Kol pareig\u016bnai ai\u0161kinasi visas \u0161ios nelaim\u0117s aplinkybes, visuomen\u0117 nat\u016braliai ie\u0161ko atsakym\u0173, kod\u0117l tai \u012fvyko. Tai suprantama – visuomen\u0117 nori \u017einoti.<\/p>\n
\u017durnalistikos pareiga yra informuoti, pateikti patikrintus faktus ir pad\u0117ti \u017emon\u0117ms suprasti, kas \u012fvyko. Ta\u010diau vis da\u017eniau susidaro \u012fsp\u016bdis, kad tarp informavimo ir tragedijos eksploatavimo riba tampa vis sunkiau \u012f\u017ei\u016brima.<\/p>\n
\u201ePrakalbo avarij\u0105 suk\u0117lusios merginos galimai buv\u0119s vaikinas” – \u0161tai tokia intriguojan\u010dia antra\u0161te apie \u0161i\u0105 nelaim\u0119 pasidabino jau seniai dugn\u0105 pasiek\u0119s naujien\u0173 portalas, kuris pats apie save teigia, kad \u201ek\u016brybi\u0161kumas – m\u016bs\u0173 varomoji j\u0117ga.”<\/p>\n
Tekste galima rasti dar kr\u016bv\u0105 perl\u0173, kuriais mus maitina \u017einiasklaida: \u201eSu Ema bendravau b\u016bdamas 16-17, ma\u017edaug prie\u0161 2,5 met\u0173. Kadangi nebuvau da\u017enai esantis internete, ne\u017einojau jos, kaip \u017emogaus”. Suprantama, jei nesi internete, sunku pa\u017einti \u017emog\u0173.<\/p>\n
\u201e\u0160iai dienai esu jau 2 metus santykiuose su savo panele, ir tiesiog visas \u0161itas d\u0117mesys internete paveikia ne tik mane, bet ir mano artimuosius.” Sutikite, tai labai svarbi kiekvienam portalo skaitytojui informacija, kuria noriai dalinasi k\u016brybi\u0161kumu varomas portalas.<\/p>\n
\u0160iandien naujienos apie skaud\u017eius \u012fvykius gyvena pagal savas taisykles.<\/p>\n
Pirmoji \u017einut\u0117, po pusvaland\u017eio – papildyta, v\u0117liau dar viena su naujomis detal\u0117mis, po to vaizdo reporta\u017eas, liudinink\u0173 pasakojimai, kaimyn\u0173 komentarai, socialini\u0173 tinkl\u0173 \u012fra\u0161ai, vaikyst\u0117s nuotraukos, ekspert\u0173 vertinimai, psicholog\u0173 \u012f\u017evalgos, straipsniai apie gedul\u0105, straipsniai apie avarijos viet\u0105, straipsniai apie auk\u0173 gyvenimus.<\/p>\n
Galiausiai net atsiranda publikacijos apie tai, kod\u0117l \u0161i istorija taip domina visuomen\u0119.<\/p>\n
Kartais susidaro \u012fsp\u016bdis, kad pati tragedija tampa nebe \u012fvykiu, o t\u0119stiniu projektu, kuris baigiasi tik tada, kai j\u012f i\u0161 pagrindini\u0173 naujien\u0173 i\u0161stumia kita baisi nelaim\u0117.<\/p>\n
Amerikie\u010di\u0173 \u017eurnalistikos tyrin\u0117tojai Bill Kovach ir Tom Rosenstiel savo garsios knygos \u201eThe Elements of Journalism” puslapiuose yra para\u0161\u0119 paprast\u0105, bet labai svarbi\u0105 mint\u012f: \u201ePirmoji \u017eurnalistikos pareiga yra pareiga tiesai.”<\/p>\n
\u0160iandien prie \u0161ios fraz\u0117s norisi prid\u0117ti dar vien\u0105 klausim\u0105 – ar tiesa ir noras \u017einoti visada reikalauja de\u0161im\u010di\u0173 publikacij\u0173 apie t\u0105 pa\u010di\u0105 nelaim\u0119?<\/p>\n
Ar visuomen\u0117 i\u0161 ties\u0173 tampa geriau informuota, kai kiekviena nauja detal\u0117 i\u0161kart virsta skambia antra\u0161te? O gal kartais tai jau nebe informavimas, o var\u017eybos d\u0117l d\u0117mesio?<\/p>\n
Interneto \u017einiasklaida gyvena i\u0161 auditorijos ir tai jau seniai n\u0117ra paslaptis. Kuo daugiau \u017emoni\u0173 paspaud\u017eia straipsn\u012f, tuo didesn\u0117 reklamos vert\u0117, kuo emocingesn\u0117 antra\u0161t\u0117, tuo daugiau per\u017ei\u016br\u0173, kuo daugiau per\u017ei\u016br\u0173, tuo didesn\u0117s pajamos.<\/p>\n
Tokia yra verslo logika ir jos nereikia demonizuoti. Ta\u010diau problema prasideda tada, kai \u017emogaus nelaim\u0117 ima funkcionuoti kaip priemon\u0117 \u0161iems tikslams pasiekti.<\/p>\n
Tada kyla labai nemalonus klausimas – ar tragedija dar yra \u017einia, ar jau pardavimui paruo\u0161tas produktas?<\/p>\n
Ypa\u010d skaudu pagalvoti apie \u017emones, kurie tuo metu i\u0161gyvena did\u017eiausi\u0105 savo gyvenimo netekt\u012f. Ar tikrai kiekviena j\u0173 gyvenimo detal\u0117 turi tapti vie\u0161a?<\/p>\n
Ar tikrai b\u016btina ie\u0161koti sen\u0173 nuotrauk\u0173, kalbinti kaimynus, nar\u0161yti socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyras, cituoti pa\u017e\u012fstamus vien tam, kad b\u016bt\u0173 galima para\u0161yti dar vien\u0105 publikacij\u0105 apie t\u0105 pat\u012f?<\/p>\n
Ar tai padeda suprasti nelaim\u0117s prie\u017eastis? O gal tai tiesiog patenkina m\u016bs\u0173 smalsum\u0105?<\/p>\n
Pranc\u016bz\u0173 filosofas Guy Debord dar prie\u0161 penkis de\u0161imtme\u010dius garsioje studijoje \u201eSpektaklio visuomen\u0117s” ra\u0161\u0117: \u201eVisa, kas buvo tiesiogiai i\u0161gyvenama, virto reginiu.”<\/p>\n
Atrodo, kad \u0161i mintis \u0161iandien skamba kaip niekada aktualiai. Mes vis da\u017eniau nebe i\u0161gyvename \u012fvykius, o juos abejingai stebime.<\/p>\n
Tragedijos tampa informacijos srauto dalimi, kurioje viena baisi istorija kei\u010dia kit\u0105, o visuomen\u0117s d\u0117mesys keliauja ten, kur tuo metu garsiausia antra\u0161t\u0117.<\/p>\n
Kartais atrodo, kad greitis tapo svarbesnis u\u017e atsakomyb\u0119. Portalai lenktyniauja, kuris pirmasis paskelbs nauj\u0105 detal\u0119.<\/p>\n
Vos tik pasirodo bent menkiausia informacija, ji jau atsiduria naujien\u0173 sraute. V\u0117liau ji tikslinama, papildoma, kei\u010diama, ta\u010diau pirmasis \u012fsp\u016bdis visuomenei jau b\u016bna sukurtas.<\/p>\n
O juk ikiteisminis tyrimas n\u0117ra lenktyn\u0117s. Pareig\u016bn\u0173 darbas reikalauja kruop\u0161tumo, o ne skub\u0117jimo. Vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017enai atrodo prie\u0161ingai – svarbiausia susp\u0117ti pirmiems, net jei v\u0117liau tenka taisyti savo pa\u010di\u0173 paskelbtus faktus.<\/p>\n
Ir dar vienas dalykas kelia nerim\u0105: mes vis re\u010diau mokame patyl\u0117ti. A\u0161 suskai\u010diavau daugiau kaip dvide\u0161imt antra\u0161\u010di\u0173 visoje \u017einiasklaidoje apie \u0161i\u0105 nelaim\u0119. Pasisak\u0117 visi.<\/p>\n
Kaip sarkasti\u0161kai ra\u0161iau savo socialiniame tinkle, nepasisak\u0117 tik avarij\u0105 suk\u0117lusios merginos dar\u017eelio aukl\u0117toja, visada visk\u0105 komentuojantis Stano ir Gitanas Naus\u0117da.<\/p>\n
Atrodo, kad kiekviena tragedija privalo b\u016bti nuolat komentuojama, analizuojama, aptarin\u0117jama, tarsi tyl\u0117jimas b\u016bt\u0173 abejingumo \u017eenklas.<\/p>\n
Ta\u010diau galb\u016bt kartais did\u017eiausia pagarba mirusiesiems yra ne dar vienas straipsnis, o papras\u010diausias geb\u0117jimas sustoti.<\/p>\n
Ne viskas, k\u0105 galima parodyti, privalo b\u016bti parodyta, ne viskas, k\u0105 galima su\u017einoti, turi b\u016bti paskelbta. Juk turime sutikti, kad toli gra\u017eu ne kiekviena nelaim\u0117s detal\u0117 turi pasiekti visuomen\u0119.<\/p>\n
\u017dinoma, b\u016bt\u0173 nes\u0105\u017eininga vis\u0105 atsakomyb\u0119 suversti vien \u017einiasklaidai. Portalai ra\u0161o tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s tuos tekstus noriai skaito. Jei neb\u016bt\u0173 auditorijos, neb\u016bt\u0173 ir tokios pasi\u016blos.<\/p>\n
Mes patys atidarome \u0161iuos straipsnius, dalijam\u0117s jais socialiniuose tinkluose, komentuojame, gin\u010dijam\u0117s, sp\u0117liojame.<\/p>\n
Kitaip tariant, tragedij\u0173 rinka egzistuoja tod\u0117l, kad egzistuoja j\u0173 vartotojai. Tai nemaloni mintis, bet ji ver\u010dia pa\u017evelgti ir \u012f save.<\/p>\n
Ne\u017einau, kokios bus galutin\u0117s \u0161ios avarijos tyrimo i\u0161vados. Jas turi nustatyti tyr\u0117jai ir teismas, o ne socialini\u0173 tinkl\u0173 komentatoriai ar naujien\u0173 portal\u0173 antra\u0161t\u0117s.<\/p>\n
Ta\u010diau viena i\u0161vada, mano galva, akivaizdi jau \u0161iandien: kuomet \u017e\u016bsta du jauni \u017emon\u0117s, svarbiausia netur\u0117t\u0173 b\u016bti tai, kas pirmasis paskelb\u0117 nauj\u0105 detal\u0119 ar surinko daugiausia paspaudim\u0173.<\/p>\n
Svarbiausia tur\u0117t\u0173 likti pagarba – pagarba \u017euvusiesiems, j\u0173 artimiesiems, tiesai ir ypa\u010d pa\u010diai \u017eurnalistikai, kurios kokyb\u0117, deja, prast\u0117ja beveik kosminiu grei\u010diu.<\/p>\n
Nes visuomen\u0117s brand\u0105 parodo ne tai, kiek ji sugeba kalb\u0117ti apie tragedijas, o geb\u0117jimas suprasti, kad ne viskas, k\u0105 galima paversti naujiena, turi tapti preke.<\/p>\n
Ra\u0161ytojas Albert Camus yra pasak\u0119s: \u201eTikras dosnumas atei\u010diai – atiduoti visk\u0105 dabar\u010diai.”<\/p>\n
\u0160iuos \u017eod\u017eius \u0161iandien norisi papildyti sava mintimi: pagarba \u017emogui kartais rei\u0161kia geb\u0117jim\u0105 atsisakyti dar vienos r\u0117kian\u010dios antra\u0161t\u0117s ir suvokim\u0105, kad u\u017e kiekvienos \u017einios slypi \u017emon\u0117s, kuri\u0173 gyvenimai jau niekada nebegr\u012f\u0161 \u012f ankstesnes v\u0117\u017ees.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Kol pareig\u016bnai ai\u0161kinasi visas \u0161ios nelaim\u0117s aplinkybes, visuomen\u0117 nat\u016braliai ie\u0161ko atsakym\u0173, kod\u0117l tai \u012fvyko. Tai suprantama –…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":225042,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[6],"tags":[25,155,2130,30,31,34,35,1981,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27,2487,7093,979,4341],"class_list":["post-225041","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-antrastes","tag-antrastes","tag-avarija","tag-bmw","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-furmanavicius","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-tragedija","tag-visuomene","tag-ziniasklaida","tag-zutys"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116894651266271418","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/225041","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=225041"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/225041\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/225042"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=225041"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=225041"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=225041"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}