Paskyrus nauj\u0105 teisingumo viceministr\u0119 Kristin\u0105 Zamaryt\u0119-Sakavi\u010dien\u0119, kilo visuomen\u0117s ir politik\u0173 diskusijos d\u0117l jos pasisakym\u0173 prie\u0161 n\u0117\u0161tumo nutraukim\u0105, tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 partneryst\u0117s \u012fteisinim\u0105 ir Stambulo konvencij\u0105, kuri kelia gin\u010d\u0173 d\u0117l aptariamos lyties s\u0105vokos ir apibr\u0117\u017eiamos lyties tapatyb\u0117s.<\/p>\n
Politik\u0117 yra praktikuojanti katalik\u0117, aktyvi Ba\u017eny\u010dios nar\u0117, dr\u0105siai vie\u0161ai kalbanti aktualiomis visuomenei temomis, savo pozicij\u0105 grind\u017eianti Ba\u017eny\u010dios mokymu: nepalaiko moter\u0173 teis\u0117s \u012f abort\u0105, tos pa\u010dios lyties por\u0173 partneryst\u0117s ir gender ideologijos, es\u0105 lytis yra ne biologinis, o socialinis konstruktas. Gyvename valstyb\u0117je, kuri pripa\u017e\u012fsta s\u0105\u017ein\u0117s ir \u017eod\u017eio laisv\u0119 \u2013 asmens teis\u0119 laisvai i\u0161pa\u017einti religij\u0105 ir vadovautis jos vertyb\u0117mis, tod\u0117l krik\u0161\u010dionys turi teis\u0119 tai reik\u0161ti.<\/p>\n
Diskusijos kyla d\u0117l to, kad tokios pozicijos besilaikanti teisingumo viceministr\u0117 gali daryti \u012ftak\u0105 partneryst\u0117s \u012fstatymo pri\u0117mimui. Ta\u010diau pati K.\u00a0Zamaryt\u0117-Sakavi\u010dien\u0117 naujien\u0173 agent\u016brai ELTA teig\u0117, kad jos pozicija d\u0117l tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 partneryst\u0117s n\u0117ra lemiama, nes galutin\u012f sprendim\u0105 priima teisingumo ministr\u0117.<\/p>\n
Naujoji viceministr\u0117 Teisingumo ministerijoje kuruos nacionalin\u0117s teis\u0117s sistemos pl\u0117tros, civilin\u0117s ir administracin\u0117s teis\u0117s, mediacijos ir teismo ekspertiz\u0117s sritis. K. Zamaryt\u0117-Sakavi\u010dien\u0117 yra viena i\u0161 Laisvos visuomen\u0117s instituto steig\u0117j\u0173, yra buvusi jo direktor\u0117 ir valdybos nar\u0117. Ji vadovavo Biomedicinos etikos ir teis\u0117s institutui, \u0117jo pareigas Seimo kanceliarijoje. Taip pat dirbo klinikin\u0117s praktikos inspektore Valstybin\u0117je vaist\u0173 kontrol\u0117s tarnyboje ir d\u0117stytojavo Mykolo Romerio universitete.<\/p>\n
Dalies \u017emogaus teisi\u0173 gyn\u0117j\u0173 ir politini\u0173 atstov\u0173 nuomone, besilaikantis krik\u0161\u010dioni\u0161kos pozicijos \u017emogus negali b\u016bti laikomas objektyviu valstyb\u0117s tarnyboje, nepaisant profesin\u0117s jo kompetencijos.<\/p>\n
Apie \u0161i\u0105 visuomen\u0117je kilusi\u0105 diskusij\u0105 dienra\u0161tis \u201eBernardinai.lt\u201c kalbasi su Lietuvos vyskup\u0173 konferencijos Socialini\u0173 reikal\u0173 tarybos pirmininku, Kauno arkivyskupu metropolitu dr. K\u0118STU\u010cIU K\u0116VALU.<\/p>\n
Kaip manote, ar Kristinos Zamaryt\u0117s-Sakavi\u010dien\u0117s situacijoje galima \u012f\u017evelgti ideologin\u0117s cenz\u016bros pavoj\u0173 \u2013 kai nebe vertinama profesin\u0117 kompetencija, o reikalaujama, kad vertyb\u0117s atitikt\u0173 dominuojan\u010di\u0105 ideologij\u0105?<\/p>\n
\u0160i situacija atskleid\u017eia m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s \u017eaizd\u0105 \u2013 nepagarb\u0105 \u017emogui, kurio \u012fsitikinimai yra kitokie. Jei profesin\u0117 kompetencija ir atsakomyb\u0117 valstyb\u0117s tarnyboje vertinama per ideologin\u0119 prizm\u0119 \u2013 ar \u017emogus m\u0105sto \u201eteisingai\u201c, o ne ar dirba s\u0105\u017einingai ir kvalifikuotai, \u2013 tuomet kyla ideologin\u0117s cenz\u016bros pavojus.<\/p>\n
Reikalauti, kad valstyb\u0117s tarnautojas atitikt\u0173 tam tikras ideologijos nuostatas, rei\u0161kia atmesti s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 ir moralin\u012f pasirinkim\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161kos vertyb\u0117s, tokios kaip pagarba gyvybei, \u0161eimai ir s\u0105\u017ein\u0117s laisvei, n\u0117ra politin\u0117 propaganda \u2013 tai \u017emogaus orumo pagrindas.<\/p>\n
Demokratin\u0117je valstyb\u0117je turi b\u016bti vietos ir tiems, kuri\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bra yra krik\u0161\u010dioni\u0161ka. S\u0105\u017ein\u0117s ir \u012fsitikinim\u0173 laisv\u0117 yra viena pagrindini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173. Ji rei\u0161kia, kad \u017emogus neturi b\u016bti diskriminuojamas d\u0117l to, jog jo moralin\u0117 laikysena kyla i\u0161 religinio tik\u0117jimo. Jei \u017emones vie\u0161ajame gyvenime atmetame d\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0161kos pasaul\u0117\u017ei\u016bros, rizikuojame prarasti laisv\u0105 visuomen\u0119. Jeigu pradedame atmesti \u017emones vien d\u0117l moralin\u0117s j\u0173 laikysenos, tada lojalumas ideologijai tampa svarbesnis u\u017e ties\u0105 ir tarnyst\u0119 bendrajam g\u0117riui. \u010cia kyla gr\u0117sm\u0117 ir pa\u010diai demokratijai bei pilie\u010di\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s laisvei.<\/p>\n
Kartais formuojama pozicija, kad tik\u0117jimas yra asmeninis dalykas, o valstyb\u0117s pareig\u016bnas privalo b\u016bti vertybi\u0161kai neutralus. Ar apskritai \u012fmanomas moralinis neutralumas?<\/p>\n
Toks dalykas kaip moralinis neutralumas neegzistuoja. Kiekvienas \u017emogus, priimdamas sprendimus \u2013 tiek asmeninius, tiek profesinius \u2013 vadovaujasi tam tikru g\u0117rio ir teisingumo supratimu. Reikalauti, kad valstyb\u0117s pareig\u016bnas atsiribot\u0173 nuo moralini\u0173 savo princip\u0173, rei\u0161kia atmesti jo teis\u0119 \u012f s\u0105\u017ein\u0119 ir tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n
\nTai, kad vieni savo vertybes grind\u017eia krik\u0161\u010dioni\u0161ku tik\u0117jimu, o kiti \u2013 sekuliaria pasaul\u0117\u017ei\u016bra, nerei\u0161kia, jog pastarieji yra vertybi\u0161kai neutral\u016bs. Jei valstyb\u0117 propaguot\u0173 tik sekuliari\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, tai reik\u0161t\u0173, kad pastaroji tampa valstybine religija.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Tai, kad vieni savo vertybes grind\u017eia krik\u0161\u010dioni\u0161ku tik\u0117jimu, o kiti \u2013 sekuliaria pasaul\u0117\u017ei\u016bra, nerei\u0161kia, jog pastarieji yra vertybi\u0161kai neutral\u016bs. Jei valstyb\u0117 propaguot\u0173 tik sekuliari\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, tai reik\u0161t\u0173, kad pastaroji tampa valstybine religija. Vadinamasis neutralumo reikalavimas neretai tampa nauja ideologijos forma \u2013 tokia, kai neigiamai \u017evelgiama \u012f religin\u0119 motyvacij\u0105. Tod\u0117l tokia ideologija n\u0117ra neutrali. Tikroji demokratija yra tada, kai skirting\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emon\u0117s gali sutarti tarnauti bendrajam g\u0117riui, gerbdami vieni kitus.<\/p>\n
Ar Zamaryt\u0117s-Sakavi\u010dien\u0117s atvejis yra pavienis, ar tai platesn\u0117s tendencijos \u017eenklas, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kas po\u017ei\u016bris tampa nepageidaujamas valstyb\u0117s tarnyboje?<\/p>\n
I\u0161 vie\u0161\u0173 diskusij\u0173 matyti, kad tai n\u0117ra vieno \u017emogaus istorija \u2013 grei\u010diau \u017eenklas platesn\u0117s li\u016bdnos tendencijos, kai \u017emogus negeba pagarbiai priimti kitaip m\u0105stan\u010dio. Tada pradeda dominuoti emociniai argumentai, ir \u017emogus vie\u0161ai \u017eeminamas vien d\u0117l to, kad laikosi krik\u0161\u010dioni\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f \u017emog\u0173, \u0161eim\u0105 ar gyvyb\u0119.<\/p>\n
Tokia praktika tiesiogiai pa\u017eeid\u017eia s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 ir \u017emogaus teises. Tai kelia klausim\u0105: ar m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je turi teis\u0119 egzistuoti tik atitinkanti vien\u0105 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105 nuomon\u0117? Esant brand\u017eiai demokratijai, krik\u0161\u010dionis netur\u0117t\u0173 jaustis svetimas savo valstyb\u0117je. Jo \u012fsitikinimai yra ne gr\u0117sm\u0117, bet turtas \u2013 nes jie skatina atsakomyb\u0119, pagarb\u0105 gyvybei, tarnyst\u0119 \u017emogui.<\/p>\n
Asmenys, kurie gina klasikines prigimtines \u017emogaus teises, autenti\u0161kus teisingumo reikalavimus ir nesutinka, kad \u012f \u017emogaus teisi\u0173 status\u0105 b\u016bt\u0173 i\u0161keliami ideologiniai interesai, turi teis\u0119 b\u016bti vald\u017eioje. Tokie \u017emon\u0117s kaip Kristina nekelia gr\u0117sm\u0117s Konstitucijai kaip visuomen\u0117s sutar\u010diai, prie\u0161ingai \u2013 j\u0105 palaiko.<\/p>\n
![\"Manto](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/VSJ_3633-scaled.webp.webp\")
Kauno arkivyskupas metropolitas K\u0119stutis K\u0117valas. Almanto Stank\u016bno nuotrauka <\/p>\n
Demokratin\u0117je valstyb\u0117je niekas netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017eeminamas ar skelbiamas netinkamu valstyb\u0117s tarnybai vien d\u0117l moralin\u0117s ar religin\u0117s savo pozicijos. Jei tai nebus ai\u0161kiai pripa\u017einta, jei tai bus sustabdyta, rizikuojame sukurti visuomen\u0119, kur krik\u0161\u010dioni\u0161kos vertyb\u0117s yra kli\u016btis, o ne pagalba atsakingai, s\u0105\u017einingai ir \u017emog\u0173 gerbian\u010diai valstyb\u0117s tarnybai. Tai \u2013 ne pavien\u0117 problema, tai gr\u0117sm\u0117 pa\u010diai demokratijos esmei m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je.<\/p>\n
Kaip Ba\u017eny\u010dia vertina visuomen\u0117s reakcij\u0105 \u012f \u0161i\u0105 situacij\u0105?<\/p>\n
\u0160i situacija parod\u0117, kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je vis dar labai tr\u016bksta pagarbos \u017emogui. Reakcijos, kurias matome, da\u017enai kyla ne d\u0117l noro suprasti, o i\u0161 baim\u0117s ar d\u0117l i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173. Tai \u017eenklas, kad mums reikia daugiau pasitik\u0117jimo vien\u0173 kitais. Ba\u017eny\u010dia visada kvie\u010dia \u012f dialog\u0105, o ne prie\u0161prie\u0161\u0105. Ji mano, kad tikra demokratija yra tada, kai visuomen\u0117 vald\u017eioje mato asmenis, kurie ne bando primesti daugumai svetim\u0105 ideologij\u0105, bet atstovauja visuomenei ir jos vertyb\u0117ms.<\/p>\n
Demokratin\u0117je visuomen\u0117je negalime slopinti nuomoni\u0173 vien d\u0117l to, kad jos kyla i\u0161 tik\u0117jimo. Ba\u017eny\u010dia ragina gerbti s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 ir kiekvieno \u017emogaus orum\u0105 \u2013 tai yra demokratijos pamatas. Vie\u0161as tikin\u010di\u0173j\u0173 diskriminavimas ne tik pa\u017eeid\u017eia j\u0173 teises, bet ir silpnina vis\u0105 valstyb\u0119.<\/p>\n
Viceministr\u0117 kritikuojama kaip ne moter\u0173 teisi\u0173 gyn\u0117ja. Kaip kataliki\u0161ka samprata apibr\u0117\u017eia moter\u0173 teises?<\/p>\n
Ba\u017eny\u010dia visada gyn\u0117 moters orum\u0105 ir teises, nes tiki, kad kiekvienas \u017emogus turi savyje Dievo atvaizd\u0105. Kataliki\u0161ku po\u017ei\u016briu moteris ir vyras yra lyg\u016bs orumu, ir \u0161i lygyb\u0117 paremta tiesa apie \u017emogaus prigimt\u012f bei gyvyb\u0117s vert\u0119. Krik\u0161\u010dioni\u0161koje sampratoje moters teis\u0117s rei\u0161kia teis\u0119 b\u016bti gerbiamai, mylimai ir saugiai, o ne spaud\u017eiamai rinktis prie\u0161 savo s\u0105\u017ein\u0119.<\/p>\n
Kai Ba\u017eny\u010dia kalba apie gyvyb\u0119, ji tai daro ne prie\u0161 moter\u012f, bet u\u017e j\u0105 \u2013 nes da\u017enai, kai visuomen\u0117 si\u016blo ne pagalb\u0105, o tik sprendim\u0105 atsisakyti gyvyb\u0117s, b\u016btent moterys pirmosios patiria neteisyb\u0119. Tod\u0117l Ba\u017eny\u010dios siekis \u2013 kad moteris niekada nelikt\u0173 viena, kad jos teis\u0117s b\u016bt\u0173 saugomos.<\/p>\n
Kai kalbama apie teis\u0119 \u012f abort\u0105 kaip moter\u0173 teis\u0119, turime dr\u0105siai klausti: tai i\u0161 ties\u0173 gina moter\u012f ar tik palieka j\u0105 vien\u0105, kai jai labiausiai reikia pagalbos ir pagarbos? Krik\u0161\u010dioni\u0161ku po\u017ei\u016briu, negimusios gyvyb\u0117s apsauga n\u0117ra prie\u0161 moter\u012f \u2013 tai yra moters ir vaiko orumo gynimas kartu. \u0160iandien neretai painiojama laisv\u0117 su galia nuspr\u0119sti kito \u017emogaus likim\u0105. Ba\u017eny\u010dia primena, kad tikroji moters laisv\u0117 rei\u0161kia galimyb\u0119 myl\u0117ti, kurti, rinktis g\u0117r\u012f, o ne b\u016bti ver\u010diamai stoti prie\u0161 savo prigimt\u012f ar s\u0105\u017ein\u0119.<\/p>\n
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161kos vertyb\u0117s yra ne vienos grup\u0117s nuomon\u0117, o Vakar\u0173 civilizacijos pamatas, i\u0161 kurio kyla pati \u017emogaus teisi\u0173 samprata.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti derinama valstyb\u0117s pareiga \u012fgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimus ir pagarba krik\u0161\u010dioni\u0161koms vertyb\u0117ms?<\/p>\n
Ba\u017eny\u010dia gerbia valstyb\u0117s teis\u0117t\u0105 tvark\u0105 ir Konstitucinio Teismo sprendimus, ta\u010diau kartu primena, kad jokia teisin\u0117 sistema negali b\u016bti atskirta nuo moral\u0117s. \u012estatymai savaime dar neu\u017etikrina teisingumo \u2013 jie turi b\u016bti grind\u017eiami tiesa apie \u017emog\u0173 ir jo orum\u0105. Kai valstyb\u0117 \u012fgyvendina teisinius sprendimus, ji privalo saugoti ir s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119, ir visuomen\u0117s vertybi\u0173 pagrindus. Krik\u0161\u010dioni\u0161kos vertyb\u0117s yra ne vienos grup\u0117s nuomon\u0117, o Vakar\u0173 civilizacijos pamatas, i\u0161 kurio kyla pati \u017emogaus teisi\u0173 samprata.<\/p>\n
Jei teisin\u0117s reformos ar nutarimai ima neigti \u0161\u012f pamat\u0105, pavyzd\u017eiui, silpninti pagarb\u0105 gyvybei ar \u0161eimai, visuomen\u0117 turi teis\u0119 ir pareig\u0105 kelti klausim\u0105, ar toks kelias i\u0161 ties\u0173 tarnauja \u017emogui.<\/p>\n
![\"Lietuvos](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/photo_4040166-scaled.webp.webp\")
Dainiaus Labu\u010dio \/ ELTA nuotrauka <\/p>\n
Krik\u0161\u010dioni\u0161kos vertyb\u0117s yra m\u016bs\u0173 kult\u016bros ir Konstitucijos \u0161aknys \u2013 pagarba gyvybei, \u0161eimai, silpniausi\u0173j\u0173 apsaugai. Tod\u0117l \u0161i\u0173 vertybi\u0173 paisymas ne prie\u0161tarauja \u012fstatymams, bet padeda juos \u012fgyvendinti. Geriausia valstyb\u0117 yra ta, kuri sugeba derinti teisin\u012f teisingum\u0105 su moraline i\u0161mintimi.<\/p>\n
Koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti Ba\u017eny\u010dios vaidmuo \u0161iose visuomen\u0117s diskusijose?<\/p>\n
Ba\u017eny\u010dia negali tyl\u0117ti, kai kalbama apie \u017emogaus orum\u0105, gyvyb\u0119 ar \u0161eimos vert\u0119. Jos pareiga \u2013 i\u0161tikimai priminti ties\u0105, kuri kyla i\u0161 Evangelijos ir prigimtinio \u012fstatymo.<\/p>\n
Demokratin\u0117je visuomen\u0117je Ba\u017eny\u010dios balsas yra svarbus ir b\u016btinas, nes jos sukaupta i\u0161mintis ir patirtis yra pagalba \u0161iandienos politiniame ir vie\u0161ajame diskurse. Kai Ba\u017eny\u010dia dalyvauja vie\u0161ose diskusijose, ji ne primeta, o kvie\u010dia m\u0105styti giliau, nepasiduoti spaudimui, atskirti, kas teisinga ir moralu. Ba\u017eny\u010dia stengiasi ginti silpniausius, primena atsakomyb\u0119 u\u017e bendr\u0105j\u012f g\u0117r\u012f, kvie\u010dia r\u016bpintis vieniems kitais.<\/p>\n
Tai kvietimas kurti visuomen\u0119, kurioje politiniai sprendimai b\u016bt\u0173 paremti pagarba \u017emogaus orumui ir prigim\u010diai. Toks Ba\u017eny\u010dios balsas yra pastoracinis \u2013 siekiama, kad nuomoni\u0173 skirtumai netapt\u0173 prie\u0161prie\u0161a, o skirtingi po\u017ei\u016briai b\u016bt\u0173 proga augti pagarbos, dialogo ir bendryst\u0117s dvasiai.<\/p>\n
Kai visuomen\u0117je girdimas ir tikin\u010di\u0173j\u0173 balsas, galime sakyti, kad joje veikia tikra laisv\u0117 ir pagarba \u017emogaus s\u0105\u017einei.<\/p>\n
Kaip Ba\u017eny\u010dia tur\u0117t\u0173 reaguoti, jei Seimas priimt\u0173 \u012fstatym\u0105, \u012fteisinant\u012f tos pa\u010dios lyties partneryst\u0119?<\/p>\n
Ba\u017eny\u010dia neturi kito pasirinkimo, kaip tik skelbti ties\u0105 apie \u017emog\u0173, jo orum\u0105, prigimt\u012f, t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 teises. Jos pareiga \u2013 valstybei nuolat priminti, kad yra ties\u0173, kurios ankstesn\u0117s u\u017e pa\u010di\u0105 valstyb\u0119 ir kuri\u0173 negali pakeisti nei teismai, nei \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas. Ba\u017eny\u010dia visuomet pasisak\u0117 ir pasisakys u\u017e kiekvieno asmens teis\u0119 bei laisv\u0119 vadovautis prigimtine \u0161eimos samprata. Ir niekada nepritars, nepateisins vertimo laikyti \u0161eima tai, kas prie\u0161tarauja \u017emogaus prigim\u010diai ir s\u0105\u017einei.<\/p>\n
Atsid\u0117kokite u\u017e m\u016bs\u0173 dirbam\u0105 darb\u0105 Jums paremdami Bernardinai.lt! <\/p>\n
Perskait\u0117te \u0161\u012f straipsn\u012f iki pabaigos? Sveikiname! Nes gal\u0117jote pasim\u0117gauti prabanga, kurios kiti \u0161altiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimok\u0117ti perskai\u010dius vos pirm\u0105sias eilutes. Ta\u010diau parengti ir publikuoti tai, k\u0105 perskait\u0117te, kainuoja. Tod\u0117l kvie\u010diame Jus savanori\u0161kai prisid\u0117ti prie m\u016bs\u0173 darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidel\u0119 sum\u0105 \u0161iam darbui t\u0119sti paremdami. I\u0161 anksto d\u0117kojame! <\/p>\n
Norite nepraleisti svarbiausi\u0173 naujien\u0173? Prenumeruokite naujienlai\u0161k\u012f:<\/p>\n
Kiti \u0161ios Rubrikos straipsniai: <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kauno arkivyskupas metropolitas K\u0119stutis K\u0117valas. Kauno arkivyskupijos kurijos nuotrauka Paskyrus nauj\u0105 teisingumo viceministr\u0119 Kristin\u0105 Zamaryt\u0119-Sakavi\u010dien\u0119, kilo visuomen\u0117s ir…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":23821,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[7367,25,3101,7368,7369,1446,700,30,31,1757,34,35,7370,7371,24,7372,7373,7374,7087,1167,7375,5065,7376,32,33,6573,37,39,7377,36,38,40,7378,7379,23,7380,22,5015,7381,7382,28,29,7383,7384,7385,7386,7387,26,27,7388,7389,6811,7390],"class_list":{"0":"post-23820","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-abortas","9":"tag-antrastes","10":"tag-aurelija-plokstyte","11":"tag-baznycia-ir-politika","12":"tag-baznycios-vaidmuo-visuomeneje","13":"tag-bernardinai","14":"tag-bernardinai-lt","15":"tag-breaking-news","16":"tag-breakingnews","17":"tag-cenzura","18":"tag-featured-news","19":"tag-featurednews","20":"tag-gender-ideologija","21":"tag-gyvybes-apsauga","22":"tag-headlines","23":"tag-homoseksuali-partneryste-ir-santuoka","24":"tag-ideologine-cenzura","25":"tag-kauno-arkivyskupas","26":"tag-kestutis-kevalas","27":"tag-konstitucija","28":"tag-krikscionybe-ir-politika","29":"tag-kristina-zamaryte-sakaviciene","30":"tag-laisvos-visuomenes-institutas","31":"tag-latest-news","32":"tag-latestnews","33":"tag-lgbt","34":"tag-lietuva","35":"tag-lietuviu","36":"tag-lietuvos-vyskupu-konferencija","37":"tag-lithuania","38":"tag-lithuanian","39":"tag-lt","40":"tag-lyties-tapatybes-problemos","41":"tag-moteru-teises","42":"tag-naujienos","43":"tag-nestumo-nutraukimas","44":"tag-news","45":"tag-partneryste","46":"tag-politika-ir-morale","47":"tag-politika-ir-religija","48":"tag-populiariausios-naujienos","49":"tag-populiariausiosnaujienos","50":"tag-religijos-laisve","51":"tag-sazines-laisve","52":"tag-seimos-samprata","53":"tag-stambulo-konvencija","54":"tag-teisingumo-ministerija","55":"tag-top-stories","56":"tag-topstories","57":"tag-tos-pacios-lyties-asmenu-partneryste","58":"tag-valstybes-tarnyba","59":"tag-viceministre","60":"tag-zmogaus-teises"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23820","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23820"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23820\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23821"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23820"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23820"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23820"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
![\"Arkivysk.](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/850_5548-1-jpg-webp.webp.webp\")
![\"Kristina](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/photo_5596178-1.webp.webp\")
Teisingumo viceministr\u0117 Kristina Zamaryt\u0117-Sakavi\u010dien\u0117. Juliaus Kalinsko \/ ELTA nuotrauka <\/p>\n