{"id":22297,"date":"2025-10-21T14:43:29","date_gmt":"2025-10-21T14:43:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/22297\/"},"modified":"2025-10-21T14:43:29","modified_gmt":"2025-10-21T14:43:29","slug":"trys-siu-metu-ketvirciai-klaipedos-uoste-lietuvos-ekonomikos-pulso-ir-pasaulio-rinku-atspindys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/22297\/","title":{"rendered":"Trys \u0161i\u0173 met\u0173 ketvir\u010diai Klaip\u0117dos uoste \u2013 Lietuvos ekonomikos pulso ir pasaulio rink\u0173 atspindys"},"content":{"rendered":"

\u201eU\u017e Klaip\u0117dos uosto krovos grafik\u0173 kreivi\u0173 ir stulpeli\u0173 mes matome ne tik visos \u0161alies gyvenimo tendencijas: vartojimo mast\u0105, \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriaus rezultatus, energetin\u0117s nepriklausomyb\u0117s atspind\u017eius, \u012fvairi\u0173 svarbi\u0173 projekt\u0173 \u012fgyvendinimo apimtis, bet jau\u010diame ir pasaulio rink\u0173 puls\u0105. Visus \u0161iuos metus Klaip\u0117dos uosto krova auga u\u017etikrintai, o rugs\u0117j\u012f ji buvo did\u017eiausia per visus \u0161iuos metus. Klaip\u0117dos uosto rezultatai rodo sprendim\u0173 net ir sud\u0117tingais laikotarpiais nema\u017einti investicij\u0173 bei imtis ambicing\u0173 projekt\u0173 rezultatus \u2013 i\u0161liekame daugiausiai kraunantis uostas tarp kaimynini\u0173 valstybi\u0173 ir u\u017eimame 41 proc. rinkos\u201c, \u2013 sako Klaip\u0117dos valstybinio j\u016br\u0173 uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.<\/p>\n

\"Klaip\u0117dos <\/p>\n

Per devynis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius bendra Klaip\u0117dos uosto krova siekia kiek per 28,7 mln. ton\u0173, o pernai per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f buvo perkauta beveik 26 mln. ton\u0173 krovini\u0173. Did\u017eiausi\u0105 krovini\u0173 srauto dal\u012f u\u017eima kroviniai konteineriuose, ro-ro krovini\u0173 krova bei u\u017etikrintas suskystint\u0173j\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 bei i\u0161kasen\u0173 ir statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 srauto did\u0117jimas. <\/p>\n

Ry\u0161kiausias augimas ir toliau i\u0161lieka krovini\u0173 konteineriuose segmente. Per tris \u0161i\u0173 met\u0173 ketvir\u010dius, lyginant su pra\u0117jusiais metais, \u0161i\u0173 krovini\u0173 srautas \u016bgtel\u0117jo 31 proc. \u2013 perkrauta beveik 9,6 mln. ton\u0173. Rugs\u0117j\u012f priart\u0117ta prie 1 mln. TEU (standartizuot\u0173 konteineri\u0173) ribos, o spal\u012f ji buvo pasiekta anks\u010diausiai istorijoje. <\/p>\n

Klaip\u0117dos uoste konteineri\u0173 krovos tonomis statistika rodo, kad \u0161ios krovini\u0173 r\u016b\u0161ies eksportas ir importas pasidalija daugma\u017e lygiomis dalimis \u2013 atitinkamai 39 ir 36 proc. Likusi 24 proc. dalis \u2013 perkrovimo (ang. transshipment), okeanini\u0173 laiv\u0173 aptarnavimo bei konteineri\u0173 paskirstymo \u012f ma\u017eesnius laivus funkcija. <\/p>\n

Po 23 proc. per devynis m\u0117nesius paaugo suskystint\u0173j\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 bei i\u0161kasen\u0173 ir statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 krova \u2013 perkrauta po ma\u017edaug 1,7 mln. ton\u0173. Klaip\u0117dos uoste esan\u010dio suskystint\u0173j\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 laivo-saugyklos \u201eIndependence\u201c reik\u0161m\u0117 stabiliai auga jau kelerius metus. Tai lemia geopolitin\u0117 situacija ir sprendimas atsiriboti nuo duj\u0173 importo i\u0161 Rusijos. Ry\u0161k\u0173 \u0161i\u0173met\u012f augim\u0105 lemia ir tai, kad pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 \u201eIndependence\u201c buvo i\u0161plukdytas \u012f Danij\u0105 planinei ap\u017ei\u016brai ir remontui. I\u0161kasen\u0173 bei statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 krovos augim\u0105 lemia Lietuvoje aktyviai vykdoma keli\u0173 ir gele\u017einkeli\u0173 statyba. 95 proc. viso \u0161i\u0173 krovini\u0173 kiekio sudaro importas. Ry\u0161kiausia kryptis vertinant krovini\u0173 kiek\u012f \u2013 \u0160vedija. <\/p>\n

Ratine technika gabenam\u0173, keltais plukdom\u0173 krovini\u0173 (ro-ro) segmente krovos augimas siek\u0117 6 proc. Per devynis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius krova beveik pasiek\u0117 5 mln. ton\u0173. Ro-ro, kaip ir konteineri\u0173 krova, paprastai atspindi plataus vartojimo krovini\u0173 gabenimo mast\u0105. <\/p>\n

2 proc. per \u0161iuos metus augo naftos produkt\u0173 krova ir pasiek\u0117 beveik 3 mln. ton\u0173 \u017eym\u0105. Naftos produkt\u0173 krovai \u012ftakos gali tur\u0117ti situacija pasaulio rinkose, geopolitin\u0117 situacija, \u017ealiosios iniciatyvos. <\/p>\n

\u0160iemet per Klaip\u0117dos uost\u0105 \u012f Lietuv\u0105 atvyko arba svetur i\u0161keliavo ir daugiau keleivi\u0173 nei pernai. \u0160ioje srityje augimas siekia 8 proc., laivais atplauk\u0117 ir i\u0161plauk\u0117 26\u00a0395 keleiviais daugiau nei pernai. Kruiziniais laivais atvykusi\u0173j\u0173 skai\u010dius \u0161iemet buvo 12 proc. didesnis nei pernai. <\/p>\n

Per tris ketvir\u010dius Klaip\u0117dos uoste buvo remontuojami 52 laivai, o pastatyti \u2013 2. <\/p>\n

\"Klaip\u0117dos <\/p>\n

Lyginant su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai, metalo lau\u017eo krauta 18 proc. ma\u017eiau \u2013 836 t\u016bkst. ton\u0173. Tam \u0161iemet \u012ftakos gal\u0117jo tur\u0117ti Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 muit\u0173 politika. Pra\u0117jusiais metais did\u017eiausi\u0105 \u0161i\u0173 krovini\u0173 dal\u012f sudar\u0117 eksporto kryptis \u2013 nema\u017eai metalo lau\u017eo buvo tiekiama Turkijai. Pastarosios plieno gamintojai per pirmuosius a\u0161tuonis 2025 m. m\u0117nesius suma\u017eino lau\u017eo import\u0105 9,4 proc. Tarp nurodom\u0173 to prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 ir JAV, ir Kanados \u012fvestos plieno bei aliuminio importo kvotos. \u0160i tendencija paliet\u0117 ne tik Lietuv\u0105. Ma\u017e\u0117janti Turkijos paklausa suk\u0117l\u0117 atsarg\u0173 kaupim\u0105si Europos uostuose. Be to, Ispanijoje ir Pranc\u016bzijoje susikaup\u0117 didel\u0117s jau paruo\u0161tos produkcijos atsargos, o kai kurios Vokietijos plieno gamyklos suma\u017eino gamyb\u0105 d\u0117l sumenkusi\u0173 u\u017esakym\u0173.<\/p>\n

Per devynis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius 16 proc. ma\u017eiau perkrauta medienos. Visa Klaip\u0117dos uoste perkrauta mediena buvo eksportuojama, o net 83 proc. jos i\u0161plukdyta \u012f Skandinavijos \u0161alis. 13 proc. ma\u017eiau \u0161iemet perkrauta ir tr\u0105\u0161\u0173. D\u0117l Rusijai ir Baltarusijai taikom\u0173 sankcij\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 srautas i\u0161 \u0161i\u0173 valstybi\u0173 yra sustabdytas ir \u0161iuo metu Klaip\u0117dos uoste yra kraunamos daugiausia tik Lietuvos tr\u0105\u0161\u0173 gamintoj\u0173 \u2013 AB \u201eAchema\u201c ir AB \u201eLifosa\u201c \u2013 gaminamos tr\u0105\u0161os.<\/p>\n

10 proc. ma\u017e\u0117jimas fiksuojamas ir gr\u016bd\u0173 krovos segmente. Kol kas gr\u016bd\u0173 krova siekia beveik 2,8 mln. ton\u0173 rib\u0105. Lyginant su pernai, perkrauta beveik 300 t\u016bkst. ton\u0173 ma\u017eiau. Gr\u016bd\u0173 eksporto per uost\u0105 apimtis priklauso nuo derliaus gausos Lietuvoje ir nuo vidaus vartojimo. Lietuvoje u\u017eauginam\u0173 gr\u016bd\u0173 derlius svyruoja nuo 6 iki 7 mln. t. Apie 70\u201380 proc. Lietuvoje u\u017eauginam\u0173 gr\u016bd\u0173 eksportuojama, o eksporto per Klaip\u0117dos uost\u0105 dalis taip pat sudaro apie 70\u201380 proc. nuo viso eksportuojamo kiekio.<\/p>\n

Vis d\u0117lto nepaisant krovos ma\u017e\u0117jimo keliose krovini\u0173 grup\u0117se, Klaip\u0117dos uostui pavyksta i\u0161laikyti lyderio tarp kaimynini\u0173 uost\u0173 pozicijas. Vertinant pagal u\u017eimam\u0105 rinkos dal\u012f, Klaip\u0117dos uostas dominuoja \u2013 jam tenka 41 proc., Rygos uostas u\u017eima 17,5 proc. rinkos, Talinas \u2013 14,6 proc., Ventspilis kiek daugiau nei 9 proc., o Liepoja \u2013 kiek per 7 proc. <\/p>\n

\"Klaip\u0117dos <\/p>\n

Did\u017eiausias augimas \u2013 Ventspilyje <\/p>\n

Analizuojant bendros krovos skai\u010dius, neigiama prasme i\u0161siskiria Ryga ir Liepoja, kur bendras krovos kiekis vis dar krenta \u2013 atitinkamai 7 ir 3 proc. Did\u017eiausi\u0105 \u2013 15 proc. \u2013 siekiant\u012f augim\u0105 per devynis m\u0117nesius deklaruoja Ventspilis. Taline krova augo 5 proc.<\/p>\n

Rygoje \u2013 ry\u0161kus \u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173 krovos kritimas. Per devynis m\u0117nesius netekta 476 t\u016bkst. ton\u0173, medienos \u2013 386 t\u016bkst. ton\u0173, o did\u017eiausias \u2013 38 proc. siekiantis \u2013 augimas fiksuojamas naftos produkt\u0173 segmente.<\/p>\n

Taline krova augo kone visose krovini\u0173 grup\u0117se. Ry\u0161kiausiai augo skyst\u0173j\u0173 krovini\u0173 krova. J\u0173 \u0161iemet perkrauta 33 proc. daugiau nei pernai per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f. 5 proc. sumenko ro-ro krovini\u0173 apimtis.<\/p>\n

Ventspilyje ry\u0161kiausias kritimas \u2013 r\u016bdos krovos segmente. Praradimai siekia 97 proc. \u0160iemet \u0161iame uoste perkrauta tik 9 t\u016bkst. ton\u0173 r\u016bdos, tai yra 294 t\u016bkst. ton\u0173 ma\u017eiau nei pernai. Vis d\u0117lto 61 proc. arba 432 t\u016bkst. ton\u0173 paaugo anglies krova, 22 proc. arba 221 t\u016bkst. ton\u0173 \u012f vir\u0161\u0173 stiebiasi ro-ro kreiv\u0117, 39 proc. arba 820 t\u016bkst. ton\u0173 paaugo naftos produkt\u0173 krova. <\/p>\n

Liepojoje augo tik statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 krova, o kritimai fiksuojami \u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173, ro-ro, medienos krovini\u0173 segmentuose. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eU\u017e Klaip\u0117dos uosto krovos grafik\u0173 kreivi\u0173 ir stulpeli\u0173 mes matome ne tik visos \u0161alies gyvenimo tendencijas: vartojimo mast\u0105,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":22298,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,3262,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-22297","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-klaipedos-uostas","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-naujienos","23":"tag-news","24":"tag-pasaulis","25":"tag-populiariausios-naujienos","26":"tag-populiariausiosnaujienos","27":"tag-top-stories","28":"tag-topstories","29":"tag-world","30":"tag-world-news","31":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22297","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22297"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22297\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22298"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22297"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22297"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22297"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}