Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Danguol\u0117, Natalija, Nazaras, Subartas, Sugauda, Sugaudas, Sugaud\u0117, Suginta, Sugintas, Svalia, \u017dintautas, \u017dintaut\u0117;<\/p>\n
***<\/p>\n
Dangaus k\u016bnai:<\/p>\n
Saul\u0117 \u0161iandien teka 5.18, leid\u017eiasi 21.32. Dienos ilgumas – 16.14.<\/p>\n
\u0160iandien – septintoji M\u0117nulio prie\u0161pilnio diena.<\/p>\n
Saul\u0117 Li\u016bto \u017eenkle.<\/p>\n
***<\/p>\n
\u0160i\u0105 dien\u0105 Lietuvoje:<\/p>\n
1876 m. Kunigi\u0161kiuose, Anyk\u0161\u010di\u0173 rajone, gim\u0117 dailininkas tapytojas, vienas i\u0161 lietuvi\u0161kos akvarel\u0117s pradinink\u0173 Kajetonas Skl\u0117rius. Mir\u0117 1932 m.<\/p>\n
1894 m. Kauno tvirtov\u0117s IV forte i\u0161bandytas kulkosvaidis.<\/p>\n
1921 m. Fermose, dab. Er\u017evilko seni\u016bnija, Jurbarko rajone, gim\u0117 matematikas, Moksl\u0173 akademijos akademikas, ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius. Mir\u0117 2011 m.<\/p>\n
1991 m. Kaune prasid\u0117jo Ketvirtosios pasaulio lietuvi\u0173 sporto \u017eaidyn\u0117s.<\/p>\n
1994 m. Lietuva prisijung\u0117 prie Berno konvencijos d\u0117l literat\u016bros ir meno k\u016brini\u0173 apsaugos.<\/p>\n
1997 m. Lietuvoje \u012fsigaliojo Pab\u0117g\u0117li\u0173 statuso \u012fstatymas ir \u017denevos konvencija d\u0117l pab\u0117g\u0117li\u0173 statuso, suteikiantys teis\u0119 savo \u0161alyse persekiojamiems ir nelegaliai \u012f Lietuv\u0105 atvykusiems asmenims pra\u0161yti politinio prieglobs\u010dio.<\/p>\n
1997 m. kaunietis Raimundas \u0160iug\u017edinis Maroke vykusiose pirmenyb\u0117se pirmasis i\u0161 Lietuvos buriuotoj\u0173 tapo pasaulio buriavimo \u010dempionu \u201eLazer-Radial” klas\u0117s jachta.<\/p>\n
2002 m. Kaune, minint miesto Rotu\u0161\u0117s 460-\u0105sias metines, atidengta i\u0161likusi XV-XVI am\u017ei\u0173 va\u0161ko lydymo krosnis. Anuomet Kaunas buvo minimas tarp de\u0161imties did\u017eiausi\u0173 va\u0161ko eksportuotoj\u0173 Europoje.<\/p>\n
2006 m. eidama 81-uosius metus Vilniuje mir\u0117 literat\u016bros tyrin\u0117toja, knyg\u0173 ir straipsni\u0173 apie Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 k\u016brinius autor\u0117 Janina \u017d\u0117kait\u0117.<\/p>\n
2014 m. pasaulio jaunimo (iki 23 met\u0173) irklavimo \u010dempionate Varez\u0117je (Italija) Lietuvos atstov\u0117 Milda Val\u010diukait\u0117 i\u0161kovojo aukso medal\u012f.<\/p>\n
2014 m. eidama 72-uosius metus mir\u0117 dailinink\u0117 akvarelinink\u0117 Renat\u0117 L\u016b\u0161is.<\/p>\n
2017 m. eidamas 79-uosius metus Vokietijoje mir\u0117 ilgametis LRT darbuotojas, operatorius, daugkartinis Lietuvos buriavimo \u010dempionas Antanas Virbickas.<\/p>\n
2018 m. eidamas 91-uosius metus mir\u0117 garsus architektas, pedagogas Algimantas Nasvytis.<\/p>\n
2020 m. eidama 84-uosius metus mir\u0117 legendin\u0117 lietuvi\u0173 aktor\u0117 Gra\u017eina Balandyt\u0117.<\/p>\n
2020 m. Lietuvai sugr\u0105\u017einta kunigo Ri\u010dardo Mikutavi\u010diaus kolekcijoje buvusi ir 2000-2001 m. nelegaliai i\u0161ve\u017eta unikali v\u0117lyvosios gotikos (XVI a.) med\u017eio skulpt\u016bra \u201ePrisik\u0117l\u0119s Kristus”. Skulpt\u016bra yra pripa\u017einta kilnojam\u0105ja kult\u016bros vertybe ir \u012ftraukta \u012f Kult\u016bros vertybi\u0173 registr\u0105.<\/p>\n
\u0160i\u0105 dien\u0105 pasaulyje:<\/p>\n
1214 m. Pranc\u016bzijos karalius Pilypas II Bovino m\u016b\u0161yje sutriu\u0161kino jungtin\u0119 angl\u0173, flamand\u0173 ir german\u0173 kariuomen\u0119, vadovaujam\u0105 \u0160v. Romos imperatoriaus Otono IV, ir taip i\u0161ard\u0117 \u0161i\u0105 koalicij\u0105 bei sustiprino savo vie\u0161patavim\u0105.<\/p>\n
1540 m. u\u017e i\u0161davyst\u0119 mirties nuosprendis \u012fvykdytas karaliaus Henrio VIII patar\u0117jui Thomas\u2018ui Cromwelliui.<\/p>\n
1694 m. parlamentas pri\u0117m\u0117 Anglijos banko statut\u0105.<\/p>\n
1742 m. Austrijos imperatorien\u0117 Marija Teres\u0117 sudar\u0117 Berlyno taikos sutart\u012f su Pr\u016bsija, taip baigdama pirm\u0105j\u012f Silezijos kar\u0105.<\/p>\n
1768 m. gim\u0117 Charlotte Corday, pranc\u016bz\u0173 revoliucionieriaus Jeano Paulio Marato \u017eudik\u0117. J. P. Maratas buvo nu\u017eudytas 1793 met\u0173 liepos 13 dien\u0105.<\/p>\n
1789 m. Kongreso \u012fstatymu \u012fsteigtas JAV u\u017esienio reikal\u0173 departamentas, i\u0161 kurio v\u0117liau atsirado dabartinis Valstyb\u0117s departamentas.<\/p>\n
1835 m. gim\u0117 Italijos nacionaliniu poetu laikomas Giosue Carduccis. 1906 m. jis tapo Nobelio literat\u016bros premijos laureatu.<\/p>\n
1841 m. dvikovoje \u017euvo didis rus\u0173 poetas Michailas Lermontovas.<\/p>\n
1844 m. mir\u0117 \u017eymus angl\u0173 chemikas, meteorologas ir fizikas Johnas Daltonas, labiausiai i\u0161gars\u0117j\u0119s atomo teorija ir nustat\u0119s reg\u0117jimo sutrikim\u0105, kuriam b\u016bdingas spalv\u0173 neskyrimas.<\/p>\n
1866 m. garlaivis \u201eGreat Eastern” per Atlanto vandenyn\u0105 nuties\u0117 kabel\u012f, kuris u\u017etikrino patikim\u0105 telegrafo ry\u0161\u012f tarp Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ir Europos.<\/p>\n
1873 m. mir\u0117 rus\u0173 poetas ir vienas \u017einomiausi\u0173 filosofin\u0117s lyrikos atstov\u0173 Fiodoras Tiut\u010devas.<\/p>\n
1921 m. kanadie\u010diai seras Frederickas Bantingas ir Charlesas Bestas pirmieji i\u0161skyr\u0117 insulin\u0105, kuris pasirod\u0117 es\u0105s efektyvus vaistas gydant diabet\u0105.<\/p>\n
1949 m. \u012f pirm\u0105j\u012f skryd\u012f pakilo pirmasis pasaulyje reaktyvinis l\u0117ktuvas – brit\u0173 \u201eDe Havilland Comet”.<\/p>\n
1953 m. prie Panmund\u017eomo kaimo pasira\u0161ytas susitarimas d\u0117l paliaub\u0173 Kor\u0117jos pusiasalyje. Taip baig\u0117si trejus metus truk\u0119s karas tarp \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 Kor\u0117jos, per kur\u012f \u017euvo 1,6 mln. \u0161iaur\u0117s kor\u0117jie\u010di\u0173 ir kin\u0173 bei apie 118 t\u016bkst. Jungtini\u0173 Taut\u0173 kari\u0173.<\/p>\n
1954 m. Did\u017eioji Britanija ir Egiptas parafavo sutart\u012f, pagal kuri\u0105 britai \u012fsipareigojo nutraukti Sueco kanalo zonos okupacij\u0105.<\/p>\n
1955 m. Austrija po 17 met\u0173 okupacijos tapo suverenia valstybe.<\/p>\n
1970 m. mir\u0117 portugal\u0173 politikas Antonijas de Oliviera Salazaras. \u0160alies ministru pirmininku jis tapo 1932 m. ir diktatori\u0161kais metodais vald\u0117 iki 1968 m.<\/p>\n
1980 m. tremtyje Egipte nuo v\u0117\u017eio mir\u0117 Mohammedas Reza Pahlavis, Irano \u0161achas nuo 1941 m., netek\u0119s vald\u017eios 1979 m., tuomet ir pasitrauk\u0117 i\u0161 t\u0117vyn\u0117s. Tada \u0161alies valdym\u0105 \u012f savo rankas per\u0117m\u0117 ajatola Khomeinis.<\/p>\n
1989 m. u\u017e \u0160vedijos ministro pirmininko Olofo Palme nu\u017eudym\u0105 kal\u0117jimu iki gyvos galvos nuteistas Christeris Petterssonas. V\u0117liau jis buvo i\u0161teisintas, o nusikaltimas taip ir liko nei\u0161ai\u0161kintas.<\/p>\n
1990 m. Baltarusija paskelb\u0117 apie nepriklausomyb\u0119 nuo Soviet\u0173 S\u0105jungos.<\/p>\n
1996 m. per Atlantos olimpines \u017eaidynes pramog\u0173 parke sprogus u\u017etaisui \u017euvo du \u017emon\u0117s, o 110 buvo su\u017eeisti.<\/p>\n
1999 m. netoli \u0160veicarijos Interlakeno kurorto per nelaiming\u0105 atsitikim\u0105 sraunioje kaln\u0173 up\u0117je \u017euvo 21 nuotyki\u0173 ie\u0161kotojas.<\/p>\n
2002 m. Lvove per skaud\u017eiausi\u0105 vis\u0173 laik\u0173 katastrof\u0105, \u012fvykusi\u0105 per aviacijos \u0161vent\u0119, \u201eSu-27″ naikintuvui nukritus \u012f \u017ei\u016brov\u0173 mini\u0105, \u017euvo 78 \u017emon\u0117s ir daugiau kaip 100 buvo su\u017eeisti.<\/p>\n
2003 m. sulauk\u0119s 100 met\u0173 mir\u0117 Did\u017eiojoje Britanijoje gim\u0119s legendinis amerikie\u010di\u0173 komikas Bobas Hope\u2018as.<\/p>\n
2004 m. Pranc\u016bzijos teismas, sukurdamas teisin\u012f precedent\u0105, anuliavo pirm\u0105j\u0105 Pranc\u016bzijoje sudaryt\u0105 tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuok\u0105, fakti\u0161kai u\u017edrausdamas g\u0117j\u0173 ir lesbie\u010di\u0173 santuokas.<\/p>\n
2013 m. did\u0117jant Egipto vald\u017eios konfrontacijai su nuverstojo prezidento Mohamedo Mursio Musulmon\u0173 brolija per neramumus Kaire \u017euvo 100 \u017emoni\u0173 ir dar 1,5 t\u016bkst. buvo su\u017eeisti.<\/p>\n
2015 m. Pakistane, Pund\u017eabo provincijos policijos nuovadoje, ginkluotas vyras nu\u0161ov\u0117 septynis \u017emones.<\/p>\n
2018 m. eidamas 86-uosius metus mir\u0117 Rusijos ra\u0161ytojas Vladimiras Voinovi\u010dius. Jis yra roman\u0173 \u201eKareivio Ivano \u010conkino gyvenimas ir ne\u012fprasti nuotykiai”, \u201eMaskva – 2042″, \u201eMonumentalioji propaganda” ir kit\u0173 autorius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Danguol\u0117, Natalija, Nazaras, Subartas, Sugauda, Sugaudas, Sugaud\u0117, Suginta, Sugintas, Svalia, \u017dintautas, \u017dintaut\u0117; ***…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":238661,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,187,192,34,35,24,186,189,188,32,33,23885,37,39,36,38,40,191,190,23,22,44,28,29,193,26,27,185,74,75,76],"class_list":["post-238660","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-citatos","tag-dienos","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-idomybes","tag-istorija","tag-ivykiai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-liepa","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-metai","tag-naujieji","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-savaite","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vardadieniai","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/238660","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=238660"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/238660\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/238661"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=238660"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=238660"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=238660"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}