{"id":24755,"date":"2025-10-24T18:14:31","date_gmt":"2025-10-24T18:14:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/24755\/"},"modified":"2025-10-24T18:14:31","modified_gmt":"2025-10-24T18:14:31","slug":"radinys-vilniaus-baznycioje-nustebino-net-specialistus-vadina-metu-atradimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/24755\/","title":{"rendered":"Radinys Vilniaus ba\u017eny\u010dioje nustebino net specialistus: vadina met\u0173 atradimu"},"content":{"rendered":"\n

\u0160i\u0105 savait\u0119 darbai jau pabaigti, juos pri\u0117mus Restauravimo tarybai, bus nuimti pastoliai, ir aplink \u0161oninius altorius i\u0161vysime pa\u010di\u0105 seniausi\u0105 \u2013 XVII am\u017eiaus barokin\u0119 tapyb\u0105, prane\u0161\u0117 Kult\u016bros paveldo departamentas prie Kult\u016bros ministerijos.<\/p>\n

Kalbam\u0117s su tapybos restauratore Indre Valki\u016bniene.<\/p>\n

\u2013 Kaip suprantu, tokio atradimo nesitik\u0117jote?<\/p>\n

\u2013 Tikrai ne. I\u0161 ankstesni\u0173 ba\u017eny\u010dios tyrim\u0173 buvo \u017einoma, kad ji pastatyta XVIII a., tapyba \u2013 XVIII a. antros pus\u0117s. Tod\u0117l tikrai nesitik\u0117jome ba\u017eny\u010dioje rasti senesn\u0117s tapybos. Nors kai kurie tyr\u0117jai nebuvo tikri d\u0117l ba\u017eny\u010dios statybos met\u0173, sak\u0117, jog reikia gilesni\u0173 tyrim\u0173. XVIII a. tapyba buvo rasta prienavy, tod\u0117l XVIII a. tapybos tik\u0117jom\u0117s ir aplink \u0161oninius altorius, \u0161iaurin\u0117je ir pietin\u0117je ba\u017eny\u010dios sienose. \u00a0<\/p>\n

Bezonduodami \u0161iaurin\u0117je sienoje radom vien\u0105 veiduk\u0105, paskui antr\u0105… Atideng\u0117m juos. Kol kas dar ne\u017einom, kas pavaizduota \u2013 ar angelai, ar \u0161ventieji. Ikonografija nelabai ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161ta. Radom s\u0117dint\u012f Krist\u0173. Kai pamat\u0117m, kad \u0161is paveikslas, tiksliau, dalis jo pasislepia u\u017e XVIII a. \u0161iaurin\u0117je sienoje pastatyto \u0161oninio altoriaus, tapo ai\u0161ku, kad tapyba senesn\u0117 u\u017e altori\u0173.<\/p>\n

\u2013 Kuo ypatinga surasta tapyba, ar buvo gerai i\u0161likusi?<\/p>\n

\u2013 Kai atideng\u0117me vir\u0161utin\u012f sluoksn\u012f, mat\u0117si, kad pirmin\u0117 tapyba buvo gerokai pa\u017eeista, paskusta. Taip darydavo prie\u0161 nauj\u0105 da\u017eym\u0105, kad geriau prikibt\u0173 da\u017eai. Nieks apie paveld\u0105 tada negalvojo. Gaila, kad ne visas paveikslas su s\u0117din\u010diu Kristum i\u0161liko, \u00a0dal\u012f jo u\u017edeng\u0117 naujai pastatytas altorius, sakykla. Ta\u010diau akivaizdu, kad tapyba ankstesn\u0117, negu altoriaus pastatymo metai. O altoriaus pastatymo metus \u017einome.<\/p>\n

Pie\u0161inys labai profesionalus, tiksliai, lakoni\u0161kai nutapytas. Ant XVII a. tapybos jau neradome XVIII a. sluoksnio. Jis buvo \u0161variai nuskustas (o kartu pa\u017eeid\u017eiant ir XVII a. tapyb\u0105) prie\u0161 XIX a. remont\u0105, nutinkavim\u0105, perda\u017eym\u0105. Pasta\u010dius \u0161oninius altorius, sien\u0173 tapyba tapo nereikalinga.<\/p>\n

Ant \u0161iaurin\u0117s sienos jau pavyko \u012fvardinti pavaizduot\u0105 \u0160v. Liongin\u0105 \u2013 rom\u0117n\u0173 kareiv\u012f, dalyvavus\u012f Kristaus nukry\u017eiavime. Jis ietimi prad\u016br\u0117 Kristui \u0161on\u0105, o paskui \u012ftik\u0117jo. Atkreipkite d\u0117mes\u012f, \u2013 jis nutapytas monochromin\u0117s tapybos technika, kai tapomas ne \u017emogus, o \u017emogaus skulpt\u016bra. \u00a0Pietin\u0117je sienoje taip pat radome monochromin\u0117s tapybos (kai tapoma \u012fvairi\u0173 ton\u0173 ir atspalvi\u0173 pilkais da\u017eais, imituojant skulpt\u016brin\u012f reljef\u0105).<\/p>\n

Vir\u0161 surastos XVII a. tapybos matome restauruotus kapitelius su atkurtu XVIII a. tapytu marmuru. Pirmojo etapo tapyb\u0105 deriname su antrojo etapo. Jei n\u0117ra i\u0161likusio pirmojo etapo, tai negalime sunaikinti element\u0173 i\u0161 antrojo laikotarpio. Derinam abu laikotarpius.<\/p>\n

\"Surasta <\/a> <\/p>\n

\u2013 Restauravote ir Konsekracijos kry\u017eius?<\/p>\n

\u2013 Taip. Jie daug kart\u0173 pertapyti. Atideng\u0117me pirm\u0105j\u012f sluoksn\u012f \u2013 XVII a. pabaigos\u2013XVIII a. prad\u017eios. I\u0161 viso ba\u017eny\u010dioje yra 12 Konsekracijos kry\u017ei\u0173, presbiterijoj \u2013 4. Jie \u012fkomponuoti ant sienin\u0117s tapybos, ta\u010diau taip, kad nesugadint\u0173 esmini\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n

\u2013 Kitoje, pietin\u0117je sienoje, taip pat radote XVII a. tapybos?<\/p>\n

\u2013 Taip. Tik ji visai kitokia. Barokas tuo ir \u012fdomus, kad niekas nesikartoja. Net dekoro elementai nesikartoja. Pietin\u0117je sienoje tapyba pras\u010diau i\u0161likusi, sunkiau \u012f\u017ei\u016brima. Matosi kojos, bet pagal jas negalime pasakyti, kokio tai \u0161ventojo kojos. \u0160alia \u2013 ai\u0161kesnis vaizdas. Menotyrinink\u0117 Birut\u0117 R\u016bta Vitkauskien\u0117 sp\u0117ja, kad \u010dia vaizduojama \u0160v. Tomo Akvinie\u010dio vizija, kai jam besimeld\u017eiant nuo kry\u017eiaus prabyla Kristus.<\/p>\n

\u2013 Kaip suprantu, restauratoriai tapyb\u0105 \u201epary\u0161kina\u201c? Nes gana akivaizd\u017eiai skiriasi tas vaizdas, kur\u012f radote, ir dabartinis.<\/p>\n

\u2013 Jei paliktume be retu\u0161o, be spalvin\u0117s integracijos, daugelio detali\u0173 nesimatyt\u0173. Po tokio prisilietimo paveikslas tampa \u201eskaitomas\u201c, jo vert\u0119 gali pamatyt\u0173 visi, ne tik restauratorius po savo skalpeliu.<\/p>\n

\u2013 Jei savo darb\u0105 matuojate kvadratiniais metrais, tai kiek t\u0173 metr\u0173 restauravote \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje?<\/p>\n

\u2013 Presbiterijos sien\u0173 plotas \u2013 daugiau nei 100 kvadratini\u0173 metr\u0173, tapybos \u2013 daugiau kaip 40 kvadratini\u0173 metr\u0173. M\u016bs\u0173 komandoje dirba 9 restauratoriai.<\/p>\n

\u0160altinis: Kult\u016bros paveldo departamentas prie Kult\u016bros ministerijos<\/a>, pareng\u0117 J\u016brat\u0117 Mi\u010diulien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160i\u0105 savait\u0119 darbai jau pabaigti, juos pri\u0117mus Restauravimo tarybai, bus nuimti pastoliai, ir aplink \u0161oninius altorius i\u0161vysime pa\u010di\u0105…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24756,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[7597,25,30,31,57,43,34,35,55,48,24,54,51,49,50,32,33,37,39,36,38,40,45,23,22,44,28,29,53,42,56,47,26,27,41,46,58,52],"class_list":{"0":"post-24755","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-2025-10-23-135000","9":"tag-antrastes","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-daiktai","13":"tag-dienos-kronika","14":"tag-featured-news","15":"tag-featurednews","16":"tag-gatves-tekstai","17":"tag-gyvenimas","18":"tag-headlines","19":"tag-interneto-pievos","20":"tag-keliones","21":"tag-kultura","22":"tag-laisvalaikis","23":"tag-latest-news","24":"tag-latestnews","25":"tag-lietuva","26":"tag-lietuviu","27":"tag-lithuania","28":"tag-lithuanian","29":"tag-lt","30":"tag-mokslas-ir-it","31":"tag-naujienos","32":"tag-news","33":"tag-pasaulis","34":"tag-populiariausios-naujienos","35":"tag-populiariausiosnaujienos","36":"tag-projektai","37":"tag-rinktiniai-tekstai","38":"tag-simtmecio-portalas","39":"tag-sportas","40":"tag-top-stories","41":"tag-topstories","42":"tag-tv3-lt","43":"tag-verslas","44":"tag-video","45":"tag-zaidimai"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":"Validation failed: Text character limit of 500 exceeded"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24755","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24755"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24755\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24756"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24755"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24755"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24755"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}