink\u0173. Toki\u0173 \u017ealiav\u0173 metams \u012f priek\u012f neprikaupsi \u2013 da\u017eniausiai kalbame apie keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 atsargas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pasirengimas kriz\u0117ms priklauso ne tik nuo \u017ealiav\u0173. Dar svarbiau, ar valstyb\u0117 gali u\u017etikrinti maisto \u012fmoni\u0173 veiklos t\u0119stinum\u0105. \u010cia esminiai klausimai yra darbuotojai, energetika, kuras ir logistika.<\/p>\n
Maisto \u012fmon\u0117s turi ai\u0161kiai \u017einoti, ar kriz\u0117s atveju j\u0173 darbuotojai gal\u0117t\u0173 toliau dirbti, ar neb\u016bt\u0173 mobilizuojami, ar neb\u016bt\u0173 nukreipiami kitoms funkcijoms vykdyti. Patys darbuotojai taip pat tur\u0117t\u0173 \u017einoti savo teises ir pareigas. \u0160iandien tokio ai\u0161kumo dar tr\u016bksta.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau svarbus yra energetikos klausimas. \u012emon\u0117ms turi b\u016bti ai\u0161ku, kaip b\u016bt\u0173 u\u017etikrinamas nepertraukiamas elektros ir duj\u0173 tiekimas, kur b\u016bt\u0173 generatoriai, kam jie b\u016bt\u0173 priskirti ir kaip veikt\u0173 rezervai. \u0160iuo metu matome pastang\u0173 spr\u0119sti duj\u0173 tiekimo klausim\u0105, ta\u010diau kriz\u0117s atveju, sprendimai turi atitikti real\u0173 maisto grandin\u0117s veikim\u0105.<\/p>\n
Tai ypa\u010d svarbu pa\u0161ar\u0173 gamybai, nuo kurios tiesiogiai priklauso gyvulininkyst\u0117s sektorius \u2013 pauk\u0161tininkyst\u0117, kiaulininkyst\u0117 ir kitos kasdieniam vartojimui reik\u0161mingos maisto gamybos sritys. Jeigu tokios grandys likt\u0173 u\u017e prioritetinio duj\u0173 tiekimo rib\u0173, kriz\u0117s metu rizikuotume apsaugoti tik dal\u012f sistemos, nors realus maisto tiekimo<\/a> t\u0119stinumas priklauso nuo visos grandin\u0117s veikimo.<\/p>\n Su energetika tiesiogiai susijusi ir logistika: \u017ealiavos \u012f gamyklas atva\u017eiuoja i\u0161 \u016bki\u0173, kroviniai kasdien juda de\u0161imtis ar \u0161imtus kilometr\u0173, tod\u0117l b\u016btini ai\u0161k\u016bs kuro tiekimo ta\u0161kai ir saug\u016bs logistikos sprendimai.<\/p>\n Verslas gali planuoti tik tai, k\u0105 pats kontroliuoja. Kai kur \u012fmon\u0117s savo iniciatyva stato generatorius, \u012fsirengia saul\u0117s elektrines ant stog\u0173, tvarko energijos rezervus. Tai padeda, bet nei\u0161sprend\u017eia visos sistemos klausim\u0173. Apie tai kalbame tiesiogiai ir per asociacijas, ta\u010diau ai\u0161kumo vis dar tr\u016bksta. Vertiname energetikos sektoriaus ir valstyb\u0117s institucij\u0173 pastangas ie\u0161koti sprendim\u0173, ta\u010diau priimant juos b\u016btina gird\u0117ti ir tas \u012fmones, kurioms kriz\u0117s metu tekt\u0173 prisiimti maisto tiekimo atsakomyb\u0119. Geopolitin\u0117s \u012ftampos t\u0119siasi jau ne vienus metus, tod\u0117l veiklos t\u0119stinumo klausimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kiai sud\u0117lioti dar prie\u0161 kriz\u0119<\/a>.<\/p>\n Maisto produkt\u0173 rezervas negali b\u016bti simbolinis<\/p>\n Valstyb\u0117s maisto produkt\u0173 rezervavimo sistema formaliai jau veikia, ir mes joje dalyvaujame. Ta\u010diau praktikoje jos mastas kol kas per ma\u017eas. Valstyb\u0117s kontrol\u0117s auditas parod\u0117, kad 2024 m. valstyb\u0117s rezerve buvo sukaupta tik 17 proc. reikaling\u0173 maisto produkt\u0173 atsarg\u0173, o 2023 m. j\u0173 nebuvo visai. Tai tik patvirtina, kad svarbu ne vien tur\u0117ti apra\u0161yt\u0105 tvark\u0105, bet ir realiai veikian\u010di\u0105 sistem\u0105. Jeigu \u012fmon\u0117 saugo kelis t\u016bkstan\u010dius pakeli\u0173 milt\u0173, realios kriz\u0117s<\/a> atveju, tai netur\u0117t\u0173 reik\u0161mingo poveikio.<\/p>\n Kriz\u0117s metu turi b\u016bti ai\u0161ku, kokie produktai rezervuoti, kur jie yra, kaip jie b\u016bt\u0173 paimami, kas juos ve\u017et\u0173 ir kaip b\u016bt\u0173 u\u017etikrinamas tiekimas. Maisto sektoriuje negalima tik\u0117tis, kad visa tai pavyks suorganizuoti paskutin\u0119 minut\u0119 \u2013 veikian\u010di\u0105 sistem\u0105 reikia tur\u0117ti i\u0161 anksto.<\/p>\n Lietuvos maisto sektorius turi stipr\u0173 pagrind\u0105 \u2013 vietin\u0119 \u017ealiav\u0105, gamybos paj\u0117gumus ir patirt\u012f. Ta\u010diau geopolitini\u0173 \u012ftamp\u0173 laikotarpiu atsparum\u0105 lemia ne tik atsargos sand\u0117liuose, bet ir visos grandin\u0117s veikimas: gamyklos, darbuotojai, energijos ir kuro tiekimas, logistika. Verslas gali pasiruo\u0161ti tik tam, k\u0105 pats kontroliuoja, ta\u010diau \u0161ie klausimai turi b\u016bti sud\u0117lioti visos sistemos lygiu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad geopolitiniai sukr\u0117timai Lietuvos maisto sektoriaus neveikia. J\u0173 poveikis da\u017eniausiai b\u016bna netiesioginis: kei\u010diasi \u017ealiav\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":218812,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,27699,37,39,36,38,40,33031,33032,33030,46,3358],"class_list":["post-218811","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-kriziu-valdymas","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-maisto-krizes","tag-maisto-tiekimo-grandine","tag-maisto-trukumas","tag-verslas","tag-verslo-nuomones"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116849734310261547","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/218811","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=218811"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/218811\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/218812"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=218811"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=218811"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=218811"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}