{"id":230453,"date":"2026-07-16T18:47:09","date_gmt":"2026-07-16T18:47:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/230453\/"},"modified":"2026-07-16T18:47:09","modified_gmt":"2026-07-16T18:47:09","slug":"profesijos-kurioms-paskelbtas-sos-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/230453\/","title":{"rendered":"Profesijos, kurioms paskelbtas SOS – Respublika.lt"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/p>\n

Nors \u0161ios profesijos \u012fdomios ir rinkoje toki\u0173 profesional\u0173 visada tr\u016bksta, rinktis nelengv\u0105 duon\u0105 ry\u017etasi tik dr\u0105siausi ir kantriausi. Kas m\u016bs\u0173 lauks ateityje, kai \u0161i\u0173 specialist\u0173 drasti\u0161kai tr\u016bks?<\/p>\n

Socialini\u0173 darbuotoj\u0173 dirbtinis intelektas nepakeis<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

J\u016brat\u0117 TAMA\u0160AUSKIEN\u0116, Lietuvos socialini\u0173 darbuotoj\u0173 asociacijos prezident\u0117<\/p>\n

\u201eM\u016bs\u0173 visuomen\u0117s grup\u0117s, su kuriomis dirbame, vartotoji\u0161koje visuomen\u0117je nepatogios. Tai ir senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ne\u012fgalieji, patiriantieji \u012fvairias rizikas, \u017emon\u0117s, neturintys gyvenamosios vietos, taip pat \u0161eimos, kuriose ne viskas gerai.<\/p>\n

Kas nori galvoti apie \u017emogaus problemas? Tokias, kaip negalia, psichikos liga, senatv\u0117, benamyst\u0117. S\u0117kmingoje visuomen\u0117je n\u0117ra patrauklu apie problemas galvoti ir diskutuoti. Dabar tokie visuomen\u0117s stereotipai – s\u0117km\u0117, turtas, lyderyst\u0117.<\/p>\n

Renkantis profesij\u0105 socialinis darbas gali atrodyti \u0161iek tiek nepatrauklus. Vis d\u0117lto tai \u012fdomus, k\u016brybi\u0161kas darbas, kuriame kiekviena diena vis kitokia.<\/p>\n

Kita vertus, dirban\u010di\u0173j\u0173 \u0161ioje srityje atlygis n\u0117ra patrauklus, nors po truput\u012f did\u0117ja. Palyginti su mokytojais, slaugytojais, socialiniai darbuotojai u\u017edirba ma\u017eiausiai.<\/p>\n

Socialinio darbo studij\u0173 programos universitetuose ir kolegijose jau ne vienerius metus susiduria su i\u0161\u0161\u016bkiu pritraukti studentus. Vis d\u0117lto pernai \u012fstojo keli \u0161imtukininkai, tai rodo, kad orientuojamasi \u012f pa\u0161aukim\u0105.<\/p>\n

\u0160ios profesijos dirbtinis intelektas tikrai niekada nepakeis. Kadais viename i\u0161 ministerijos pasitarim\u0173 diskutuota, kad po 10 met\u0173 socialini\u0173 darbuotoj\u0173 profesija taps dar reikalingesn\u0117, nes visuomen\u0117 sensta, atsiranda daug socialini\u0173 problem\u0173. Darbuotoj\u0173 tr\u016bkumas bus apie 40 proc.<\/p>\n

Tiesa, tai neoficialus skai\u010dius, bet diskusijose toks skai\u010dius buvo i\u0161sakytas. Jau ir dabar tr\u016bksta socialini\u0173 darbuotoj\u0173, didmies\u010diuose – ne taip, bet regionuose prakti\u0161kai visur.<\/p>\n

Tiesiog n\u0117ra i\u0161 kur gauti darbuotoj\u0173. Dalis socialini\u0173 darbuotoj\u0173 5 met\u0173 laikotarpyje baigs profesin\u0119 veikl\u0105 d\u0117l am\u017eiaus.<\/p>\n

Noriu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad socialinis darbuotojas b\u016btinai turi tur\u0117ti i\u0161silavinim\u0105. Yra dvi pagrindin\u0117s profesijos – socialinis darbuotojas ir individualios prie\u017ei\u016bros darbuotojas, kuris su paslaug\u0173 gav\u0117ju tiesiogiai bendrauja, lankosi namuose, jam padeda, asistuoja.<\/p>\n

Abiej\u0173 min\u0117t\u0173 profesij\u0173 atstovai turi tur\u0117ti kvalifikacijas. Socialinis darbuotojas – auk\u0161t\u0105j\u012f socialin\u012f darbo i\u0161silavinim\u0105, kur\u012f gali \u012fgyti kolegijose arba universitete.<\/p>\n

Individualios prie\u017ei\u016bros darbuotojas turi baigti specialiuosius kursus (ne trumpesnius nei 160 val.) arba \u0161i\u0105 profesij\u0105 \u012fgyti profesin\u0117je mokykloje.<\/p>\n

Socialini\u0173 darbuotoj\u0173 kompetencijos gana auk\u0161tos, jie \u012fgyja pedagogikos, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo, analitini\u0173 \u017eini\u0173. Jie geba profesionaliai atpa\u017einti \u017emoni\u0173 socialin\u0117s pagalbos poreikius.<\/p>\n

Be abejo, socialiniame darbe aktualus ir saugumo klausimas. Dirbant su \u017emon\u0117mis, turin\u010diais intelekto ar psichosocialin\u0119 negali\u0105, agresyvus elgesys da\u017enai kyla ne i\u0161 piktos valios, o i\u0161 baim\u0117s, nerimo ar nesugeb\u0117jimo kitaip i\u0161reik\u0161ti emocij\u0173.<\/p>\n

Pana\u0161iai ir \u0161eimose, stokojan\u010diose socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, konfliktai da\u017enai sprend\u017eiami \u012f\u017eeidin\u0117jimais ar smurtiniu elgesiu, nes \u017emon\u0117s tiesiog n\u0117ra i\u0161mok\u0119 kitoki\u0173 bendravimo b\u016bd\u0173.<\/p>\n

Sud\u0117tingiausia eiti \u012f \u0161eimas, kurioms priverstinai paskirtos socialin\u0117s prie\u017ei\u016bros paslaugos. Pavyzd\u017eiui, d\u0117l vaik\u0173 neprie\u017ei\u016bros.<\/p>\n

Tokios \u0161eimos darbuotojus sutinka labai prie\u0161i\u0161kai – ir apspjaudo, ir apm\u0117to. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties vis daugiau d\u0117mesio skiriama darbuotoj\u0173 saugumui, svarstoma diegti papildomas apsaugos priemones, tarp j\u0173 – k\u016bno kameras.<\/p>\n

Dirbant tokiame darbe labai reikia emocinio atsparumo, empatijos.”<\/p>\n

Slaugytojai – ne \u201eskyli\u0173 kam\u0161ytojai”<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Au\u0161ra VOLODKAIT\u0116, Lietuvos slaugos specialist\u0173 organizacijos prezident\u0117<\/p>\n

\u201eSlaugytoj\u0173 tr\u016bkum\u0105 labiausiai lemia senstanti visuomen\u0117, did\u0117jantis slaugos paslaug\u0173 poreikis. Be abejo, senstanti ir pa\u010di\u0173 slaugytoj\u0173 bendruomen\u0117.<\/p>\n

Dirban\u010di\u0173 slaugytoj\u0173 am\u017eiaus vidurkis yra daugiau nei 50 met\u0173. Ilgalaik\u0117s prie\u017ei\u016bros, paliatyvios pagalbos, nam\u0173 slaugos, stacionarin\u0117s slaugos poreikis did\u0117ja.<\/p>\n

Slaugytojams suteikiama daugiau papildom\u0173 kompetencij\u0173, jie gali atlikti daugiau funkcij\u0173, bet ne visada slaugytoj\u0173 padaug\u0117ja tiek, kad jie visus darbus sp\u0117t\u0173 atlikti laiku.<\/p>\n

Auga perdegimo, emocini\u0173 problem\u0173 gr\u0117sm\u0117, kadangi darbas su sergan\u010diais \u017emon\u0117mis.<\/p>\n

Slaugos profesija tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173 n\u0117ra populiari. Be abejo, jie studijuoja, bet ne visada lieka slaugos profesijoje… Ne visada renkasi slaugos praktik\u0105 sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose.<\/p>\n

Be abejo, mes kalbame apie didelius darbo kr\u016bvius. Dirbant sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose ne visada u\u017etikrinamas adekvatus pacient\u0173 ir slaugos darbuotoj\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n

Kad darbas b\u016bt\u0173 kokybi\u0161kas, darbuotojai nejaust\u0173 streso… Darbo kr\u016bvio problema nesulaukia deramo d\u0117mesio ir sprendim\u0173.<\/p>\n

Kaip min\u0117jau, kasmet slaugytoj\u0173 nema\u017eai paruo\u0161iama, ta\u010diau jie ne visada renkasi sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigas savo profesinei veiklai, nes darbas sunkus, atsakingas, ne visada pakankamai apmokamas, darbo kolektyve jie ne visada jau\u010diasi lygiaver\u010diai komandos nariai.<\/p>\n

Tie, kurie pasirenka slaugos profesij\u0105, darb\u0105 su pacientais, tikrai nusipelno pagarbos ir d\u0117kingumo. Bet daugelis jaun\u0173 \u017emoni\u0173 ie\u0161ko laim\u0117s kitose srityse, kur darbo kr\u016bviai ma\u017eesni ir darbo s\u0105lygos geresn\u0117s.<\/p>\n

Renkasi gro\u017eio sektori\u0173. Tai populiari, besiple\u010dianti sritis. Gro\u017eio klinikos, plastin\u0117 chirurgija – po intervencij\u0173 visur reikalingas slaugytoj\u0173 asistavimas, prie\u017ei\u016bra, slauga.<\/p>\n

K\u0105 daryti? Reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo darbo s\u0105lyg\u0173 gerinimo vie\u0161osiose \u012fstaigose, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose. Daugiau d\u0117mesio skirti darbo kr\u016bvio reglamentavimui, pa\u010di\u0173 slaugytoj\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 u\u017etikrinimui, poilsio ir darbo re\u017eimo suderinimui.<\/p>\n

Reik\u0117t\u0173 ai\u0161kaus darb\u0173 paskirstymo, nes ir mums slaugytojai skambina ir sako, kad juos perk\u0117lin\u0117ja i\u0161 vieno skyriaus \u012f kit\u0105, nes tuo metu tr\u016bksta labiau darbuotoj\u0173 kitame skyriuje. Darbuotojai \u012f darb\u0105 ateina jausdami stres\u0105, ne\u017eini\u0105.<\/p>\n

Norisi stabilumo, konkretaus skyriaus, konkre\u010di\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173, o ne tiesiog keliauti i\u0161 vieno skyriaus \u012f kit\u0105. \u201eSkyli\u0173 kam\u0161ymas”.<\/p>\n

B\u016bna, kad viena darbuotoja i\u0161eina motinyst\u0117s atostog\u0173, ka\u017ekas i\u0161eina d\u0117l ilgalaik\u0117s ligos ar tiesiog kasmetini\u0173 atostog\u0173 ir tarsi tikimasi, kad \u012f to \u017emogaus viet\u0105 bus priimamas naujas \u017emogus.<\/p>\n

Yra ir taupymas, ir l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkumas, kartais ir patys vadovai sako, kad negauna deramo finansavimo.<\/p>\n

Kartais stengiasi darbo vietoje i\u0161laikyti gydytoj\u0105, kuris teikt\u0173 reikalingas paslaugas, bet \u012f slaugytoj\u0173 poreik\u012f, did\u017eiul\u012f darbo kr\u016bv\u012f ne visuomet atkreipia d\u0117mes\u012f.<\/p>\n

Slaugytoj\u0173 Lietuvoje gali tr\u016bkti nuo 1000 iki keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173. Kalbant apie darbo kr\u016bvius, labai daug region\u0173 vadov\u0173 sako, kad slaugytoj\u0173 tr\u016bksta ir neturi, i\u0161 kur j\u0173 \u012fdarbinti daugiau, o kartais \u012fstaiga neturi l\u0117\u0161\u0173.”<\/p>\n

Daug jaun\u0173 ir ger\u0173 mokytoj\u0173 pasitraukia<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Andrius NAVICKAS, Lietuvos \u0161vietimo darbuotoj\u0173 profesin\u0117s s\u0105jungos pirmininkas<\/p>\n

\u0160vietimo, mokslo ir sporto ministerija prane\u0161\u0117, kad iki 2031 met\u0173, nesiimant joki\u0173 priemoni\u0173, mokyklose tr\u016bkt\u0173 apie 6000 mokytoj\u0173.<\/p>\n

Pasak A.Navicko, pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l stinga mokytoj\u0173, nepatrauklios darbo s\u0105lygos, n\u0117ra labai geras darbo u\u017emokestis.<\/p>\n

\u201eDabar deklaruojama, kad tr\u016bksta iki 1000 mokytoj\u0173, ateityje tr\u016bks iki 6000 mokytoj\u0173. Mokytoj\u0173 tr\u016bkum\u0105 sunku net nustatyti, nes dauguma j\u0173 dirba didesniu kr\u016bviu ir dengia real\u0173 tr\u016bkum\u0105.<\/p>\n

Toki\u0173 dalyk\u0173, kaip matematikos, fizikos, mokytoj\u0173 paklausa yra ir kitose darboviet\u0117se, tod\u0117l j\u0173 labiau ir tr\u016bksta.<\/p>\n

Anks\u010diau mokytojams buvo ma\u017eiau galimybi\u0173 va\u017eiuoti \u012f u\u017esien\u012f ar dirbti kitose patrauklesn\u0117se srityse. Dabar yra kitaip, manau, tai ir l\u0117m\u0117 mokytoj\u0173 tr\u016bkum\u0105.<\/p>\n

Yra am\u017e\u0117jimas. Daugiau nei 50 proc. mokytoj\u0173 yra vyresni, 5 met\u0173 laikotarpyje nema\u017eai j\u0173 pasitrauks. Klausimas, ar bus juos kuo pakeisti?<\/p>\n

Galb\u016bt atsiras galimybi\u0173 daugiau nuotoliu mokyti, galb\u016bt jungti klases. Vienas mokytojas mokyt\u0173 kelias klases, sunku prognozuoti scenarijus.<\/p>\n

Aktualus mokytojo saugumo klausimas. Daug jaun\u0173 ir ger\u0173 mokytoj\u0173 pasitraukia, nes da\u017enai susiduria su spaudimu, smurtu, \u0161mei\u017etu tiek i\u0161 t\u0117v\u0173, mokini\u0173 ar mokyklos vadovyb\u0117s.<\/p>\n

Saugi\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 k\u016brimas pad\u0117t\u0173 nepasitraukti mokytojams. N\u0117ra taip, kad mokytojai neateina \u012f mokyklas. Ateina nema\u017eai, bet po 2-3 met\u0173 labai daug i\u0161eina.<\/p>\n

Vyresni mokytojai irgi nebeatlaiko \u012ftampos. Irgi i\u0161eina. Saugumo, gero mikroklimato u\u017etikrinimas vis tiek yra mokyklos vadovo rankose”, – kalb\u0117jo A.Navickas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Nors \u0161ios profesijos \u012fdomios ir rinkoje toki\u0173 profesional\u0173 visada tr\u016bksta, rinktis nelengv\u0105 duon\u0105 ry\u017etasi tik dr\u0105siausi ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":230454,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,123,1636,34,35,24,1637,32,33,37,39,36,38,40,3938,23,22,28,29,12723,1516,9749,6009,26,27],"class_list":["post-230453","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-darbuotojai","tag-dirbtinis","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-intelektas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mokytojai","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-profesijos","tag-rinka","tag-slauga","tag-socialiniai","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116931149907874347","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/230453","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=230453"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/230453\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/230454"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=230453"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=230453"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=230453"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}