Vie\u0161as si\u016blymas buvo planuotas rugpj\u016b\u010dio 4\u20137 d., ta\u010diau baigtas anks\u010diau \u2013 investuotoj\u0173 paklausai daugiau nei 3 kartus vir\u0161ijus platint\u0105 kiek\u012f. Vadovaudamasis obligacij\u0173 emisijos s\u0105lygomis, emitentas pasinaudojo teise anks\u010diau u\u017ebaigti platinim\u0105, tod\u0117l nauji pavedimai nebebuvo priimami. Obligacij\u0173 i\u0161leidimo data numatyta rugpj\u016b\u010dio 11 d.<\/p>\n
Tvirtinant obligacij\u0173 paskirstym\u0105 investuotojams buvo siekiama u\u017etikrinti patikim\u0105 ir diversifikuot\u0105 investuotoj\u0173 baz\u0119. Investuotojams, nor\u0117jusiems \u012fsigyti obligacij\u0173 iki 30 000 eur\u0173 nominalia verte, buvo patenkintas visas kiekis. Investuotojams, nor\u0117jusiems \u012fsigyti obligacij\u0173 u\u017e daugiau nei 30 000 eur\u0173, buvo papildomai patenkinta apytiksliai 30,04 procento sumos, vir\u0161ijusios \u0161\u012f lyg\u012f. Jeigu investuotojas buvo pateik\u0119s daugiau nei vien\u0105 pavedim\u0105, visi jo pavedimai buvo susumuoti, apskai\u010diuojant jam paskirstom\u0105 obligacij\u0173 skai\u010di\u0173.\u00a0<\/p>\n
Obligacijos buvo vie\u0161ai platinamos investuotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vienos obligacijos nominali vert\u0117 siek\u0117 100 Eur, platinimo kaina \u2013 101,9185 Eur (\u012fskaitant sukauptas pal\u016bkanas). Sukauptos pal\u016bkanos bus i\u0161mokamos i\u0161pirkimo dien\u0105, taikant fiksuot\u0105 8 proc. metin\u0119 pal\u016bkan\u0173 norm\u0105. Obligacij\u0173 pajamingumas iki i\u0161pirkimo sudaro 5,75 proc., o emisijos organizatorius ir platintojas \u2013 bankas \u201eArtea\u201c.<\/p>\n
Po \u0161io platinimo etapo bendra UAB \u201eKvartalas\u201c i\u0161platint\u0173 obligacij\u0173 nominali vert\u0117 siekia 56 mln. Eur.<\/p>\n
\u201eVerslo centras jau veikia, auga jo u\u017eimtumas, prie bendruomen\u0117s jungiasi nauji nuomininkai, o pritrauktos l\u0117\u0161os bus panaudotos galutiniams atsiskaitymams su rangovais\u201c, \u2013 sako Marius \u017demaitis, UAB \u201eKvartalas\u201c direktorius, \u201eLords LB Asset Management\u201c valdybos narys ir fondo \u201eRight Bank Development Fund\u201c valdytojas.<\/p>\n
Konstitucijos pr. 14A Vilniuje veikian\u010dio verslo centro \u201eS\u0105var\u017e\u0117l\u0117\u201c bendras nuomojamas plotas siekia beveik 21 t\u016bkst. kv. m., o \u0161iuo metu i\u0161nuomota jau 67 proc. pastato ploto. Tarp nuominink\u0173 \u2013 bankas \u201eArtea\u201c, technologij\u0173 bendrov\u0117 \u201eOmnisend\u201c, audito ir konsultacij\u0173 bendrov\u0117 \u201eAudifina\u201c, Lietuvos Respublikos transporto priemoni\u0173 draudik\u0173 biuras, restoranas \u201eLumo\u201c ir kavin\u0117 \u201eJulius Meinl\u201c.<\/p>\n
Verslo centrui suteiktas tarptautinis BREEAM \u201eInternational New Construction\u201c sertifikatas ir auk\u0161\u010diausias BREEAM \u201eOutstanding\u201c \u012fvertinimas. Projekt\u0105 suk\u016br\u0117 brit\u0173 architekt\u016bros legendos Richardo Rogerso \u012fkurta architekt\u0173 studija RSHP. Tai pirmasis \u0161ios studijos projektas Baltijos \u0161alyse.<\/p>\n
Apie \u201eLords LB Asset Management\u201c<\/p>\n
\u201eLords LB Asset Management\u201c \u2013 Lietuvos banko licencijuota investicij\u0173 valdymo bendrov\u0117, nuo 2008 m. teikianti paslaugas instituciniams ir privatiems investuotojams.<\/p>\n
Bendrov\u0117 valdo 10 nekilnojamojo turto fond\u0173, 1 privataus kapitalo fond\u0105, 1 energetikos ir infrastrukt\u016bros fond\u0105 bei 3 investicines bendroves.<\/p>\n
Bendra kolektyvinio investavimo subjekt\u0173 valdomo turto vert\u0117 2025 m. gruod\u017eio 31 d. siek\u0117 1,423 mlrd. eur\u0173. \u201eLords LB Asset Management\u201c veikl\u0105 licencijuoja ir pri\u017ei\u016bri Lietuvos bankas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vie\u0161as si\u016blymas buvo planuotas rugpj\u016b\u010dio 4\u20137 d., ta\u010diau baigtas anks\u010diau \u2013 investuotoj\u0173 paklausai daugiau nei 3 kartus vir\u0161ijus…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":246776,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,559,37,39,560,36,38,40,23,561,85,46],"class_list":["post-246775","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-it","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lietuvoje","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-patarimai","tag-uzsienyje","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117043573898812800","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/246775","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=246775"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/246775\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/246776"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=246775"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=246775"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=246775"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}