{"id":236079,"date":"2026-07-23T17:13:31","date_gmt":"2026-07-23T17:13:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/236079\/"},"modified":"2026-07-23T17:13:31","modified_gmt":"2026-07-23T17:13:31","slug":"pikzirnis-europa-savo-ateiti-sieja-su-elektra-o-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/236079\/","title":{"rendered":"Pik\u017eirnis. Europa savo ateit\u012f sieja su elektra, o Lietuva?"},"content":{"rendered":"

Naujajame Europos ekonomikos elektrifikacijos plane Komisija u\u017esibr\u0117\u017eia iki 2040 met\u0173 padidinti ekonomikos elektrifikacijos lyg\u012f iki 46 procent\u0173. Vertinama, kad toks pokytis leist\u0173 Europos S\u0105jungai (ES) kasmet sutaupyti apie 260 mlrd. eur\u0173, kuriuos \u0161iandien skiriame importuojamam i\u0161kastiniam kurui. Logika \u010dia nesud\u0117tinga \u2013 stiprinti pramon\u0117s konkurencingum\u0105, energetin\u012f saugum\u0105 ir atsparum\u0105 geopolitiniams sukr\u0117timams. Papras\u010diau tariant \u2013 kuo ma\u017eiau priklausyti nuo i\u0161orini\u0173 tiek\u0117j\u0173, kuri\u0173 patikimumu n\u0117ra pagrindo pasikliauti.<\/p>\n

Tai rodo esmin\u012f pokyt\u012f. Elektrifikacija neb\u0117ra vien klimato politikos priemon\u0117. Ji tampa svarbiu instrumentu \u2013 ji virsta integralia Europos ekonomin\u0117s ir saugumo politikos dalimi. Lygiai taip pat svarbu, kad Komisija si\u016blo per\u017ei\u016br\u0117ti ES apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistem\u0105 (ETS), tikslingiau nukreipiant l\u0117\u0161as pramon\u0117s dekarbonizacijai, spartinant investicijas \u012f elektros tinklus, energijos kaupim\u0105 ir \u0161vari\u0173 technologij\u0173 diegim\u0105. Kitaip tariant, Europa ne tik kelia tikslus \u2013 ji ie\u0161ko priemoni\u0173 jiems pasiekti. Ar \u0161ios priemon\u0117s tobulai atliepia pramon\u0117s poreikius? Vargu. Ta\u010diau tai yra rimtas ir apgalvotas \u017eingsnis teisinga kryptimi.<\/p>\n

Ilg\u0105 laik\u0105 buvo kartojama: \u017emon\u0117s patys nesirenka elektrifikacijos. \u0160iuo planu Europos Komisija pa\u017evelg\u0117 \u012f problem\u0105 i\u0161 kitos pus\u0117s \u2013 o gal jie jos nesirenka tod\u0117l, kad ekonomin\u0117s (ir reguliacin\u0117s) s\u0105lygos vis dar palankesn\u0117s i\u0161kastiniam kurui? B\u016btent tod\u0117l naujojo plano \u0161erdis \u2013 sukurti lygiavertes konkurencines s\u0105lygas elektrai ir gamtin\u0117ms dujoms, ma\u017einant kain\u0173 atotr\u016bk\u012f ir spartinant investicijas \u012f elektros gamyb\u0105 bei tinkl\u0173 pl\u0117tr\u0105. Tai n\u0117ra siaura energetik\u0173 diskusija apie tarif\u0173 politik\u0105 \u2013 tai klausimas, tiesiogiai lemiantis visos Europos S\u0105jungos konkurencingum\u0105.<\/p>\n

Europos Komisijos logika paprasta: jeigu norime, kad gyventojai rinkt\u0173si \u0161ilumos siurblius, o pramon\u0117 spar\u010diai elektrifikuot\u0173 gamyb\u0105, vietoje pagaminta elektra privalo tapti ekonomi\u0161kai patrauklesn\u0117 u\u017e i\u0161kastin\u012f kur\u0105. Tam reikia daugiau elektros gamybos paj\u0117gum\u0173, daugiau investicij\u0173 \u012f tinklus ir lankstesn\u0117s energetikos sistemos.<\/p>\n

Atrodyt\u0173, viskas gana akivaizdu.<\/p>\n

Ta\u010diau b\u016btent \u010dia kyla klausimas, kuris Lietuvai \u0161iandien turb\u016bt svarbiausias: ar ai\u0161ki Europos Komisijos politin\u0117 kryptis persikels ir \u012f kasdien\u012f m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s institucij\u0173 darb\u0105? Kol kas skai\u010diai negailestingi \u2013 pagal elektrifikacijos lyg\u012f Lietuva gerokai atsilieka nuo daugelio kit\u0173 Europos valstybi\u0173. Tad norint pasiekti ES u\u017esibr\u0117\u017etus tikslus, mums teks \u012fveikti ilgesn\u012f keli\u0105 nei daugumai kaimyn\u0173.<\/p>\n

Lietuvi\u0161koje praktikoje investuotojai vis dar susiduria su realybe, kuri drasti\u0161kai prasilenkia su deklaruojamais tikslais ir vertyb\u0117mis. Atsinaujinan\u010dios energetikos<\/a> projekt\u0173 vystytojai i\u0161 sprendimus priiman\u010di\u0173 tarnautoj\u0173 girdi, kad \u201eLietuvoje jau ir taip u\u017etenka t\u0173 v\u0117jo elektrini\u0173\u201c. Racionalaus pagrindo tokiems teiginiams ie\u0161koti neverta \u2013 kartais visas \u201eargumentas\u201c telpa \u012f subjektyv\u0173 vertinim\u0105 \u201egra\u017eu ar negra\u017eu\u201c. Tokia valstyb\u0117s valdymo praktika sunkiai suderinama su Europos Komisijos strategija, kuri nedviprasmi\u0161kai teigia: didesn\u0117 elektros gamyba yra b\u016btina Europos saugumo<\/a> ir ekonomikos konkurencingumo prielaida.<\/p>\n

Valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 misija n\u0117ra vienasmeni\u0161kai spr\u0119sti, ar \u0161alyje \u201epakanka\u201c vienos ar kitos technologijos. Tam egzistuoja Seimo patvirtinti strateginiai tikslai, Vyriausyb\u0117s programos ir bendroji Europos S\u0105jungos kryptis. Vie\u0161ojo administravimo pareiga \u2013 u\u017etikrinti, kad \u0161ie sprendimai b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinami profesionaliai, nuosekliai ir prognozuojamai.<\/p>\n

\"V\u0117jo <\/p>\n

Deja, Lietuvoje beveik kiekviename stambesniame energetikos projekte anks\u010diau ar v\u0117liau atsiranda netik\u0117t\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. Kartais tai \u2013 naujas ir i\u0161radingas teis\u0117s akt\u0173 ai\u0161kinimas. Kartais \u2013 papildomas derinimas. Kartais \u2013 dar viena proced\u016bra, kurios vakar nereik\u0117jo. Kiekvien\u0105 tok\u012f atvej\u012f atskirai dar b\u016bt\u0173 galima pateisinti ar tiesiog numoti ranka kaip \u012f nei\u0161vengiam\u0105 \u201evald\u017eios demonstravim\u0105\u201c. Ta\u010diau susid\u0117j\u0119 \u012f visum\u0105 jie sukuria aplink\u0105, kurioje projekt\u0173 vystymas tampa l\u0117tesnis, brangesnis ir kur kas sunkiau prognozuojamas.<\/p>\n

Galima net ironi\u0161kai pasteb\u0117ti, kad Lietuvoje atsinaujinan\u010dios energetikos projektams did\u017eiausi\u0105 potencial\u0105 turi ne v\u0117jas ar saul\u0117, o biurokratinis<\/a> k\u016brybi\u0161kumas. Deja, investuotojams tai n\u0117ra juokas, o ir energijos jis negamina \u2013 veikiau prie\u0161ingai.<\/p>\n

Kiekviena u\u017edelsta investicija rei\u0161kia ne tik v\u0117liau pagamint\u0105 \u0161vari\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 megavatvaland\u0119. Ji rei\u0161kia ir brangesn\u0119 elektr\u0105 vartotojams, ma\u017eesn\u012f verslo konkurencingum\u0105 bei l\u0117tesn\u012f energetin\u0117s nepriklausomyb\u0117s<\/a> stiprinim\u0105. Tod\u0117l \u0161iandien svarbiausias klausimas n\u0117ra, ar Europa pasirinko elektrifikacij\u0105. Ji jau pasirinko.<\/p>\n

Klausimas yra kitas \u2013 ar Lietuvoje sugeb\u0117sime pasiekti, kad \u0161i kryptis atsispind\u0117t\u0173 ne tik strategijose, konferencijose ir prane\u0161imuose spaudai, bet ir kasdieniuose sprendimuose. B\u016bt\u0173 itin apgail\u0117tina, jei ambicingiausias Europos elektrifikacijos planas pakeliui sustot\u0173 ne d\u0117l elektros tinkl\u0173 paj\u0117gum\u0173, o d\u0117l dokument\u0173 derinimo grandin\u0117s.<\/p>\n

Europa savo sprendim\u0105 jau pri\u0117m\u0117. Belieka pasir\u016bpinti, kad j\u012f i\u0161girst\u0173 visi \u2013 ir tie, kurie br\u0117\u017eia strategines gaires, ir tie, kurie kasdien deda para\u0161us ant konkre\u010di\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Naujajame Europos ekonomikos elektrifikacijos plane Komisija u\u017esibr\u0117\u017eia iki 2040 met\u0173 padidinti ekonomikos elektrifikacijos lyg\u012f iki 46 procent\u0173. Vertinama,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":236080,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[3827,14096,81,16239,820,37,39,36,38,40,46,3358],"class_list":["post-236079","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-atsinaujinanti-energetika","tag-biurokratija","tag-business","tag-energetine-nepriklausomybe","tag-europos-saugumas","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas","tag-verslo-nuomones"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116970416544308647","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/236079","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=236079"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/236079\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/236080"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=236079"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=236079"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=236079"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}