{"id":24088,"date":"2025-10-23T22:04:38","date_gmt":"2025-10-23T22:04:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/24088\/"},"modified":"2025-10-23T22:04:38","modified_gmt":"2025-10-23T22:04:38","slug":"es-nuo-2027-metu-ribos-grynuosius-pinigus-kiekvienas-didesnis-pirkimas-bus-registruojamas-77-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/24088\/","title":{"rendered":"ES nuo 2027 met\u0173 ribos grynuosius pinigus \u2013 kiekvienas didesnis pirkimas bus registruojamas \u2013 77.lt"},"content":{"rendered":"

\"\"
\n Grynieji pinigai. Ibrahim Boran\/Unsplash nuotrauka<\/p>\n

ES siekia \u201ekovoti su pinig\u0173 plovimu\u201c: dar vienas \u017eingsnis \u012f visi\u0161k\u0105 kontrol\u0119<\/p>\n

Nuo 2027 met\u0173 visoje Europos S\u0105jungoje \u012fsigalios nauja bendra sistema, kuri ribos gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 naudojim\u0105. Pagal Europos Komisijos patvirtintas taisykles, mok\u0117jimai grynaisiais bus leid\u017eiami tik iki 10 000 eur\u0173, o sandoriams, vir\u0161ijantiems 3 000 eur\u0173, reik\u0117s asmens tapatyb\u0117s patvirtinimo. <\/p>\n

\u0160ios priemon\u0117s, kaip ai\u0161kina Briuselis, es\u0105 skirtos kovai su pinig\u0173 plovimu, mokes\u010di\u0173 sl\u0117pimu ir terorizmo finansavimu. Vis d\u0117lto daugelis \u0161\u012f \u017eingsn\u012f vertina kaip tiesiogin\u012f \u012fsiki\u0161im\u0105 \u012f pilie\u010di\u0173 finansin\u0119 laisv\u0119. Didel\u0119 dal\u012f visuomen\u0117s \u0161okiravo tai, kad tokie apribojimai bus taikomi visoms 27 valstyb\u0117ms nar\u0117ms.<\/p>\n

\u012eskaitant Lenkij\u0105, Vokietij\u0105 ir Austrij\u0105 \u2013 \u0161alis, kuriose grynieji pinigai iki \u0161iol laikomi svarbia kasdienio gyvenimo dalimi. Kritikai \u012fsp\u0117ja, kad tai gali b\u016bti \u017eingsnis link \u201ebegryn\u0117s\u201c visuomen\u0117s, kur kiekvienas mok\u0117jimas bus sekamas, registruojamas ir potencialiai kontroliuojamas vald\u017eios institucij\u0173[1]<\/a>.<\/p>\n

\"SkaitmeninisSkaitmeniniai mok\u0117jimai sekami d\u0117l saugumo, bet pilie\u010diai netenka anonimi\u0161kumo. John Schnobrich\/Unsplash nuotraukaTaisykl\u0117s apims ne tik versl\u0105, bet ir priva\u010dius sandorius<\/p>\n

Pagal nauj\u0105j\u0105 direktyv\u0105, 10 000 eur\u0173 riba taikoma visiems komerciniams sandoriams tarp \u012fmoni\u0173 ar prekybinink\u0173, prekiaujan\u010di\u0173 brangiais produktais: nuo automobili\u0173 ir nekilnojamojo turto iki papuo\u0161al\u0173 ar meno k\u016brini\u0173. <\/p>\n

\n

Grie\u017etesn\u0117 prie\u017ei\u016bra bus taikoma bankams, finans\u0173 \u012fstaigoms, kazino, nekilnojamojo turto agent\u016broms, prabangi\u0173 preki\u0173 pardav\u0117jams ir net kriptovaliut\u0173 platformoms. Briuselis nurodo, kad \u0161ios priemon\u0117s \u201epa\u0161alins anonimi\u0161kum\u0105\u201c i\u0161 didesni\u0173 gryn\u0173j\u0173 operacij\u0173. <\/p>\n<\/blockquote>\n

Kitaip tariant, visi, norintys atsiskaityti grynaisiais u\u017e didesn\u0119 sum\u0105, tur\u0117s pateikti asmens dokument\u0105 \u2013 pas\u0105 ar tapatyb\u0117s kortel\u0119. Taip bus renkama pirk\u0117j\u0173 duomen\u0173 baz\u0117, kuri, anot ES, pad\u0117s u\u017ekirsti keli\u0105 nusikalstamumui.<\/p>\n

Vis d\u0117lto realyb\u0117je naujosios taisykl\u0117s reik\u0161 didesn\u0119 kontrol\u0119 ir ma\u017eesn\u012f anonimi\u0161kum\u0105 didesni\u0173 pirkini\u0173 atveju. Verslo sandoriuose grynaisiais bus taikoma iki 10 000 eur\u0173 riba, o u\u017e mok\u0117jimus vir\u0161 3 000 eur\u0173 reik\u0117s pateikti asmens tapatyb\u0119 patvirtinan\u010dius duomenis. <\/p>\n

Kai kuriose \u0161alyse tokie ribojimai jau taikomi verslo santykiams. Ta\u010diau naujoji ES tvarka pirm\u0105 kart\u0105 nustatys vienodus standartus visoje S\u0105jungoje, o dalis valstybi\u0173 \u0161iuos reikalavimus taikys ir privatiems asmenims didesni\u0173 sandori\u0173 atveju.<\/p>\n

\u0160alys kalba apie laisv\u0117s ribojim\u0105: \u201eGrynieji rei\u0161kia laisv\u0119\u201c<\/p>\n

Lenkijos nacionalinio banko vadovas Adamas Glapi\u0144skis jau ne kart\u0105 persp\u0117jo, kad \u201eBriuselio planas naikinti grynuosius pinigus kelia gr\u0117sm\u0119 \u017emoni\u0173 laisvei\u201c. Jis ragina Var\u0161uv\u0105 \u012fstatymu \u012ftvirtinti teis\u0119 atsiskaityti grynaisiais visose situacijose, nes tai es\u0105 b\u016btina pilie\u010di\u0173 apsaugai nuo finansin\u0117s priklausomyb\u0117s nuo bank\u0173 ar institucij\u0173[2]<\/a>.<\/p>\n

\n

Buv\u0119s teisingumo viceministras Marcin Warcho\u0142 kalb\u0117jo dar ai\u0161kiau: \u201eGrynieji rei\u0161kia laisv\u0119 ir \u017emogaus saugum\u0105 \u2013 galimyb\u0119 nusipirkti daikt\u0105 ar sumok\u0117ti u\u017e paslaug\u0105 be jokios sistemos ar s\u0105skaitos.\u201c Tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f palaiko ir dauguma Lenkijos gyventoj\u0173. Apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procent\u0173 lenk\u0173 nenori, jog grynieji b\u016bt\u0173 panaikinti, o tik 16 procent\u0173 pritart\u0173 visi\u0161kam per\u0117jimui prie elektronini\u0173 atsiskaitym\u0173.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Politiniu lygmeniu \u0161i tema tapo vienu i\u0161 kertini\u0173 klausim\u0173 ir rinkim\u0173 Lenkijoje metu. De\u0161ini\u0173j\u0173 kandidatas S\u0142awomiras Mentzenas, remiamas konservatyvi\u0173 rink\u0117j\u0173, ai\u0161kiai parei\u0161k\u0117: \u201eGrynieji pinigai yra m\u016bs\u0173 nepriklausomyb\u0117s dalis. Be j\u0173 b\u016bsime stebimi ir priklausomi nuo sistemos, kuri\u0105 valdo Briuselis.\u201c<\/p>\n

Jo var\u017eovas, parlamento pirmininkas Szymonas Ho\u0142ownia, band\u0117 \u0161velninti retorik\u0105 teigdamas, kad jis \u201epalaiko skaitmeninius \u012frankius, bet grynieji turi likti\u201c. Vis d\u0117lto daug kas mano, kad ES politika jau parodo ai\u0161ki\u0105 krypt\u012f \u2013 visi\u0161kas per\u0117jimas prie sekam\u0173 skaitmenini\u0173 atsiskaitym\u0173 yra tik laiko klausimas.<\/p>\n

Europa art\u0117ja prie visuomen\u0117s, kuriai nereiks gryn\u0173 pinig\u0173?<\/p>\n

Nors oficialiai \u0161ios priemon\u0117s pristatomos kaip \u201ekova su nusikalstamumu\u201c, vis daugiau pilie\u010di\u0173 mato jose gr\u0117sm\u0119 priva\u010diai nuosavybei ir laisvei rinktis. Taisykl\u0117s, kurios \u012fsigalios nuo 2027 met\u0173 pabaigos, bus vienodos visoms valstyb\u0117ms nar\u0117ms, ta\u010diau leid\u017eiama taikyti dar grie\u017etesnius ribojimus nacionaliniu lygiu. <\/p>\n

Kai kurios \u0161alys, pavyzd\u017eiui, Ispanija, jau dabar yra nuleidusios gryn\u0173j\u0173 rib\u0105 iki vos 1 000 eur\u0173. Ekspertai sako, kad \u0161is procesas \u2013 ne finansin\u0117 kova su nusikalstamumu, o sisteminis \u0117jimas link visi\u0161kai skaitmenin\u0117s ekonomikos, kurioje kiekviena operacija yra atsekama. Kritikai \u012fsp\u0117ja, jog tokia sistema suteiks vald\u017eiai mil\u017eini\u0161k\u0105 gali\u0105 steb\u0117ti, blokuoti ar net riboti pilie\u010di\u0173 pirkimus.<\/p>\n

\n

\u201eKai pinigai egzistuoja tik skaitmeniniu pavidalu, jie gali b\u016bti i\u0161jungti vienu mygtuko paspaudimu\u201c, \u2013 komentuoja Lenkijos ekonomistas Witold Or\u0142owski. \u201eTai klausimas ne tik apie finansus, bet ir apie \u017emogaus orum\u0105 bei pasirinkimo laisv\u0119.\u201c<\/p>\n<\/blockquote>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Grynieji pinigai. Ibrahim Boran\/Unsplash nuotrauka ES siekia \u201ekovoti su pinig\u0173 plovimu\u201c: dar vienas \u017eingsnis \u012f visi\u0161k\u0105 kontrol\u0119 Nuo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24089,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-24088","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115425749484762090","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24088","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24088"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24088\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24089"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24088"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24088"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24088"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}