Ji dar prid\u016br\u0117: \u201eManau, kad tai atsakingas pasirinkimas.” Gimin\u0117s u\u017ebaigim\u0105 ir i\u0161nykim\u0105 ji paver\u010dia dorybe. Tu\u0161\u010dias lop\u0161ys i\u0161keliamas kaip feminizmo moralin\u0117 v\u0117liava. Kraujo linijos nutr\u016bkimas reklamuojamas kaip pa\u017eangos \u017eenklas.<\/p>\n
Kovo m\u0117nes\u012f ji buvo pasakiusi dar ai\u0161kiau: \u201eMoter\u0173 priespauda prasideda nuo reprodukcijos.” N\u0117\u0161tumas jos kalboje tampa \u201ereprodukcijos tironija”, o gimdymas vadinamas \u201enerangiu, neveiksmingu ir skausmingu”.<\/p>\n
\u0160tai visa \u0161i\u0173 dien\u0173 radikalaus feminizmo \u0161erdis: motinyst\u0117 paver\u010diama vergove, gimdymas – kalt\u0117s aktu, vaikas – moters priespaudos i\u0161rai\u0161ka. Ir Brun\u0161veiger n\u0117ra kokia mel\u017e\u0117ja. Ji turi moksl\u0173 daktar\u0117s laipsn\u012f ir yra d\u0117stytoja.<\/p>\n
Brun\u0161veiger remiasi \u0160ulamit Faerston (Shulamith Firestone) – viena radikaliausi\u0173 XX a. Amerikos feminis\u010di\u0173, knygos \u201eLyties dialektika: feministin\u0117s revoliucijos pagrindimas” (\u201eThe Dialectic of Sex: The Case for Feminist Revolution”) autore.<\/p>\n
Faerston marksistin\u0119 klasi\u0173 kovos teorij\u0105 perk\u0117l\u0117 \u012f \u0161eim\u0105: engiam\u0105 proletariat\u0105 pakeit\u0117 moteris, o eng\u0117j\u0105 kapitalist\u0105 – vyras. \u0160eima tapo revoliucijos lauku.<\/p>\n
\u0160iuolaikini\u0173 feminis\u010di\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016broje n\u0117\u0161tumas, motinyst\u0117 ir biologin\u0117 \u0161eima virto priespaudos grandine. I\u0161eitis – nat\u016bralios \u0161eimos i\u0161ardymas, motinos ir vaiko ry\u0161io sunaikinimas.<\/p>\n
\u0160i\u0105 dirv\u0105 i\u0161pureno vadinamasis \u201echildfree” ( laisv\u0117s nuo vaik\u0173) – s\u0105moningos bevaikyst\u0117s, jud\u0117jimas.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis atrod\u0117 kaip asmeninio gyvenimo pasirinkimas: \u017emogus nenori vaik\u0173 ir tiek.<\/p>\n
Ta\u010diau radikalus feminizmas ir klimato aktyvizmas \u0161\u012f pasirinkim\u0105 pavert\u0117 ideologine laikysena.<\/p>\n
Suplanuota bevaikyst\u0117 imta vaizduoti kaip didesnio s\u0105moningumo, auk\u0161tesn\u0117s moral\u0117s \u017eenklas, ekologin\u0117 doryb\u0117 kovoje su klimato at\u0161ilimu ir i\u0161sivadavimas i\u0161 \u201epatriarchalin\u0117s \u0161eimos pan\u010di\u0173”.<\/p>\n
Vakaruose \u201echildfree” jud\u0117jimas jau seniai neb\u0117ra marginalinis. Tai vis labiau vie\u0161ai propaguojama laikysena.<\/p>\n
Mi\u010digano valstijos universiteto tyr\u0117jai 2023 m. skelb\u0117, kad apie penktadalis suaugusi\u0173 Mi\u010digano gyventoj\u0173 nenori vaik\u0173, o 2025 m. nurod\u0117 dar ry\u0161kesn\u012f poslink\u012f: tarp vaik\u0173 neturin\u010di\u0173 amerikie\u010di\u0173 dalis t\u0173, kurie nenori joki\u0173 vaik\u0173, nuo 2002 m. iki 2023 m. pakilo nuo 14 iki 29 procent\u0173.<\/p>\n
Brun\u0161veiger kaltina Vakar\u0173 civilizacijos tradicij\u0105 siekiu \u201ekontroliuoti moteris ir ne\u012fleisti pab\u0117g\u0117li\u0173”. \u0160eimos gyn\u0117jas jos kalboje virsta moter\u0173 eng\u0117ju.<\/p>\n
T\u0117v\u0173 tro\u0161kimas tur\u0117ti vaik\u0173 virsta moraliniu nusikaltimu prie\u0161 vis\u0105 \u201eniokojam\u0105” planet\u0105, raginimas europie\u010diams gimdyti savo vaikus tampa kaltinimu d\u0117l perteklin\u0117s \u201ebalt\u0173 k\u016bdiki\u0173” gausos.<\/p>\n
Taip motinyst\u0117 tempiama \u012f kaltinam\u0173j\u0173 suol\u0105, o \u0161eimos gynimas paver\u010diamas blogiu.<\/p>\n
\u0160ita teorija remiasi \u201elygyb\u0117s” samprata: kadangi vyrai negimdo, tai gimdymas paskelbiamas nelygyb\u0117s i\u0161rai\u0161ka ir moter\u0173 diskriminacija, o motinyst\u0117 pavadinama moters kal\u0117jimu.<\/p>\n
Moters k\u016bnas, kuriame br\u0119sta nauja gyvyb\u0117, \u0161iai ideologijai atrodo kaip gamtos klaida, kuri\u0105 \u017emon\u0117ms reikia i\u0161taisyti.<\/p>\n
Sveika civilizacija \u017eino kit\u0105 ties\u0105: vyras ir moteris yra skirtingi, tod\u0117l abu b\u016btini, nes vienas kito pakeisti negali.<\/p>\n
T\u0117vas \u012fveda vaik\u0105 \u012f tvarkos, pareigos ir atsakomyb\u0117s pasaul\u012f, motina apgaubia meile, globa ir gyvyb\u0117s t\u0119stinumo jausmu.<\/p>\n
T\u0117vas moko laikyti stubur\u0105, motina – tur\u0117ti \u0161ird\u012f. Ten, kur \u0161ios dvi j\u0117gos susitinka, atsiranda \u0161eima, o ant \u0161eimos laikosi tauta, kult\u016bra ir civilizacija.<\/p>\n
\u0160eimoje vaikas gauna kalb\u0105, paprot\u012f, tik\u0117jim\u0105, atmint\u012f ir pirm\u0105j\u0105 civilizacijos pamok\u0105. Lop\u0161ys yra tautos prad\u017eios vieta.<\/p>\n
Radikalusis feminizmas kaip tik ir taikosi \u012f \u0161i\u0105 viet\u0105. Jam reikia paniekinti ir sunaikinti \u0161eim\u0105. Jam reikia i\u0161 moters atimti pasidid\u017eiavim\u0105 motinyste.<\/p>\n
Jam reikia vyr\u0105 paversti kaltinamuoju, vaik\u0105 – beprasmi\u0173 s\u0105naud\u0173 eilute, o vis\u0105 Vakar\u0173 civilizacij\u0105 – istorine nusikalstama strukt\u016bra.<\/p>\n
Brun\u0161veiger ir jos bendramint\u0117s sujungia kelias Vakar\u0173 ligas \u012f vien\u0105 nuoding\u0105 mi\u0161in\u012f: radikal\u0173 feminizm\u0105, klimato psichoz\u0119, migracijos aktyvizm\u0105 ir balt\u0173j\u0173 Vakar\u0173 sav\u0119s neigim\u0105.<\/p>\n
J\u0173 schema ai\u0161ki: balt\u0173j\u0173 gimstamum\u0105 ma\u017einti, migracij\u0105 didinti, \u0161eimos gyn\u0117jus vaizduoti fa\u0161istais, savos civilizacijos t\u0119stinum\u0105 paversti nusikalstamu projektu.<\/p>\n
Be viso kito, t\u0117vai dar laikomi ir savanaud\u017eiais narcizais, nes \u201egamina savo ma\u017e\u0105sias kopijas”.<\/p>\n
Argumentas d\u0117l migrant\u0173 pastatytas ant Vakar\u0173 kalt\u0117s kulto. Vakarai es\u0105 \u201esugriov\u0117 pasaul\u012f”: pristat\u0117 fabrik\u0173 ir u\u017eter\u0161\u0117 gamt\u0105, tod\u0117l turi \u201emoralin\u0119 pareig\u0105” ma\u017einti savo \u017emoni\u0173 skai\u010di\u0173 ir pla\u010diai atverti duris migrantams i\u0161 Tre\u010diojo pasaulio. Savas vaikas tampa ekologine na\u0161ta.<\/p>\n
Atvyk\u0117lis tampa moralin\u0117s skolos i\u0161pirkimu. Baltoji Vakar\u0173 moteris raginama negimdyti, kad demografin\u0119 tu\u0161tum\u0105 u\u017epildyt\u0173 kiti. Vakar\u0173 pasaulio motinystei – panieka, o migrantams – \u0161vent\u0173j\u0173 kankini\u0173 aureol\u0117.<\/p>\n
Ekologin\u0117 kauk\u0117 \u010dia ypa\u010d \u0161lyk\u0161ti, nes vaikas paver\u010diamas tiesiog tar\u0161os vienetu, kurio reikia vengti.<\/p>\n
Nes augdamas ir u\u017eaug\u0119s jis vartos, ka\u017ek\u0105 gamins fabrike, va\u017ein\u0117s automobiliu ir taip naikins gamt\u0105. Jo juokas, meil\u0117, darbas, pareiga ir b\u016bsima \u0161eima i\u0161trinami i\u0161 apskaitos. Lieka tik CO2 emisijos gamintojas.<\/p>\n
Tuo pat metu masin\u0117 migracija i\u0161krenta i\u0161 ekologin\u0117s aritmetikos. Vakar\u0173 vartojimo, b\u016bsto, transporto, pa\u0161alp\u0173, mokykl\u0173, ligonini\u0173 ir energijos sistema staiga dingsta i\u0161 apskaitos, lyg atvyk\u0117liams to nereik\u0117t\u0173. Lieka kalt\u0117s pamokslas: Vakarai kalti, tod\u0117l Vakarai turi trauktis.<\/p>\n
Vokietijos, kurioje gyvena pati Brun\u0161veiger, pad\u0117tis rodo, kur veda tokia liga: 2025 m. gimstamumas nukrito iki 1,32 vaiko vienai moteriai, visuomen\u0117 sensta, pensij\u0173 sistema patiria kriz\u0119, priklausomyb\u0117 nuo migracijos auga.<\/p>\n
Bevaikyst\u0117s ideologai nori nutraukti kart\u0173 grandin\u0119, bet senatv\u0117je j\u0173 gydytojas, slaugytojas, elektrikas, kareivis, policininkas ir pensij\u0173 \u012fmok\u0173 mok\u0117tojas vis tiek tur\u0117s b\u016bti ka\u017ekieno vaikas.<\/p>\n
\u0160eimos i\u0161laiko valstyb\u0117s stubur\u0105, o \u0161ie ideologai bevaikyst\u0119 skelbia moraliniu prana\u0161umu.<\/p>\n
Tokie veik\u0117jai yra ne kas kita, kaip mirties doktrinos \u0161amanai, Vakar\u0173 civilizacijos \u017eudikai, nes jie kerta per gyvyb\u0117s perdavimo linij\u0105.<\/p>\n
\u0160i\u0173 dien\u0173 radikalus feminizmas virto karu prie\u0161 moter\u012f, motinyst\u0119, t\u0117vyst\u0119, \u0161eim\u0105, vaik\u0105 ir Vakar\u0173 civilizacijos t\u0119stinum\u0105, nes visuomen\u0117 i\u0161lieka tol, kol joje gyva valia gimdyti vaikus, juos auginti, mokyti, perduoti jiems savo atmint\u012f ir ginti savo namus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ji dar prid\u016br\u0117: \u201eManau, kad tai atsakingas pasirinkimas.” Gimin\u0117s u\u017ebaigim\u0105 ir i\u0161nykim\u0105 ji paver\u010dia dorybe. Tu\u0161\u010dias lop\u0161ys…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":235013,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,34916,24,32,33,37,39,36,38,40,25966,23,8994,22,44,28,29,4596,5270,26,27,692,74,75,76],"class_list":["post-235012","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-feminizmas","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-motinyste","tag-naujienos","tag-nestumas","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-revoliucija","tag-seima","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vaikai","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116964006720228517","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/235012","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=235012"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/235012\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/235013"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=235012"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=235012"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=235012"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}