{"id":249366,"date":"2026-08-08T15:17:14","date_gmt":"2026-08-08T15:17:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/249366\/"},"modified":"2026-08-08T15:17:14","modified_gmt":"2026-08-08T15:17:14","slug":"karstejant-vasaroms-alternatyvos-kondicionieriams-delfi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/249366\/","title":{"rendered":"Kar\u0161t\u0117jant vasaroms: alternatyvos kondicionieriams – Delfi"},"content":{"rendered":"

Dabartin\u0117 kar\u0161\u010dio banga art\u0117ja prie savo piko. Pavyzd\u017eiui, antradien\u012f Austrijos sostin\u0117s Vienos Stammersdorfo rajone u\u017efiksuota vis\u0173 laik\u0173 auk\u0161\u010diausia oro temperat\u016bra \u2013 41 \u00b0C.<\/p>\n

\"Kar\u0161\u010dio <\/p>\n

Dar labiau \u0161ildo aplink\u0105<\/p>\n

D\u0117l didelio elektros energijos suvartojimo oro kondicionieriai didina CO\u2082 emisijas ir taip prisideda prie klimato kaitos. Kur kas re\u010diau kalbama apie kit\u0105 j\u0173 poveik\u012f \u2013 jie didina temperat\u016br\u0105 ir artimiausioje aplinkoje, kuri ir taip ken\u010dia nuo kar\u0161\u010dio, ra\u0161o Austrijos dienra\u0161tis \u201eDer Standart\u201c.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, mokslininkai sumodeliavo devyni\u0173 dien\u0173 kar\u0161\u010dio bang\u0105 Pary\u017eiuje, kurios metu naktimis veik\u0117 oro kondicionieriai. Paai\u0161k\u0117jo, kad d\u0117l j\u0173 oro temperat\u016bra pakilo dar 2,4 \u00b0C.<\/p>\n

Tod\u0117l Pranc\u016bzijos vyriausyb\u0117 pasisako prie\u0161 \u201eoro kondicionierius visiems\u201c \u2013 kitaip tariant, prie\u0161 visuotin\u012f oro kondicionieri\u0173 naudojim\u0105. Pana\u0161\u016bs tyrimai kitose \u0161alyse parod\u0117, kad d\u0117l kondicionieri\u0173 oro temperat\u016bra Singap\u016bre gali pakilti 2,2 \u00b0C, o JAV mieste Finikse \u2013 daugiau nei 1 \u00b0C.<\/p>\n

\"Oro <\/p>\n

I\u0161 esm\u0117s oro kondicionieriai veikia pana\u0161iai kaip \u0161ilumos siurbliai, tik atvirk\u0161\u010diai: jie paima \u0161ilum\u0105 i\u0161 patalp\u0173 ir i\u0161leid\u017eia j\u0105 \u012f lauk\u0105. Ne\u0161iojamieji kondicionieriai tai daro per i\u0161metimo \u017earnas, kurias \u0161iuo metu galima pamatyti ky\u0161an\u010dias pro daugel\u012f Vienos lang\u0173. Kai n\u0117ra i\u0161orini\u0173 \u017ealiuzi\u0173), o naktinis v\u0117dinimas beveik nepadeda, daugeliui gyventoj\u0173 tai tampa vieninteliu b\u016bdu atv\u0117sinti namus.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161ie \u012frenginiai yra triuk\u0161mingi, sunaudoja daug elektros energijos ir i\u0161skiria \u0161ilum\u0105.<\/p>\n

\u201eOro kondicionieriai kar\u0161t\u0105 or\u0105 tiesiogiai i\u0161leid\u017eia \u012f aplink\u0105\u201c, \u2013 sako Vienos \u017eem\u0117s \u016bkio universiteto mokslininkas, kra\u0161tovaizd\u017eio planuotojas Thomasas Thaleris. D\u0117l to dar labiau sustipr\u0117ja vadinam\u0173j\u0173 miesto kar\u0161\u010dio sal\u0173 efektas. Miest\u0173 pavir\u0161iai dien\u0105 sugeria \u0161ilum\u0105, o nakt\u012f j\u0105 i\u0161spinduliuoja. Tai yra veiksnys, lemiantis tropini\u0173 nakt\u0173 susidarym\u0105. <\/p>\n

Pasak T. Thalerio, pavieniai oro kondicionieriai dar n\u0117ra didel\u0117 problema. Ap\u010diuopiamas poveikis atsiranda tada, kai oro kondicionavimo sistemos \u012frengiamos visame pastate. Dar didesn\u012f poveik\u012f, jo nuomone, daro didel\u0117s \u0161aldymo sistemos, pavyzd\u017eiui, prekybos centruose.<\/p>\n

\"Prekybos <\/p>\n

\u201eJos \u012f jau ir taip \u012fkaitus\u012f grunt\u0105 i\u0161leid\u017eia didelius kiekius \u0161ilto oro. Susidaro po\u017eemin\u0117s kar\u0161\u010dio salos, \u0161yla gruntinis vanduo\u201c, \u2013 ai\u0161kina T. Thaleris.<\/p>\n

Ar \u012fmanoma i\u0161siversti be kondicionieri\u0173?<\/p>\n

Austrijos patirtis rodo, kad esant itin auk\u0161tai oro temperat\u016brai kondicionieriai daugeliu atvej\u0173 tampa ne prabanga, o b\u016btinybe. Nors Lietuvoje klimatas n\u0117ra toks ekstremalus, koks gali b\u016bti Piet\u0173 ar Vidurio Europoje, ta\u010diau d\u0117l klimato kaitos v\u0117sinimo poreikis ateityje did\u0117s ir m\u016bs\u0173 \u0161alyje. Ekspertai pa\u017eymi, kad jau dabar verta galvoti apie sprendimus, kurie leist\u0173 pastatus i\u0161laikyti v\u0117sesnius nat\u016braliomis priemon\u0117mis.<\/p>\n

Didel\u0119 dal\u012f v\u0117sinimo poreikio galima suma\u017einti dar projektuojant pastatus arba taikant paprastesnes apsaugos nuo kar\u0161\u010dio priemones.<\/p>\n

VILNIUS TECH Pastat\u0173 energetikos katedros docentas dr. K\u0119stutis Valan\u010dius sako, kad alternatyv\u0173 kondicionieriams tikrai yra. Pirmiausia, ai\u0161kina jis, klaidinga manyti, jog v\u0117sinimo poreikis tiesiogiai priklauso nuo lauko temperat\u016bros. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 did\u017eiausi v\u0117sinimo \u201eprie\u0161ai\u201c yra saul\u0117, patalpoje esantys \u017emon\u0117s ir veikiantys elektros prietaisai. <\/p>\n

\u201eNuo saul\u0117s poveikio galima apsisaugoti, ta\u010diau \u017emoni\u0173 buvim\u0105 patalpoje bei elektros prietais\u0173 veikim\u0105 reguliuoti yra sud\u0117tingiau. Vis d\u0117lto, tai \u012fmanoma, tarkim, darbuotoj\u0173 susirinkimus galima organizuoti rytin\u0117mis darbo valandomis, o ne popiet. Taip pat galima vengti gaminti, naudoti indaplov\u0119, skalbimo ma\u0161in\u0105 ir pan. kar\u0161\u010diausiomis vasaros dien\u0173 valandomis\u201c, \u2013 teigia mokslininkas. <\/p>\n

\"Verslo <\/p>\n

Jis t\u0119sia, kad saul\u0117s \u012ftaka v\u0117sinimui priklauso nuo trij\u0173 pagrindini\u0173 veiksni\u0173. Pirmas \u2013 pagrindini\u0173 lang\u0173, vitrin\u0173 orientacija pasaulio \u0161ali\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n

\u201eTyrimai rodo, kad geriausia orientacija yra pietin\u0117, nes vasar\u0105 saul\u0117 b\u016bna ar\u010diau zenito, o \u0161altuoju periodu, \u0161ildymo sezono metu (kuris Lietuvoje trunka apie septynis m\u0117nesius), tai padeda \u201esugaudyti\u201c nemokam\u0105 saul\u0117s \u0161ilum\u0105. Blogiausias variantas \u2013 vakarin\u0117 lang\u0173 orientacija, kai lauko oras yra jau \u012f\u0161il\u0119s\u201c, \u2013 paai\u0161kina dr. K. Valan\u010dius. <\/p>\n

Antras veiksnys, anot \u201eDelfi\u201c pa\u0161nekovo, \u2013 stiklinimas. Jis turi tam tikr\u0105 charakteristik\u0105, vadinam\u0105 praleisties koeficientu, kuris \u0161iuolaikiniuose languose gali kisti nuo 0,3 iki 0,7. Tai, pasak mokslininko, rodo, kiek procent\u0173 saul\u0117s \u0161ilumos stiklinimas praleid\u017eia \u012f patalp\u0105. Kalbant apie v\u0117sinim\u0105, kuo ma\u017eesnis koeficientas, tuo geriau, bet, priduria mokslininkas, lazda turi du galus \u2013 tokiu atveju suma\u017einamas nemokamas \u0161ilumos patekimas \u0161altuoju periodu.<\/p>\n

\u201eGalima pajuokauti, kad langus reik\u0117t\u0173 keisti kaip automobilio padangas \u2013 i\u0161 vasarini\u0173 \u012f \u017eieminius ir atvirk\u0161\u010diai\u201c, \u2013 reigia jis.<\/p>\n

\" <\/p>\n

Tre\u010dias veiksnys, anot K. Valan\u010diaus, \u2013 apsaugos nuo saul\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n

\u201eReikia pa\u017eym\u0117ti, kad geriausiai nuo saul\u0117s \u0161ilumos apsaugo i\u0161orin\u0117s priemon\u0117s \u2013 \u0161viesdeng\u0117s, markiz\u0117s ir pan. Prisiminkime ir senovines langines. Vidin\u0117s priemon\u0117s sulaiko tik apie 20 proc. saul\u0117s \u0161ilumos, o i\u0161orin\u0117s \u2013 net iki 70 proc. Prid\u0117jus \u0161alia esan\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 ir pastat\u0173 \u012ftak\u0105 galima teigti, kad saul\u0117s \u0161ilumos \u012ftak\u0105 \u012fmanoma suma\u017einti iki ma\u017eiau nei 10 proc. Da\u017enai tinkamai architekt\u016bri\u0161kai suprojektuotiems gyvenamiesiems namams papildomo elektrinio (mechaninio) v\u0117sinimo Lietuvos s\u0105lygomis nereikia. Daug prastesn\u0117 situacija yra su stikliniais biur\u0173 \u201e\u0161iltnamiais\u201c bet ne tik vasar\u0105, o ir \u017eiem\u0105, nes j\u0173 langai, lyginant su ap\u0161iltintomis sienomis, praleid\u017eia iki 10 kart\u0173 daugiau \u0161ilumos. Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad pats pastatas da\u017enai veikia kaip v\u0117sos akumuliatorius \u2013 nueikite kar\u0161t\u0105 vasaros dien\u0105 \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. Tod\u0117l, naudojant nat\u016bral\u0173 nakties, ryto ar mechanin\u012f v\u0117dinim\u0105 (be papildomos v\u0117sinimo sekcijos), galima susikaupti v\u0117sos ir nenaudoti elektrinio (mechaninio) v\u0117sinimo\u201c, \u2013 patarimais pasidalina mokslininkas.<\/p>\n

Kei\u010diasi ir miest\u0173 projektavimo filosofija<\/p>\n

Kondicionieri\u0173 visi\u0161kai atsisakyti grei\u010diausiai nepavyks, ta\u010diau vis daugiau d\u0117mesio skiriama tam, kaip suma\u017einti j\u0173 poreik\u012f dar projektuojant pastatus ir miestus. Taip mano infrastrukt\u016bros ir poky\u010di\u0173 strateg\u0117 Julija Abromavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

\"Julija <\/p>\n

Jos teigimu, anks\u010diau miestai ir pastatai buvo projektuojami taip, kad apsaugot\u0173 \u017emones nuo \u0161al\u010dio, o \u0161ildymo s\u0105naudos \u017eiem\u0105 b\u016bt\u0173 kuo ma\u017eesn\u0117s. Kei\u010diantis klimatui, jie vis da\u017eniau bus projektuojami taip, kad apsaugot\u0173 nuo kar\u0161\u010dio. Tai, pasak jos, rei\u0161kia, kad did\u017eiausias pokytis laukia ne atskir\u0173 technologini\u0173 sprendim\u0173, toki\u0173 kaip kondicionieriai, o visos projektavimo filosofijos.<\/p>\n

\u201eDid\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 komfortui itin kar\u0161tomis dienomis turi patys pirmieji su b\u016bsimu pastatu susij\u0119 sprendimai: jo orientacija, stogo ir fasado med\u017eiagos, racionalus stiklo kiekis, i\u0161orinis \u0161e\u0161\u0117liavimas, nat\u016bralus v\u0117dinimas, \u017eeldiniai. Visa tai papildo technologijos: pastat\u0173 valdymo sistemos gali pagal or\u0173 prognozes automati\u0161kai reguliuoti \u0161viesdenges, ventiliacij\u0105, v\u0117sinim\u0105, o naujos kartos stiklai ir fasad\u0173 dangos padeda suma\u017einti \u0161ilumos patekim\u0105 \u012f pastat\u0105\u201c, \u2013 teigia pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n

Pasak ekspert\u0117s, pasaulyje vis da\u017eniau projektuojamas ne tik pastatas, bet ir jo poveikis aplinkai.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, Singap\u016bre \u017ealuma laikoma infrastrukt\u016bros dalimi \u2013 med\u017eiai ir \u017ealieji fasadai planuojami kaip ir gatv\u0117s ar lietaus nuotek\u0173 tinklai. Miestas taip pat naudoja skaitmenin\u012f klimato model\u012f, leid\u017eiant\u012f dar prie\u0161 statybas \u012fvertinti, kaip nauji kvartalai paveiks oro jud\u0117jim\u0105 ir temperat\u016br\u0105\u201c, \u2013 sako J. Abromavi\u010dien\u0117. <\/p>\n

\"Singap\u016bras\"\/ <\/p>\n

\u201eKituose miestuose taip pat ie\u0161koma prakti\u0161k\u0173 sprendim\u0173. Pary\u017eius pertvarko mokykl\u0173 kiemus \u2013 asfalt\u0105 kei\u010dia med\u017eiai, vandens elementai ir pralaid\u017eios dangos. Kopenhaga ir Stokholmas ple\u010dia centralizuotas v\u0117sinimo sistemas: vienos efektyvios sistemos gali pakakti i\u0161tisiems kvartalams, tad pastatams nereikalingi atskiri kondicionieriai. Tokie sprendimai ma\u017eina energijos poreik\u012f ir \u012f aplink\u0105 i\u0161metamos perteklin\u0117s \u0161ilumos kiek\u012f\u201c, \u2013 pavyzd\u017eius vardija pa\u0161nekov\u0117. <\/p>\n

Be to, vis daugiau d\u0117mesio skiriama ir med\u017eiagoms. Pa\u0161nekov\u0117s teigimu, tamsus stogas saul\u0117t\u0105 dien\u0105 gali \u012fkaisti keliasde\u0161imt laipsni\u0173 daugiau nei \u0161viesus, tod\u0117l pasaulyje spar\u010diai plinta vadinamieji \u201ecool roofs\u201c. Tai \u2013 \u0161viesios arba specialia danga padengtos stog\u0173 sistemos, kurios sugeria gerokai ma\u017eiau \u0161ilumos. Kai kuriuose miestuose i\u0161bandomos ir \u0161viesesn\u0117s gatvi\u0173 dangos. Tai n\u0117ra tik estetinis sprendimas, tai \u2013 b\u016bdas ma\u017einti miesto perkaitim\u0105 ir pastat\u0173 v\u0117sinimo poreik\u012f.<\/p>\n

\u201eDar vienas svarbus aspektas \u2013 med\u017eiai. Augalai nat\u016braliai v\u0117sina aplink\u0105, tod\u0117l tinkamai suplanuoti \u017eeldiniai gali suma\u017einti temperat\u016br\u0105 tiek prie konkretaus pastato, tiek ir visoje gatv\u0117je. B\u016btent tod\u0117l \u0161iandien vis da\u017eniau sakoma, kad medis yra ne kra\u0161tovaizd\u017eio elementas, o klimato infrastrukt\u016bra. Steb\u0117dama pasaulines tendencijas, manau, kad ateityje did\u017eiausia konkurencija vyks ne d\u0117l \u012fsp\u016bdingiausio pastato, o d\u0117l komforti\u0161kiausio mikroklimato. Jau dabar dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai dvyniai leid\u017eia modeliuoti, kur po naujo kvartalo statyb\u0173 susidarys kar\u0161\u010dio salos, kaip keisis oro jud\u0117jimas, kiek pav\u0117sio atsiras vie\u0161osiose erdv\u0117se. Kitaip tariant, projektuojamos ne tik sienos ir stogai \u2013 projektuojama ir oro temperat\u016bra.<\/p>\n

Tai ir yra esmin\u0117 ateities kryptis: ne daugiau energijos skirti pastatams v\u0117sinti, o kurti toki\u0105 architekt\u016br\u0105 ir miestus, kuriems tokios energijos reik\u0117t\u0173 kuo ma\u017eiau. Tvariausias pastatas n\u0117ra tas, kuris turi pa\u017eangiausi\u0105 kondicionavimo sistem\u0105. Tvariausias yra tas, kuriame \u017emon\u0117s komforti\u0161kai jau\u010diasi net tada, kai lauke \u2013 trisde\u0161imt penki laipsniai\u201c, \u2013 akcentuoja ekspert\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Dabartin\u0117 kar\u0161\u010dio banga art\u0117ja prie savo piko. Pavyzd\u017eiui, antradien\u012f Austrijos sostin\u0117s Vienos Stammersdorfo rajone u\u017efiksuota vis\u0173 laik\u0173 auk\u0161\u010diausia…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":249367,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[283,25,3841,30,31,34,35,24,29355,3342,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-249366","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-pulseurope","tag-antrastes","tag-austrija","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-karscio-banga","tag-klimato-kaita","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117060557670940257","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/249366","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=249366"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/249366\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/249367"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=249366"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=249366"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=249366"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}