![\"Dr.](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/527dec7e-7e59-49bf-8589-7d3f12b16351.jpg\")
<\/p>\nAtsakym\u0173 ie\u0161ko 2025 m. gruod\u017eio 1 d. startav\u0119s Kauno kolegijos inicijuotas projektas \u201eORBANA\u201c, kur\u012f finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). Projektui vadovauja Verslo fakulteto prodekan\u0117 mokslui dr. Aist\u0117 Lastauskait\u0117.<\/p>\n
Projekto centre \u2013 dviej\u0173 \u0161iandien verslui kriti\u0161kai svarbi\u0173 kryp\u010di\u0173 s\u0105veika: skaitmenizacija ir ESG (aplinkosaugos, socialin\u0117s atsakomyb\u0117s ir valdysenos) principai, kurie vis labiau formuoja ir investuotoj\u0173, ir klient\u0173 l\u016bkes\u010dius. Pirmieji projekto rezultatai rodo \u2013 atsakymas gali b\u016bti ne toks, kokio tikisi verslas.<\/p>\n
Skaitmenizacija ir tvarumas \u2013 susij\u0119 aspektai<\/p>\n
Prie projekto prisideda keturi ekspertai: su vadove dr. A. Lastauskaite kartu darbuojasi dr. Raminta Vaitiek\u016bnien\u0117, dr. Inga Kartanait\u0117 ir dr. Algirdas Justinas Staugaitis. Tyr\u0117j\u0173 komanda turi patirties finans\u0173, ekonometrijos ir tvarumo srityse, tod\u0117l kiekvieno ind\u0117lis itin reik\u0161mingas.<\/p>\n
\u201eORBANA\u201c projekto tikslas \u2013 \u012fvertinti, kaip skaitmenizacija ir ESG \u012fsipareigojimai veikia \u012fmoni\u0173 finansinius rezultatus. Projekto vadov\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iuos veiksnius b\u016btina analizuoti kartu. Ypa\u010d dabar, kai verslui tenka vienu metu reaguoti ir \u012f skaitmenin\u0119, ir \u012f \u017eali\u0105j\u0105 transformacij\u0105.<\/p>\n
\u201eSkaitmenizacija ir ESG \u012fsipareigojimai ilg\u0105 laik\u0105 buvo analizuojami kaip dvi atskiros kryptys. Vis d\u0117lto, matome, kad toks po\u017ei\u016bris nebeatitinka realios \u012fmoni\u0173 transformacijos logikos. Projektas remiasi prielaida, kad \u0161ie veiksniai yra tarpusavyje priklausomi ir vienas kit\u0105 stiprinantys\u201c, \u2013 sako dr. A. Lastauskait\u0117.<\/p>\n
Skaitmenin\u0117s technologijos padeda \u012fmon\u0117ms \u012fgyvendinti ESG principus \u2013 jos leid\u017eia steb\u0117ti CO\u2082 emisijas, u\u017etikrina skaidri\u0105 atskaitomyb\u0119 ir gerina tiekimo grandini\u0173 valdym\u0105.<\/p>\n
\u201eTuo pa\u010diu ESG \u012fsipareigojimai didina skaitmenizacijos poreik\u012f: be duomen\u0173 ir technologij\u0173 tvarumo tikslai lieka deklaratyv\u016bs. Taigi, empiriniai rezultatai rodo, kad \u012fmoni\u0173 finansini\u0173 rezultat\u0173 ger\u0117jimui svarbiausia yra skaitmenizacijos ir ESG s\u0105veika, o ne atskiri veiksniai\u201c, \u2013 ai\u0161kina pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n
<\/p>\n
ESG \u2013 svarbu ne tik d\u0117l reputacijos<\/p>\n
ESG \u2013 tai \u012fsipareigojimas veikti atsakingai: ma\u017einti poveik\u012f aplinkai, r\u016bpintis darbuotojais ir visuomene bei u\u017etikrinti skaidr\u0173, eti\u0161k\u0105 valdym\u0105. Tai vis da\u017eniau tampa finansavimo bei partneryst\u0117s s\u0105lyga. Prodekan\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad ESG turi reali\u0105 \u012ftak\u0105 \u012fmoni\u0173 finansiniams rezultatams.<\/p>\n
\u201eNors \u0161is aspektas da\u017enai siejamas su reputacija ar socialine atsakomybe, tyrimas ai\u0161kiai parodo ir ekonomin\u0119 dimensij\u0105. Tvarumo praktikos gali ma\u017einti veiklos s\u0105naudas, gerinti i\u0161tekli\u0173 panaudojim\u0105, didinti prieig\u0105 prie kapitalo ir stiprinti investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 pa\u017eymi dr. A. Lastauskait\u0117.<\/p>\n
Pa\u0161nekov\u0117s teigimu, svarbu ir tai, kad \u012fmon\u0117s, kurios efektyviai valdo aplinkosauginius aspektus, pasi\u017eymi ma\u017eesne rizika ir stabilesniais pinig\u0173 srautais.<\/p>\n
\u201eORBANA\u201c projekte \u0161iuos ry\u0161ius matuojame kiekybi\u0161kai. Naudojame tokius rodiklius, kaip ROA, EBITDA ar Tobino Q, taip ESG i\u0161 \u201emink\u0161tosios\u201c reputacin\u0117s kategorijos pereina \u012f ai\u0161kiai pamatuojam\u0105 finansin\u0117s vert\u0117s k\u016brimo srit\u012f\u201c, \u2013 ai\u0161kina projekto vadov\u0117.<\/p>\n
\u017dengti koja kojon su poky\u010diais apsimoka<\/p>\n
Dr. A. Lastauskait\u0117 \u012fsitikinusi: did\u017eiausia rizika \u0161iandien yra ne investuoti \u012f tvarum\u0105, o to nedaryti. B\u016btent toki\u0105 \u017einut\u0119 siun\u010dia \u012fgyvendinamas projektas.<\/p>\n
\u201e\u0160i mintis paremta konkre\u010diais ekonominiais mechanizmais. Verslai, kurie ignoruoja ESG, susiduria su \u012fvairiais i\u0161\u0161\u016bkiais: augan\u010diomis reguliacin\u0117mis s\u0105naudomis, anglies kainodaros spaudimu. Kartu tai lemia reputacines sankcijas ir ma\u017eesn\u012f investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 sako Kauno kolegijos tyr\u0117ja.<\/p>\n
Ji pa\u017eymi, jog atlikti tyrimai rodo, kad didesnis anglies emisij\u0173 intensyvumas tiesiogiai susij\u0119s su ma\u017eesniu pelningumu ir \u012fmon\u0117s verte: \u201eKitaip tariant, aplinkosauginis neefektyvumas tampa finansine na\u0161ta, kuri ma\u017eina konkurencingum\u0105 ir ilgalaik\u012f atsparum\u0105.\u201c<\/p>\n
Dr. A. Lastauskait\u0117 akcentuoja, kad \u012fmon\u0117s, kurios aktyviai prisitaiko prie poky\u010di\u0173, integruoja ESG principus bei skaitmenines technologijas, gauna ap\u010diuopiam\u0105 naud\u0105: \u201eDidesnis patrauklumas investuotojams atveria naujas pajam\u0173 galimybes ir u\u017etikrina ilgalaik\u012f stabilum\u0105 spar\u010diai kintan\u010diose rinkose.\u201c<\/p>\n
Unikalus projektas<\/p>\n
\u201eORBANA\u201c projektas i\u0161siskiria tuo, kad leid\u017eia ne tik \u012fvertinti skaitmenizacijos ir ESG poveik\u012f, bet ir parodyti, kad \u0161is ry\u0161ys n\u0117ra universalus visoje Europoje.<\/p>\n
\u201eTyrimo rezultatai atskleid\u0117 ai\u0161ki\u0105 regionin\u0119 skirt\u012f \u2013 Vakar\u0173 Europoje skaitmenizacijos ir tvarumo s\u0105veika kuria reik\u0161ming\u0105 finansin\u0119 vert\u0119, o Ryt\u0173 Europoje \u0161is efektas dar n\u0117ra statisti\u0161kai reik\u0161mingas. Tai rodo, kad vien ESG ar skaitmenizacijos iniciatyv\u0173 nepakanka \u2013 j\u0173 poveikis priklauso nuo platesnio institucinio ir technologinio konteksto\u201c, \u2013 sako dr. A. Lastauskait\u0117.<\/p>\n
![\"Kauno](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/65fa602c-f1e2-4fb4-9787-b03f16dd047e.jpg\")
<\/p>\n
Anot jos, b\u016btent \u0161i \u012f\u017evalga leid\u017eia geriau suprasti, kod\u0117l vienose rinkose tvarumo strategijos duoda ap\u010diuopiam\u0105 finansin\u0119 naud\u0105, o kitose \u2013 dar tik formuojasi kaip ilgalaik\u0117 vert\u0117s k\u016brimo kryptis.<\/p>\n
Galimyb\u0117 stiprinti tarptautin\u012f bendradarbiavim\u0105<\/p>\n
Paklausta apie projekto i\u0161liekam\u0105j\u0105 reik\u0161m\u0119, pa\u0161nekov\u0117 \u012fsitikinusi: jis svarbus tiek Kauno kolegijai, tiek Lietuvai. Ypa\u010d augant konkurencijai d\u0117l mokslo finansavimo ir tarptautini\u0173 projekt\u0173.<\/p>\n
\u201eNeabejoju, kad \u201eORBANA\u201c projektas turi reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f tiek Kauno kolegijai, tiek Lietuvos moksliniam ir verslo laukui. Jis stiprina institucijos mokslin\u012f potencial\u0105 \u2013 \u012ftvirtina Kauno kolegij\u0105 tarptautini\u0173 empirini\u0173 tyrim\u0173 kontekste. Taip pat padeda mums pl\u0117sti bendradarbiavim\u0105 su nacionaliniais ir u\u017esienio partneriais. Pavyzd\u017eiui, Kauno technologijos universitetu, Groningeno universitetu Nyderlanduose, Kampanijos Luigi Vanvitelli universitetu Italijoje ir La Lagunos universitetu Ispanijoje\u201c, \u2013 sako mokslinink\u0117.<\/p>\n
Pasak dr. A. Lastauskait\u0117s, projektas taip pat kuria ir praktin\u0119 vert\u0119 \u2013 pateikia \u012frodymais gr\u012fstas \u012f\u017evalgas \u012fmon\u0117ms, investuotojams ir politikos formuotojams: \u201e\u010cia gimstan\u010dios \u017einios u\u017etikrins tvarum\u0105 ir didins Europos versl\u0173 atsparum\u0105 ateities i\u0161\u0161\u016bkiams.\u201c<\/p>\n
Prane\u0161im\u0105 pareng\u0117 Kauno kolegija. U\u017e pateiktos informacijos atitikim\u0105 tikrovei ir teis\u0117tum\u0105 atsako prane\u0161imo reng\u0117jas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Atsakym\u0173 ie\u0161ko 2025 m. gruod\u017eio 1 d. startav\u0119s Kauno kolegijos inicijuotas projektas \u201eORBANA\u201c, kur\u012f finansuoja Lietuvos mokslo taryba…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":229070,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,34240,28142,37,39,36,38,40,6771,46],"class_list":["post-229069","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-esg","tag-kauno-kolegija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-tvarumas","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116922719087581363","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/229069","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=229069"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/229069\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/229070"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=229069"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=229069"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=229069"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}