{"id":238420,"date":"2026-07-27T04:59:09","date_gmt":"2026-07-27T04:59:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/238420\/"},"modified":"2026-07-27T04:59:09","modified_gmt":"2026-07-27T04:59:09","slug":"klimato-silimas-keicia-erkiu-sezona-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/238420\/","title":{"rendered":"Klimato \u0161ilimas kei\u010dia erki\u0173 sezon\u0105 Lietuvoje"},"content":{"rendered":"<p>\u201eKalbant apie erkes, nereik\u0117t\u0173 visko ai\u0161kinti vien klimato \u0161ilt\u0117jimu. Taip, \u0161iltesn\u0117s \u017eiemos ir ilgesnis \u0161iltasis sezonas neabejotinai prailgina laikotarp\u012f, kada erk\u0117s gali b\u016bti aktyvios. Ta\u010diau tai tik vienas i\u0161 daugelio veiksni\u0173\u201c, \u2013 sako Auk\u0161taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavi\u010dius.<\/p>\n<p>Pasak gamtininko, gamtoje retai egzistuoja viena konkreti prie\u017eastis, paai\u0161kinanti sud\u0117tingus rei\u0161kinius. Erki\u0173 paplitim\u0105 lemia daugyb\u0117 tarpusavyje susijusi\u0173 aplinkybi\u0173 \u2013 nuo klimato iki \u017emogaus veiklos kei\u010diam\u0173 ekosistem\u0173.<\/p>\n<p>Erk\u0117s Lietuvoje visada buvo gamtos dalis<\/p>\n<p>Lietuvoje erk\u0117s n\u0117ra naujas rei\u0161kinys \u2013 jos visada buvo m\u016bs\u0173 gamtin\u0117s aplinkos dalis. Ta\u010diau gyvename regione, kuriame jos tapo vienu svarbiausi\u0173 nat\u016brali\u0173 pavoj\u0173 \u017emogui.<\/p>\n<p>\u201eKitose pasaulio vietose \u017emon\u0117s saugosi nuoding\u0173 gyva\u010di\u0173, vor\u0173 ar stambi\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173. Pas mus toki\u0173 gr\u0117smi\u0173 beveik n\u0117ra, tod\u0117l daugiausia d\u0117mesio tenka erk\u0117ms\u201c, \u2013 pastebi A. Gaidamavi\u010dius.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto, jo teigimu, lietuviai jau i\u0161moko prisitaikyti prie \u0161ios gr\u0117sm\u0117s. Daugelis \u017eino pagrindines apsaugos priemones: tinkamai apsirengti einant \u012f mi\u0161k\u0105, gr\u012f\u017eus ap\u017ei\u016br\u0117ti k\u016bn\u0105, naudoti repelentus ir skiepytis nuo erkinio encefalito.<\/p>\n<p>Paprastos priemon\u0117s i\u0161lieka veiksmingiausios<\/p>\n<p>Nors rinkoje gausu \u012fvairi\u0173 priemoni\u0173 nuo erki\u0173, gamtininkas pabr\u0117\u017eia, kad viena papras\u010diausi\u0173 apsaugos form\u0173 vis dar yra tinkama apranga.<\/p>\n<p>\u201eIlgos keln\u0117s, suki\u0161tos \u012f kojines, u\u017edari batai ir reguliarus k\u016bno ap\u017ei\u016br\u0117jimas da\u017enai yra ne ma\u017eiau svarb\u016bs u\u017e \u012fvairias chemines priemones\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n<p>Profesionalai, kuriems tenka daug laiko praleisti gamtoje, da\u017enai naudoja specialias priemones \u2013 pavyzd\u017eiui, permetrinu impregnuotus drabu\u017eius arba specialias j\u0173 apdorojimo technologijas. Tokias apsaugos priemones renkasi mi\u0161kininkai, kari\u0161kiai, med\u017eiotojai ir gamtininkai, ta\u010diau kasdien\u0117je buityje jos dar n\u0117ra pla\u010diai paplitusios.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/65533b1d-50fa-4078-8ac0-cefbeebdd721.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Mi\u0161kas\"\/>      <\/p>\n<p>Ar biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimas gali tur\u0117ti \u012ftakos erk\u0117ms?<\/p>\n<p>A. Gaidamavi\u010dius atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kalbant apie erkes svarbu nepamir\u0161ti ir platesnio ekologinio konteksto. Jo nuomone, \u012ftakos gali tur\u0117ti ne tik klimato poky\u010diai, bet ir nat\u016brali\u0173 ekosistem\u0173 nykimas bei biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s ma\u017e\u0117jimas.<\/p>\n<p>\u201eTai jau b\u016bt\u0173 mano, kaip gamtininko, nuomon\u0117 ir pasteb\u0117jimas, o ne kategori\u0161kas mokslinis teiginys. Man atrodo, kad erki\u0173 gausai \u012ftakos turi ne vien klimato poky\u010diai, bet ir nat\u016brali\u0173 ekosistem\u0173 nykimas\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n<p>Pasak specialisto, \u017emogaus kei\u010diamos buvein\u0117s gali keisti santykius tarp pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, parazit\u0173 ir j\u0173 \u0161eiminink\u0173. Ar tai tiesiogiai didina erki\u0173 populiacij\u0105, gal\u0117t\u0173 atsakyti tik ilgalaikiai moksliniai tyrimai, ta\u010diau gamtininkas mano, kad \u017emogaus veikla gali sudaryti palankesnes s\u0105lygas kai kuriems parazitams.<\/p>\n<p>Miestas ple\u010diasi \u012f gamt\u0105, o kartu ateina ir parazitai<\/p>\n<p>Kalb\u0117damas apie laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 atsiradim\u0105 miestuose, gamtininkas si\u016blo kitaip pa\u017evelgti \u012f \u0161\u012f proces\u0105.<\/p>\n<p>\u201eDa\u017enai sakoma, kad laukiniai gyv\u016bnai ateina \u012f miest\u0105. Man artimesnis kitas po\u017ei\u016bris \u2013 miestas ateina \u012f laukin\u0119 gamt\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n<p>Ple\u010diantis miestams, \u017emoni\u0173 gyvenviet\u0117s vis da\u017eniau \u012fsiterpia \u012f buvusias nat\u016bralias teritorijas. Gyv\u016bnai praranda dal\u012f savo buveini\u0173 ir prisitaiko gyventi \u0161alia \u017emogaus. Miestuose jau \u012fprasta matyti lapes, stirnas ar kitus laukinius gyv\u016bnus, o kartu su jais atsiranda ir j\u0173 parazitai.<\/p>\n<p>Erk\u0117s, briedmus\u0117s ir kiti kraujasiurbiai<\/p>\n<p>Gamtoje dirbantis specialistas pastebi, kad pastaraisiais metais \u017emon\u0117s da\u017enai susiduria ne tik su erk\u0117mis, bet ir kitais kraujasiurbiais.<\/p>\n<p>\u201e\u0160iuo metu prasideda briedmusi\u0173 sezonas. \u017dmon\u0117s jas da\u017enai supainioja su erk\u0117mis, ta\u010diau tai visai kiti gyv\u016bnai\u201c, \u2013 pasakoja A. Gaidamavi\u010dius.<\/p>\n<p>Briedmus\u0117s turi sparnus, tod\u0117l gali atskristi ant \u017emogaus ar gyv\u016bno. Nusileidusios jos sparnus numeta ir toliau juda kailiu ar drabu\u017eiais. Erk\u0117s sparn\u0173 neturi \u2013 jos laukia ant augalijos ir prikimba prie praeinan\u010dio \u017emogaus ar gyv\u016bno.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/aab0bb4e-21df-417d-b954-dd7c1753fa82.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Apsilankymas Did\u017ei\u0173j\u0173 Gulbin\u0173 kvartale Vilniuje\"\/>      <\/p>\n<p>Sveikos ekosistemos gali b\u016bti svarbios ir kovojant su parazitais<\/p>\n<p>Gamtininkas pateikia ir \u012fdom\u0173 palyginim\u0105 i\u0161 tropik\u0173. Jo kolega mokslininkas, tyrin\u0117jantis varliagyvius Pranc\u016bzijos Gvianos mi\u0161kuose, yra pasakoj\u0119s, kad kai kuriose tropik\u0173 vietose uod\u0173 gali b\u016bti net ma\u017eiau nei Lietuvos mi\u0161kuose.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 itin didel\u0117 biologin\u0117 \u012fvairov\u0117. Ten gyvena daug gyv\u016bn\u0173, mintan\u010di\u0173 uodais. Nors tai n\u0117ra universalus mokslinis paai\u0161kinimas, toks pavyzdys rodo, kad sud\u0117tingi gamtiniai ry\u0161iai gali tur\u0117ti didel\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n<p>Lietuvoje biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 nat\u016braliai ma\u017eesn\u0117 nei tropikuose, ta\u010diau \u017emogaus veikla j\u0105 dar labiau kei\u010dia. Mi\u0161k\u0173 kirtimas, pelki\u0173 sausinimas, urbanizacija ir buveini\u0173 fragmentacija kei\u010dia gyv\u016bn\u0173 bendrijas, o tai gali tur\u0117ti netiesiogin\u012f poveik\u012f ir kraujasiurbi\u0173 gausai.<\/p>\n<p>Vien \u017eol\u0117s pjovimas problemos nei\u0161spr\u0119s<\/p>\n<p>Da\u017enai manoma, kad trumpai nupjauta \u017eol\u0117 gali visi\u0161kai apsaugoti nuo erki\u0173. Ta\u010diau, pasak A. Gaidamavi\u010diaus, tai n\u0117ra toks paprastas sprendimas.<\/p>\n<p>\u201eTrumpesn\u0117je \u017eol\u0117je erk\u0117ms gali b\u016bti sunkiau pasiekti \u017emogaus drabu\u017eius, ta\u010diau jos gali patekti ir nuo \u017eem\u0173 augal\u0173, ir nuo bat\u0173\u201c, \u2013 ai\u0161kina jis.<\/p>\n<p>Tod\u0117l svarbiausia i\u0161lieka ne bandymas visi\u0161kai \u201esterilizuoti\u201c aplink\u0105, o atsakingas elgesys gamtoje.<\/p>\n<p>\u201eErk\u0117s yra geras priminimas, kad \u017emogus yra gamtos dalis. Kuo labiau kei\u010diame aplink\u0105 savo poreikiams, tuo daugiau atsiranda \u012fvairi\u0173 netik\u0117t\u0173 pasekmi\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 gamtininkas.<\/p>\n<p>Jo teigimu, erk\u0117s gali b\u016bti viena i\u0161 pasekmi\u0173, atsirandan\u010di\u0173 d\u0117l m\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bdo ir nuolat besikei\u010dian\u010dio kra\u0161tovaizd\u017eio. Vis d\u0117lto tai n\u0117ra galutin\u0117 mokslin\u0117 i\u0161vada \u2013 veikiau gamtininko pasteb\u0117jimas, susiformav\u0119s per daugel\u012f met\u0173 stebint gamt\u0105.<\/p>\n<p>    <img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/07\/9a1111c0-5ea8-11ed-a247-1911e78baddc.jpg\" loading=\"lazy\" alt=\"Au\u0161ra Bartulien\u0117\"\/>      <\/p>\n<p>\u0160iltesn\u0117s \u017eiemos leid\u017eia erk\u0117ms ilgiau i\u0161likti aktyvioms<\/p>\n<p class=\"isSelectedEnd\">Vis d\u0117lto \u0161ylantis klimatas net jei ir nekei\u010dia erki\u0173 gausos Lietuvoje, turi \u012ftakos j\u0173 gyvenimo ciklui. Kaip teig\u0117 gydytoja epidemiolog\u0117 Au\u0161ra Bartulien\u0117, erk\u0117s tampa aktyvios, kai oro temperat\u016bra pakyla vir\u0161 4\u20135 laipsni\u0173 \u0161ilumos. Kai temperat\u016bra pasiekia 8\u201310 laipsni\u0173, jos gali toliau vystytis ir daugintis, tod\u0117l at\u0161ilus orams pradeda aktyviai ie\u0161koti \u0161eiminink\u0173 \u2013 gyv\u016bn\u0173 ir \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p class=\"isSelectedEnd\">Pirm\u0105sias erkes Lietuvoje galima pasteb\u0117ti jau \u017eiemos pabaigoje, ta\u010diau did\u017eiausias j\u0173 aktyvumas paprastai fiksuojamas gegu\u017e\u0119 ir bir\u017eel\u012f. D\u0117l \u0161velnesni\u0173 \u017eiem\u0173 \u0161is laikotarpis tampa vis ilgesnis \u2013 erk\u0117s pradeda sezon\u0105 anks\u010diau ir baigia v\u0117liau.<\/p>\n<p class=\"isSelectedEnd\">Pasak epidemiolog\u0117s, svarbu ir tai, kiek erki\u0173 i\u0161gyvena \u017eiem\u0105. Suaugusios erk\u0117s yra atspariausios \u0161al\u010diui, tod\u0117l \u0161iltesn\u0117s \u017eiemos sudaro palankesnes s\u0105lygas didesnei j\u0173 daliai i\u0161likti iki pavasario.<\/p>\n<p class=\"isSelectedEnd\">\u201e\u0160ilt\u0117jantis klimatas sudaro s\u0105lygas greitesniam erki\u0173 vystymuisi, pailgina j\u0173 aktyvumo period\u0105 ir gali prisid\u0117ti prie j\u0173 plitimo \u012f naujas teritorijas\u201c, \u2013 teigia A. Bartulien\u0117.<\/p>\n<p class=\"isSelectedEnd\">Klimato poky\u010diai gali tur\u0117ti \u012ftakos ir erki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairovei. \u0160iltesn\u0117s \u017eiemos leid\u017eia i\u0161gyventi toms r\u016b\u0161ims, kurios anks\u010diau d\u0117l \u0161altesnio klimato Lietuvoje ne\u012fsitvirtindavo. Pastaraisiais metais \u0161alyje jau aptikta nauj\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o specialistai neatmeta, kad ateityje j\u0173 gali daug\u0117ti.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto klimatas n\u0117ra vienintelis veiksnys. Kaip teig\u0117 gamtininkas A. Gaidamavi\u010dius, erki\u0173 paplitim\u0105 lemia ir platesni ekologiniai poky\u010diai \u2013 gyv\u016bn\u0173 gausa, buveini\u0173 kaita bei \u017emogaus poveikis gamtai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eKalbant apie erkes, nereik\u0117t\u0173 visko ai\u0161kinti vien klimato \u0161ilt\u0117jimu. Taip, \u0161iltesn\u0117s \u017eiemos ir ilgesnis \u0161iltasis sezonas neabejotinai prailgina&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":238421,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,18734,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-238420","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-erkes","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116990179316041437","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/238420","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=238420"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/238420\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/238421"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=238420"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=238420"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=238420"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}