![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/1285743716.jpg\")
<\/p>\nTai neg\u0105sdino buvusio finans\u0173 ministro Kristupo Vaitiek\u016bno. O \u0161tai nepriklausomi ekspertai akcentuoja, kad skolintis tikrai galima, bet tik ne toms reikm\u0117ms, kokioms da\u017enai skolinasi Lietuva.<\/p>\n
Mums reik\u0117t\u0173 imti pavyzd\u012f i\u0161 Estijos, kuri prasiskolinusi gerokai ma\u017eiau.<\/p>\n
\u201eSituacija tikrai n\u0117ra dramati\u0161ka, m\u016bs\u0173 skola net ir po ketveri\u0173 met\u0173 bus viena ma\u017eesni\u0173 Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n
Tikrai manau, kad \u0161ioje situacijoje i\u0161saugoti ekonomikos augim\u0105, gyventoj\u0173 pajam\u0173 augim\u0105 yra tikrai svarbiau negu sustabdyti skol\u0105 ka\u017ekuriam ta\u0161ke – iki 45 ar 50 proc., mes to savo vystymosi ekonomikos tikrai negalime prarasti d\u0117l to”, – LRT televizijai kalb\u0117jo dabar jau buv\u0119s finans\u0173 ministras K.Vaitiek\u016bnas.<\/p>\n
Komentuoja ekonomistas, verslo konsultantas, pirmosios po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo Vyriausyb\u0117s pramon\u0117s ministras Prof. Rimvydas JASINAVI\u010cIUS:<\/p>\n
<\/p>\n
\u201eDabartiniai pinigai atsiranda i\u0161 skolos. Visos i\u0161sivys\u010diusios \u0161alys skolinasi, kad tur\u0117t\u0173 pinig\u0173. JAV yra pasiskolinusios apie 130 proc. nuo savo BVP, Graikija – beveik 150 proc. ir t.t. Tai rodo, kad daugelis \u0161ali\u0173 naudoja t\u0105 metod\u0105 ir tikisi, jog tos skolos niekada nereik\u0117s gr\u0105\u017einti.<\/p>\n
Kod\u0117l Baltijos \u0161alys, neseniai prisijungusios prie Vakar\u0173 pasaulio, turi ma\u017eiausi\u0105 skol\u0105? Vis\u0173 pirma tod\u0117l, kad jos vadovaujasi kitokiu principu: skolintis n\u0117ra gerai, nes vis tiek kada nors reik\u0117s gr\u0105\u017einti”, – d\u0117st\u0117 R.Jasinavi\u010dius.<\/p>\n
Profesoriaus teigimu, galima i\u0161vesti paralel\u0119 tarp valstybi\u0173 ir fizini\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n
\u201eTurtingiausi pasaulio \u017emon\u0117s savo turtus susikrov\u0117 b\u016btent skolintais pinigais. Kalbant apie fizinius asmenis, tai dar yra daug \u0161ans\u0173, kad jie skolas gr\u0105\u017eins, bet tik ne valstyb\u0117s. Kod\u0117l tada valstyb\u0117ms skolina? Nes skolintojai gauna ypating\u0105 naud\u0105 i\u0161 pal\u016bkan\u0173.<\/p>\n
Jei metin\u0117s pal\u016bkanos siekia 3 proc., tai per vis\u0105 paskolos laikotarp\u012f vien i\u0161 j\u0173 skolintojai atsiima su kaupu, net jei pa\u010dios paskolos ir neatgauna. Vien Lietuva, kurios skola santykinai ma\u017ea, tuoj per metus mok\u0117s 1,8 mlrd. eur\u0173 pal\u016bkan\u0173!<\/p>\n
Be to, tie, kas skolina, valstybes laiko savo ki\u0161en\u0117se, gali daryti \u012ftak\u0105, diktuoti s\u0105lygas”, – pabr\u0117\u017e\u0117 R.Jasinavi\u010dius.<\/p>\n
Pasak ekonomisto, valstybei skolintis savaime n\u0117ra blogai, ta\u010diau nereikia elgtis taip, kaip elgiasi Lietuva, kuri skolinasi pravalgymui.<\/p>\n
\u201eTai yra pats blogiausias dalykas. Skola did\u0117s, did\u0117s pal\u016bkan\u0173 suma ir tada vietoj to, kad skirtume pinig\u0173 svarbiausioms socialin\u0117ms reikm\u0117ms, teks juos i\u0161leisti skolos aptarnavimui.<\/p>\n
Bet jei skolintum\u0117m\u0117s investicijoms, kuri\u0173 gr\u0105\u017ea b\u016bt\u0173 didesn\u0117 u\u017e pal\u016bkanas, b\u016bt\u0173 pagirtinas dalykas. Nes i\u0161 u\u017edirbt\u0173 pinig\u0173 ir pal\u016bkanas sumok\u0117tume, ir dar likt\u0173 \u0161alies biud\u017eetui. V\u0117l i\u0161veskime paraleles su paprastais \u017emon\u0117mis.<\/p>\n
Jei jie skolinasi, kad i\u0161kelt\u0173 kok\u012f \u201ebaliuk\u0105”, tai yra nes\u0105mon\u0117. Ta\u010diau jei skoliniesi tam, kad nusipirktum b\u016bst\u0105, tai yra normalu, nes u\u017e nuom\u0105 mok\u0117si daugyb\u0119 met\u0173 ir jis netaps tavo”, – reziumavo prof. R.Jasinavi\u010dius.<\/p>\n
Komentuoja finans\u0173 ekspertas, buv\u0119s Seimo Biud\u017eeto ir finans\u0173 komiteto pirmininkas Stasys JAKELI\u016aNAS:<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/photo_1192138_3.jpg\")
<\/p>\n
\u201eKod\u0117l Estija prasiskolinusi gerokai ma\u017eiau nei Lietuva? Nes ji ekonomikos augimo laikais, prie\u0161 did\u017ei\u0105j\u0105 2008-2009 m. ekonomin\u0119 kriz\u0119, visada tur\u0117davo biud\u017eeto pertekli\u0173. Lietuva, nors buvo mil\u017eini\u0161kos pal\u016bkanos, visada tur\u0117davo deficit\u0105.<\/p>\n
Kitaip sakant, valstyb\u0117s, kurios ekonomikos augimo metu gyvena skolon, tikrai elgiasi neprotingai. Net ne tai kad neprotingai, o aplaid\u017eiai ir netgi nusikalstamai. Lietuva tuo pasi\u017eymi. Ir kaip ger\u0105j\u012f pavyzd\u012f galima pateikti ne tik Estij\u0105.<\/p>\n
\u0160tai \u0160vedija, nepaisant to, kad jos skola yra didesn\u0117 nei Lietuvos, juk skol\u0105 augina daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173, o mes tik nuo 1990-\u0173j\u0173”, – kalb\u0117jo S.Jakeli\u016bnas.<\/p>\n
\u012e klausim\u0105, ar didel\u0117 skola valstybei kelia pavoj\u0173, ekspertas atsako labai paprastai: kelia, nes krauname na\u0161t\u0105 ant ateities kart\u0173.<\/p>\n
\u201eV\u0117l pamin\u0117kime t\u0105 pa\u010di\u0105 \u0160vedij\u0105. Jos skola finansuojama vidiniais i\u0161tekliais. Kitaip tariant, skolina vietiniai bankai, pensij\u0173 fondai bei kitos institucijos. Tai rei\u0161kia, kad pinigai nei\u0161keliauja i\u0161 \u0161alies.<\/p>\n
O dar svarbesnis dalykas – turime pasaulyje tokius veik\u0117jus, kaip Trampas ar Putinas, kurie gali bet k\u0105 prisigalvoti, kas i\u0161\u0161auks finansin\u0119 kriz\u0119.<\/p>\n
Tada i\u0161kart pakyla pal\u016bkanos, finansin\u0117s institucijos nenori skolinti ma\u017eoms, politi\u0161kai rizikingoms valstyb\u0117ms (o visai kas kita, kai valstyb\u0117ms savo viduje turi stiprias finansines institucijas). Ir dar valstyb\u0117s paprastai skol\u0173 negr\u0105\u017eina, jos tik persiskolina, kad gr\u0105\u017eint\u0173 senesnes skolas.<\/p>\n
Priklausomyb\u0117 nuo i\u0161or\u0117s finansavimo yra did\u017eiulis pavojus, kuo Lietuva ypa\u010d pasi\u017eymi. Tod\u0117l tokioms valstyb\u0117ms kaip Lietuva rekomenduojama skolos ribos neper\u017eengti 40 proc. BVP.<\/p>\n
Bet Lietuva nesiruo\u0161ia rekomendacij\u0173 paisyti. Nes politikai ateina ir i\u0161eina, jie galvoja tik apie dabart\u012f – priimin\u0117ja sprendimus, kurie patikt\u0173 rink\u0117jams, nors d\u0117l to reikia skolintis”, – priekai\u0161tavo finans\u0173 analitikas.<\/p>\n
J\u012f stebina ir Lietuvos politik\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f gynybos finansavim\u0105.<\/p>\n
\u201eV\u0117l prisiminkime \u0160vedij\u0105, taip pat atkreipkime d\u0117mes\u012f \u012f Suomij\u0105, kuri neseniai \u012fstojo \u012f NATO. Jos labai nuosaikiai didina i\u0161laidas gynybai – iki 3 proc. BVP, kai mes jau kalbame apie daugiau nei 5 proc. Abi valstyb\u0117s sako, kad per penkerius metus pasieks 3,5 proc. BVP, nes niekas t\u0173 5 proc., d\u0117l kuri\u0173 mes pasiry\u017eome, ir nereikalauja.<\/p>\n
Lietuva i\u0161si\u0161oko \u012f priek\u012f, nori lyderiauti, pademonstruoti ka\u017ek\u0105, Naus\u0117da nori Trampui parodyti, kokia Lietuva \u201eatsakinga” ir perka ginklus i\u0161 JAV korporacij\u0173.<\/p>\n
Ai\u0161ku, tai yra kita tema, bet, trumpai tariant, i\u0161laidos gynybai t\u0117ra skirtos u\u017etikrinti peln\u0105 karo pramonei. Vis\u0173 pirma – Jungtini\u0173 Valstij\u0173”, – teig\u0117 S.Jakeli\u016bnas.<\/p>\n
Ekspertas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f dar vien\u0105 absurd\u0105: pagal \u201eSodros” galimybes pensijos Lietuvoje gal\u0117t\u0173 b\u016bti 20-30 proc. didesn\u0117s, ta\u010diau norint pridengti vis did\u0117jant\u012f valstyb\u0117s biud\u017eeto deficit\u0105 pensijos beveik n\u0117ra didinamos.<\/p>\n
\u201eDar vienas absurdas – pensij\u0173 fondams valstyb\u0117 skiria dotacijas, o paskui i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 pensij\u0173 fondus valdan\u010di\u0173 finans\u0173 korporacij\u0173 skolinasi u\u017e dideles pal\u016bkanas.<\/p>\n
Ypa\u010d tai buvo aktualu prie\u0161 keliolika met\u0173, kai valstybei jos skolino u\u017e 8 ar 10 proc. Absurdas. Ta\u010diau kur vie\u0161ieji finansai, ten logikos ir atsakomyb\u0117s yra ma\u017eai. Arba degal\u0173 kriz\u0117.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, kai prasid\u0117jo \u012fvykiai Irane, Ispanija i\u0161kart suma\u017eino akcizus degalams ir j\u0173 kaina nepakilo auk\u0161\u010diau 1,5 euro. O Lietuvoje kainos beveik siek\u0117 2 eurus. Ai\u0161ku, valstyb\u0117s biud\u017eetas i\u0161 to susirinko papildom\u0173 pajam\u0173 ir taip i\u0161 dalies padeng\u0117 savo deficit\u0105 ir gal\u0117jo papildomai skirti gynybai.<\/p>\n
Bukas po\u017ei\u016bris, kad kuo daugiau prisipirksime ginkl\u0173, tuo b\u016bsime saugesni, vis labiau \u012fsigali. O investuotojai d\u0117l to vis \u012ftariau \u017ei\u016bri \u012f Lietuv\u0105, nes militarizavimo politika nekelia pasitik\u0117jimo. Kaip ir leidimas Ukrainos dronams skraidyti po Lietuvos oro erdv\u0119.<\/p>\n
Arba nesusitvarkymas su kontrabandiniais balionais. Kai verslininkai negali patikimai atskristi \u012f Lietuv\u0105, apie kok\u012f pasitik\u0117jim\u0105 galima kalb\u0117ti?” – retori\u0161kai klaus\u0117 S.Jakeli\u016bnas.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/oooooo.jpg\")
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Tai neg\u0105sdino buvusio finans\u0173 ministro Kristupo Vaitiek\u016bno. O \u0161tai nepriklausomi ekspertai akcentuoja, kad skolintis tikrai galima, bet…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":234632,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,2233,12594,34,35,3515,24,5748,34877,32,33,37,39,36,38,40,23,22,1762,44,28,29,4043,1033,26,27,4787,4173,74,75,76],"class_list":["post-234631","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-bvp","tag-deficitas","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-finansavimas","tag-headlines","tag-jakeliunas","tag-jasinavicius","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-palukanos","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-skola","tag-svedija","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vaitiekunas","tag-valstybe","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116962025168710282","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/234631","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=234631"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/234631\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/234632"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=234631"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=234631"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=234631"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}