{"id":248464,"date":"2026-08-07T12:51:12","date_gmt":"2026-08-07T12:51:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/248464\/"},"modified":"2026-08-07T12:51:12","modified_gmt":"2026-08-07T12:51:12","slug":"telefonuose-daugiau-nei-asmenines-zinutes-tyrimas-atskleide-kiek-informacijos-mato-pasaliniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/248464\/","title":{"rendered":"Telefonuose \u2013 daugiau nei asmenin\u0117s \u017einut\u0117s: tyrimas atskleid\u0117, kiek informacijos mato pa\u0161aliniai"},"content":{"rendered":"<p>Tyrimo duomenimis, 38 proc. europie\u010di\u0173 yra mat\u0119 kit\u0173 \u017emoni\u0173 asmenines nuotraukas svetimuose telefon\u0173 ekranuose. Dar 32 proc. apklaust\u0173j\u0173 yra mat\u0119 kit\u0173 \u017emoni\u0173 vaizdo skambu\u010dius, 29 proc. gal\u0117jo perskaityti asmenines \u017einutes, 27 proc. mat\u0117 socialini\u0173 tinkl\u0173 turin\u012f, o 17 proc. steb\u0117jo, kaip kiti apsiperka. Ma\u017edaug kas de\u0161imtas respondentas teig\u0117 mat\u0119s kito \u017emogaus finansin\u0119 informacij\u0105 \u2013 banko ar su mok\u0117jimais susijusius duomenis.<\/p>\n<p>Daugiau nei ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173 pripa\u017eino, kad yra steb\u0117j\u0119 kit\u0173 asmen\u0173 telefon\u0173 ekranuose informacij\u0105, kuri, j\u0173 nuomone, netur\u0117jo b\u016bti matoma nepa\u017e\u012fstamiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p>\u0160ie duomenys rodo, kad vie\u0161ose erdv\u0117se \u017emon\u0117s da\u017enai, net to nenor\u0117dami, tampa m\u016bs\u0173 skaitmeninio gyvenimo steb\u0117tojais. Da\u017eniausiai svetima informacija pastebima vie\u0161ajame transporte, laukiant eil\u0117se ar tiesiog b\u016bnant \u0161alia kit\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>Siekdami atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161i\u0105 problem\u0105, \u201eSamsung\u201c ir SEB bankas vykdo informacin\u0119 kampanij\u0105, skatinan\u010di\u0105 \u017emones \u012fvertinti, ar jie pakankamai r\u016bpinasi savo priva\u010dios informacijos saugumu kasdieniame gyvenime.<\/p>\n<p>Finansiniai reikalai tvarkomi vis\u0105 dien\u0105<\/p>\n<p>Vis da\u017eiau finansin\u0117s operacijos yra atliekamos i\u0161maniaisiais telefonais. SEB duomenimis, apie 70 proc. klient\u0173 aktyviai naudojasi banko mobili\u0105ja program\u0117le. Vartotojai program\u0117l\u0119 vidutini\u0161kai atidaro 14 kart\u0173 per m\u0117nes\u012f, t.y. ma\u017edaug tris-keturis kartus per savait\u0119.\u00a0<\/p>\n<p>Da\u017eniausiai naudojamos program\u0117l\u0117s funkcijos \u2013 s\u0105skait\u0173 liku\u010di\u0173 ir i\u0161ra\u0161\u0173 tikrinimas, mok\u0117jim\u0173 atlikimas ir mok\u0117jimo korteli\u0173 valdymas. Be to, klientai joje stebi savo santaupas ir investuoja.<\/p>\n<p>\u201eMobilioji bankininkyst\u0117 daugeliui klient\u0173 tapo kasdieniu \u012fpro\u010diu, nes leid\u017eia greitai ir patogiai patikrinti finansinius duomenis bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kartu matome, kad saugumo klausimai klientams tampa vis svarbesni. Vis daugiau \u017emoni\u0173 renkasi biometrinius autentifikavimo sprendimus \u2013 pir\u0161to antspaud\u0105 ar veido atpa\u017einim\u0105. Jie leid\u017eia u\u017etikrinti greit\u0105 ir patogi\u0105 prieig\u0105 prie program\u0117l\u0117s nevedant PIN kodo ar slapta\u017eod\u017eio, ypa\u010d tada, kai \u0161alia yra kit\u0173 \u017emoni\u0173\u201c \u2013 sako SEB banko Strategijos ir paslaug\u0173 klientams skyriaus vadovas Ar\u016bnas Badaras.<\/p>\n<p>SEB banko duomenimis, da\u017eniausiai mobili\u0105ja program\u0117le naudojamasi vidurdien\u012f \u2013 tarp 10 ir\u00a0 14 valandos. Tai rodo, kad \u017emon\u0117s tvarko savo finansus ne tik namuose ar biure, bet ir keliaudami, per piet\u0173 pertrauk\u0105 ar kitose vie\u0161ose vietose.<\/p>\n<p>Vasar\u0105 \u0161i problema tampa dar aktualesn\u0117. Atostog\u0173 metu \u017emon\u0117s daugiau laiko praleid\u017eia papl\u016bdimiuose, oro uostuose, traukiniuose, kavin\u0117se ar kitose vie\u0161ose vietose, kur aplink yra daug \u017emoni\u0173. Nepaisant to, klientai ir toliau tikrina s\u0105skait\u0173 liku\u010dius, atlieka mok\u0117jimus ar u\u017esisako kelioni\u0173 paslaugas.<\/p>\n<p>Privatumas prasideda nuo ekrano<\/p>\n<p>\u201eDaugelis \u017emoni\u0173 nustemba su\u017einoj\u0119, kaip da\u017enai aplinkiniai mato informacij\u0105 j\u0173 telefon\u0173 ekranuose. Esame \u012fprat\u0119 laikyti savo telefon\u0105 itin asmeni\u0161ku \u012frenginiu, ta\u010diau realyb\u0117 yra kitokia. B\u016btent tod\u0117l svarbus tampa ne tik skaitmeninis saugumas, bet ir ekrano privatumas \u2013 galimyb\u0117 apriboti ekrano matomum\u0105 \u0161alia esantiems \u017emon\u0117ms. \u0160iandien vartotojams yra prieinami technologiniai sprendimai, padedantys apsaugoti konfidenciali\u0105 informacij\u0105 nuo smalsi\u0173 aki\u0173. Be to, jie gali pasirinkti, koks turinys liks pasl\u0117ptas nuo kit\u0173, pavyzd\u017eiui, tam tikr\u0173 program\u0117li\u0173 informacija, prane\u0161imai ar duomenys, matomi \u012fvedant PIN kodus ir slapta\u017eod\u017eius\u201c \u2013 teigia \u201eSamsung\u201c\u00a0komunikacijos vadov\u0117 Lietuvoje Egl\u0117 Tamelyt\u0117.<\/p>\n<p>Ekspertai primena, kad per\u017ei\u016brint ar vedant konfidenciali\u0105 informacij\u0105 vie\u0161ose vietose reikia i\u0161likti ypa\u010d budriems. Atliekant mok\u0117jimus ar naudojantis internetin\u0117s bankininkyst\u0117s paslaugomis, patartina vengti vie\u0161\u0173j\u0173 \u201eWi-Fi\u201c tinkl\u0173, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f aplinkinius ir naudotis papildomomis saugumo priemon\u0117mis, tokiomis kaip biometrinis autentifikavimas ar ekrano privatumo sprendimai. Jie padeda suma\u017einti tikimyb\u0119, kad asmenin\u0117 informacija taps matoma pa\u0161aliniams.<\/p>\n<p>Duomenys surinkti \u201eSamsung\u201c ir \u201eCensuswide\u201c 2026 m. visoje Europoje atliktos apklausos metu, kurioje dalyvavo 11 000 respondent\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tyrimo duomenimis, 38 proc. europie\u010di\u0173 yra mat\u0119 kit\u0173 \u017emoni\u0173 asmenines nuotraukas svetimuose telefon\u0173 ekranuose. Dar 32 proc. apklaust\u0173j\u0173&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":248465,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,559,37,39,560,36,38,40,23,561,85,46],"class_list":["post-248464","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-it","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lietuvoje","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-patarimai","tag-uzsienyje","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117054320579063575","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/248464","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=248464"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/248464\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/248465"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=248464"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=248464"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=248464"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}