Matuodami savo interneto greit\u012f, daugelis matome tik abstrakt\u0173 rezultat\u0105 ekrane \u2013 300, 600 ar 1000 megabit\u0173 per sekund\u0119, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 \u0161is skai\u010dius parodo gerokai daugiau nei m\u016bs\u0173 nam\u0173 tinklo paj\u0117gum\u0105. \u0160ie skai\u010diai rodo, koks yra m\u016bs\u0173 \u0161alies produktyvumas, kaip greitai galime prisitaikyti prie poky\u010di\u0173 ir, ar sugebame konkuruoti tarptautiniu mastu.<\/p>\n
Kadangi jau de\u0161imtmet\u012f dirbu \u0161ioje srityje, pasakysiu dar poeti\u0161kiau \u2013 pla\u010diajuostis ry\u0161ys yra m\u016bs\u0173 ekonomikos kraujotaka, kuria \u201eteka\u201c inovacijos ir nuo kurios priklauso m\u016bs\u0173, kaip visuomen\u0117s, gerov\u0117. Kitaip tariant, kaip greitai ir patikimai juda duomenys, taip greitai \u012f priek\u012f juda visa \u0161alis \u2013 ekonomi\u0161kai, technologi\u0161kai ir saugumo prasme.<\/p>\n
Interneto greitis \u2013 valstyb\u0117s pulsas <\/p>\n
Pla\u010diajuos\u010dio \u2013 nuolatinio, didel\u0117s spartos interneto ry\u0161io, kuris leid\u017eia vienu metu perduoti daug duomen\u0173, svarba \u0161alies ekonomikai jau yra i\u0161matuota. Pernai JAV pramon\u0117s asociacija, jungianti \u0161viesolaid\u017eio infrastrukt\u016bros gamintojus, operatorius ir technologij\u0173 tiek\u0117jus (\u201eFiber Broadband Association\u201c) paskelb\u0117 tyrim\u0105, kuris r\u0117m\u0117si Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (OECD), JAV Federalin\u0117s ry\u0161i\u0173 komisijos (FCC), Pasaulio banko ir kit\u0173 institucij\u0173 duomenimis, kad gal\u0117t\u0173 sumodeliuoti pla\u010diajuos\u010dio interneto \u012ftak\u0105 \u0161alies ekonomikai. <\/p>\n
Rezultatai vienareik\u0161mi\u0161ki: jei \u0161alyje pla\u010diajuos\u010dio ry\u0161io \u2013 \u0161viesolaid\u017eio, kabelinio interneto, xDSL, mobilaus ir palydovinio \u2013 prieiga padid\u0117ja nuo labai \u017eemo lygio (3,8 abonent\u0173 i\u0161 100 gyventoj\u0173) iki vidutinio (31,3 abonent\u0173 i\u0161 100 gyventoj\u0173), tai vidutini\u0161kai BVP paauga 4,34 proc. Per\u0117jimas nuo 100\/20 Mbps iki gigabitinio interneto JAV gal\u0117t\u0173 prid\u0117ti net 1,2 proc. prie BVP, o tai atitinka apie 326 mlrd. JAV doleri\u0173 per metus. <\/p>\n
\nKuo labiau pasaulis tampa priklausomas nuo skaitmenini\u0173 paslaug\u0173, tuo ry\u0161io infrastrukt\u016bra tampa svarbesniu nacionalinio saugumo klausimu.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Yra ir kitas svarbus dalykas \u0161alies ekonomikai. OECD analiz\u0117s fiksuoja ai\u0161ki\u0105 s\u0105saj\u0105 tarp pla\u010diajuos\u010dio prieinamumo ir darbuotoj\u0173 produktyvumo: pavyzd\u017eiui, 100 Mbps naudotojas per dien\u0105 praranda beveik 20 min. laukdamas, kol norimi failai u\u017esikraus, o gigabitinis naudotojas \u2013 tik 2 min. Tai sudaro 108 papildomas darbo valandas per metus arba beveik 32 papildomas produktyvias darbo dienas. Bet \u010dia noriu i\u0161kart u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173 klausimui apie Lietuv\u0105.<\/p>\n
Mes pagal \u0161viesolaid\u017eio interneto paplitim\u0105 esame labai auk\u0161tai \u2013 8 i\u0161 10 \u017emoni\u0173 Lietuvoje naudojasi b\u016btent tokiu fiksuotu internetu, o \u0161io tyrimo autoriai skai\u010diavimus vykd\u0117 \u0161alims, kur greitos spartos internetas dar ne taip pla\u010diai paplit\u0119s. Tai rei\u0161kia, kad m\u016bs\u0173 ekonomikai nauda yra ne d\u0117l to, kad \u017emogus gauna prieig\u0105 prie greito interneto, o d\u0117l to, kaip mes t\u0105 gigabitin\u0117s spartos tinkl\u0105 sugebame i\u0161naudoti. Ar kalbame apie \u201efintech\u201c, telemedicin\u0105, ar pramon\u0117s automatizavim\u0105 \u2013 kiekvienas \u0161i\u0173 sektori\u0173 remiasi tuo, kad duomenys keliauja greitai, stabiliai ir saugiai.<\/p>\n
Apskritai gigabitin\u0117s spartos internetas \u0161iandien jau n\u0117ra naujiena, tai tiesiog geriausios patirties standartas, kurio visi tikim\u0117s, nes namie prie tinklo turime prijung\u0119 de\u0161imtis \u012frengini\u0173 \u2013 televizori\u0173, kompiuter\u012f, plan\u0161et\u0119, siurbl\u012f ir pan. Ta\u010diau svarbiausia ne \u012frengini\u0173 skai\u010dius, o tai, kad didel\u0117 j\u0173 dalis naudojama vaizdo turiniui ir da\u017eniausiai vienu metu \u2013 kai viename kambaryje rodomas filmas, kitame \u017eaid\u017eiamas kompiuterinis \u017eaidimas, o virtuv\u0117je gaminant maist\u0105 fone groja \u201eYouTube\u201c.<\/p>\n
Tam reikia spartaus interneto ir jo reik\u0117s vis daugiau \u2013 Europos Komisija (EK) netgi numato, kad iki 2030 m. visi ES nam\u0173 \u016bkiai tur\u0117s gigabitin\u0119 prieig\u0105. Lietuva \u0161iuo metu yra ar\u010diau \u0161io tikslo nei daugelis Vakar\u0173 Europos \u0161ali\u0173 \u2013 paradoksalu, bet mes lenkiame net tokias \u0161alis, kaip Vokietija, kur vis dar dominuoja varinis kabelis. <\/p>\n
(Beje, puikus momentas pasigirti, kad Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitos rodo, jog net 73 proc. Lietuvos gyventoj\u0173, kurie naudojasi 1Gb\/s ar didesne greitaveika, yra m\u016bs\u0173 klientai, nes i\u0161 savo pus\u0117s darome visk\u0105, kad patenkintume nuolat augant\u012f \u201eapetit\u0105\u201c greitam internetui.)<\/p>\n
Gynybai \u2013 ir \u0161viesolaidis <\/p>\n
Ta\u010diau interneto reik\u0161m\u0117 \u0161iandien neapsiriboja ekonomika \u2013 kuo labiau pasaulis tampa priklausomas nuo skaitmenini\u0173 paslaug\u0173, tuo ry\u0161io infrastrukt\u016bra tampa svarbesniu nacionalinio saugumo klausimu. Energetikos sutrikimai, kibernetin\u0117s atakos ar geopolitiniai konfliktai per pastaruosius metus parod\u0117, kad stabilus ry\u0161ys ir patikimas informacijos perdavimas yra strategin\u0117 valstyb\u0117s gynybos grandis. Tod\u0117l spartus internetas n\u0117ra tik patogumas \u2013 tai kritin\u0117 infrastrukt\u016bra, kuri lemia, kaip efektyviai veikia valstyb\u0117s valdymo, \u017einiasklaidos, \u0161vietimo ir gynybos sistemos.<\/p>\n
T\u0105 iliustruoja ir pirmadien\u012f \u012fvyk\u0119s \u201eAmazon Web Services\u201c debesijos sutrikimas \u2013 viena serverin\u0117 Vird\u017einijoje, sustabd\u017eiusi pasaulines oro linij\u0173, \u017einiasklaidos priemoni\u0173, finans\u0173 sektoriaus ir kitas svarbias paslaugas, primin\u0117, kad net did\u017eiausios technologij\u0173 bendrov\u0117s n\u0117ra apsaugotos nuo vieno ta\u0161ko gedimo. Tai rei\u0161kia, kad valstyb\u0117s, kurios savo duomenis ir tinklus valdo decentralizuotai, tampa atsparesn\u0117s tiek technologin\u0117ms, tiek geopolitin\u0117ms rizikoms.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, Estija dar prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f suprato, kad technologinis saugumas negali priklausyti nuo fizin\u0117s teritorijos rib\u0173, tod\u0117l \u0161iandien jos \u201eduomen\u0173 ambasada\u201c Liuksemburge saugo visus pagrindinius valstyb\u0117s registrus ir u\u017etikrina, kad net did\u017eiausios kibernetin\u0117s atakos ar politiniai sukr\u0117timai \u201enei\u0161jungt\u0173\u201c \u0161alies. Estija pirmoji pasaulyje \u012frod\u0117, kad skaitmenin\u0117 valstyb\u0117 gali tur\u0117ti ir \u201eskaitmenin\u0119 teritorij\u0105\u201c.<\/p>\n
Vokietija tuo tarpu renkasi kit\u0105 keli\u0105 \u2013 stiprindama vadinam\u0105j\u0105 \u201esuvereni\u0105 debesij\u0105\u201c. Jos vie\u0161ojo sektoriaus duomenys vis da\u017eniau saugomi nacionaliniuose duomen\u0173 centruose, o ne priva\u010diose u\u017esienio platformose \u2013 tokia politika ma\u017eina priklausomyb\u0119 nuo globali\u0173 tiek\u0117j\u0173 ir didina pasitik\u0117jim\u0105 valstyb\u0117s geb\u0117jimu apsaugoti savo informacij\u0105.<\/p>\n
Kitas svarbus niuansas \u2013 pa\u010dios interneto technologijos saugumas, nes, pavyzd\u017eiui, \u0161viesolaidis perduoda informacij\u0105 \u0161viesos impulsais, tod\u0117l j\u0105 perimti ar \u201epasiklausyti\u201c prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Tarptautiniai tyrimai taip pat rodo, kad tokie tinklai pasi\u017eymi ne tik gerokai ma\u017eesniu pa\u017eeid\u017eiamumu kibernetin\u0117ms atakoms, bet ir auk\u0161tesniu fiziniu atsparumu \u2013 \u0161viesolaid\u017eio linijos nejautrios elektromagnetiniams trikd\u017eiams ir energijos sutrikimams, tod\u0117l i\u0161lieka stabilios net krizin\u0117mis s\u0105lygomis. Kitaip tariant, kuo didesn\u0117 \u0161viesolaid\u017eio dalis tinkle, tuo stabilesn\u0117 ir saugesn\u0117 tampa valstyb\u0117s informacin\u0117 sistema.<\/p>\n
D\u017eiugina tai, kad apie strategin\u0119 \u0161viesolaid\u017eio reik\u0161m\u0119 saugumui kalb\u0117ti galime dr\u0105siai ir tod\u0117l, jog Lietuvoje \u0161viesolaidis jau tapo pagrindine fiksuoto interneto technologija \u2013 Ry\u0161i\u0173 reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2024 m. pabaigoje daugiau nei 80 proc. vis\u0173 fiksuotojo ir palydovinio interneto vartotoj\u0173 Lietuvoje naudojosi b\u016btent tokiu internetu. Apskritai Lietuva \u0161iandien yra tarp vos keli\u0173 OECD \u0161ali\u0173, kuriose daugiau nei 80 proc. fiksuot\u0173 linij\u0173 sudaro \u0161viesolaid\u017eio ry\u0161ys \u2013 esame Piet\u0173 Kor\u0117jos, Japonijos, Ispanijos ir Portugalijos draugijoje, tuo metu Europos S\u0105jungos (ES) vidurkis gerokai ma\u017eesnis \u2013 apie 62 proc.<\/p>\n
Skai\u010diai skamba gra\u017eiai, visgi… Nacionalin\u0117 strategija yra numa\u010diusi, kad iki 2027 m. spartus pla\u010diajuostis ry\u0161ys (VHCN) turi pasiekti 100 proc. Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173, ta\u010diau praktika rodo, kad did\u017eiausia kli\u016btis neb\u0117ra technologijos, o biurokratiniai procesai \u2013 sud\u0117tinga leidim\u0173 i\u0161davimo tvarka, ribotas savivaldybi\u0173 planavimo lankstumas ir ilgai trunkantys b\u016btinos infrastrukt\u016bros derinimai.<\/p>\n
Tinklo operatoriai turi gauti leidimus kasin\u0117ti, suderinti tras\u0105 su keli\u0173 tarnybomis, aplinkosaugos institucijomis ir kult\u016bros paveldo specialistais, o tai da\u017enai u\u017etrunka ilgiau nei pats tinklo tiesimas \u2013 kai kuriais atvejais leidim\u0173 derinimas trunka kelis m\u0117nesius, nors realus fizinis darbas u\u017etrukt\u0173 vos kelias savaites. \u0160i proced\u016br\u0173 inercija turi kain\u0105 \u2013 kiekvienas m\u0117nuo be infrastrukt\u016bros rei\u0161kia l\u0117\u010diau augant\u012f region\u0105, ma\u017eesn\u012f produktyvum\u0105 ir silpnesn\u012f atsparum\u0105 kriz\u0117ms.<\/p>\n
Taigi, tarsi norima \u012fsitvirtinti \u201efronte\u201c, ta\u010diau \u201eapkas\u0173\u201c kasti neleid\u017eiama, tod\u0117l ir kyla nat\u016bralus klausimas, kiek gali ir turi b\u016bti stiprios m\u016bs\u0173 gynybos linijos po \u017eeme?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Matuodami savo interneto greit\u012f, daugelis matome tik abstrakt\u0173 rezultat\u0105 ekrane \u2013 300, 600 ar 1000 megabit\u0173 per sekund\u0119,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24249,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-24248","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115427900396639751","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24248","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24248"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24248\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24249"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24248"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24248"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24248"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}