Tai ne pok\u0161tas, o istorinis faktas.<\/p>\n
Pra\u0117jus pusantro \u0161imtme\u010dio, mokslininkai vis dar gin\u010dijasi: kas i\u0161 ties\u0173 pasipyl\u0117 ant nieko ne\u012ftarian\u010di\u0173 amerikie\u010di\u0173 galv\u0173?<\/p>\n
1876 m. kovo 3-\u0105j\u0105, apie 11 val. ryto, dangus vir\u0161 Olimpijos Springso miestelio (Kentukio valstija) staiga aptemo.<\/p>\n
Ir netrukus gyventojai pamat\u0117 tai, ko buvo ne\u012fmanoma pamir\u0161ti: i\u0161 dangaus, tarsi lietaus la\u0161ai, prad\u0117jo kristi nedideli rausvos m\u0117sos gabal\u0117liai.<\/p>\n
\u201eM\u0117sa krito i\u0161 dangaus smulkiai rausvais gabaliukais. Atrod\u0117, tarsi pati gamta verkt\u0173 krauju”, – u\u017era\u0161\u0117 dienora\u0161tyje vietos mokyklos mokytoja Meri Krau\u010d (Mary Crouch), viena \u017einomiausi\u0173 \u012fvykio liudytoj\u0173.<\/p>\n
Fermeris Harisonas Hilas i\u0161 prad\u017ei\u0173 paman\u0117, kad tai yra ka\u017ekieno pok\u0161tas, bet greitai suprato: tai tikra \u0161vie\u017eia m\u0117sa.<\/p>\n
Gabaliukai buvo \u012fvairaus dyd\u017eio, daugiausia tamsiai raudoni, ir krito gan didel\u0117je teritorijoje.<\/p>\n
\u017dinia apie stebukl\u0105 (ar ko\u0161mar\u0105) pasklido akimirksniu. Viso regiono laikra\u0161\u010diai spausdino \u012fvyk\u012f ma\u010diusi\u0173j\u0173 pasakojimus.<\/p>\n
Kovo 6-ios \u201eLouisville Commercial” net buvo pamin\u0117ta, kad du vyrai paragavo \u017ealios m\u0117sos ir sp\u0117jo, kad tai gali b\u016bti aviena ar elniena. O Krau\u010d\u0173 \u0161eimos kat\u0117, kaip pasakojama, \u201evai\u0161i\u0173 i\u0161 dangaus” \u0117d\u0117 kiek tik tilpo.<\/p>\n
\u201eLietaus” pavyzd\u017ei\u0173 buvo surinkta tyrimui. Vienas i\u0161 j\u0173 iki \u0161iol yra saugomas vietos muziejuje kaip nebylus liudytojas \u012fvykio, metan\u010dio i\u0161\u0161\u016bk\u012f logikai.<\/p>\n
Nepatvirtintos hipotez\u0117s<\/p>\n
Po m\u012fslingo \u012fvykio specialistai k\u0117l\u0117 de\u0161imtis hipotezi\u0173. Vardijame \u017einomiausias – ir prie\u017eastis, kod\u0117l n\u0117 viena nebuvo visuotinai priimta.<\/p>\n
Grob\u012f pamet\u0117 pauk\u0161\u010diai mait\u0117dos (grifai).<\/p>\n
Ne\u012ftikina, nes nepaai\u0161kina, kod\u0117l m\u0117sa buvo visi\u0161kai \u0161vie\u017eia ir kod\u0117l jos buvo tiek daug.<\/p>\n
Tornado pakelti paskersti gyvuliai.<\/p>\n
N\u0117ra duomen\u0173, kad t\u0105dien b\u016bt\u0173 siaut\u0117j\u0119 tornadai. Ma\u017eai tik\u0117tina, kad tiek daug gyv\u016bn\u0173 atsid\u016br\u0117 vienoje vietoje.<\/p>\n
Ne\u017eemi\u0161ka kilm\u0117, gal\u0117jo atskristi i\u0161 kosmoso.<\/p>\n
Gryna spekuliacija be koki\u0173 nors patvirtinan\u010di\u0173 duomen\u0173.<\/p>\n
O kas, jeigu tai i\u0161vis ne m\u0117sa?<\/p>\n
XIX a. 8-me de\u0161imtmetyje \u201elietaus” pavyzd\u017eiai pateko \u012f mokslininko Leopoldo Brandeiso (Leopold Brandeis) rankas.<\/p>\n
Juos i\u0161tyr\u0119s jis \u017eurnale \u201eScientific American” paskelb\u0117 sensacing\u0105 i\u0161vad\u0105: \u201eKentukio \u201estebuklas” – tai ne daugiau ir ne ma\u017eiau kaip nostokas”.<\/p>\n
\u201eNostokas” (Nostoc craneum, pagal L.Brandeiso klasifikacij\u0105) – tai melsvabakter\u0117s, sudaran\u010dios kolonijas, primenan\u010dias drebu\u010di\u0173 pavidalo gumul\u0117lius. Sausu oru jie yra beveik nepastebimi, bet lyjant i\u0161brinksta, tampa pana\u0161\u016bs \u012f m\u0117s\u0105 ir gali \u012fgauti rausv\u0105 atspalv\u012f.<\/p>\n
\u0160i teorija yra logi\u0161ka:<\/p>\n
\u201eNostokas” i\u0161ties gali \u201ekristi i\u0161 dangaus”: v\u0117jas pakelia sausas kolonijas, o lietus jas \u201esuaktyvina”, priversdamas kristi ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n
I\u0161brinkus\u012f \u201enostok\u0105” i\u0161ori\u0161kai nesunku supainioti su m\u0117sos gabaliukais.<\/p>\n
Melsvabakter\u0117s \u017emogui yra nepavojingos ir kai kur net yra naudojamos maistui.<\/p>\n
Bet yra vienas niuansas: L.Brandeiso teorija nepaai\u0161kina, kod\u0117l liudytojai apib\u016bdino \u201em\u0117sos” skon\u012f kaip pana\u0161\u0173 \u012f avien\u0105.<\/p>\n
Melsvabakterij\u0173 skonis yra neutralus. Ir iki \u0161iol n\u0117ra vieningos nuomon\u0117s, ar pavyzdys muziejuje i\u0161ties buvo jos, ar ka\u017ekas kita.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117s teorijos<\/p>\n
Mokslui vystantis atsirado nauj\u0173 hipotezi\u0173, kurios fenomen\u0105 bando paai\u0161kinti remiantis dabartin\u0117mis \u017einiomis.<\/p>\n
Vandens viesulas (waterspout)<\/p>\n
Tai yra tornadas, susidarantis vir\u0161 vandens telkini\u0173. Jis gali \u012f atmosfer\u0105 \u012ftraukti vanden\u012f, \u017euvis, varles ir, teori\u0161kai, smulkius gyv\u016bnus ar j\u0173 dalis. Tai paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l m\u0117sa krito \u201ama\u017eais gabaliukais” didel\u0117je teritorijoje.<\/p>\n
Yra dokumentais patvirtint\u0173 atvej\u0173, kai \u201elijo” \u017euvimis arba varl\u0117mis. Ta\u010diau n\u0117ra meteorologini\u0173 duomen\u0173, kad t\u0105dien Kentukyje b\u016bta vandens viesulo. Neai\u0161ku, i\u0161 kur atsirado b\u016btent m\u0117sa, o ne, tarkime, varli\u0173 k\u016bneliai.<\/p>\n
Eksperimentai su oro balionais<\/p>\n
XIX a. 8-me de\u0161imtmetyje buvo aktyviai i\u0161bandomi oro balionai kroviniams ir pa\u0161tui gabenti.<\/p>\n
Hipotez\u0117: nenusisekus eksperimentui, i\u0161 oro baliono gal\u0117jo i\u0161kristi m\u0117sos gabaliukai, skirti transportuoti. Istori\u0161kai tai atrodo pagr\u012fsta ir paai\u0161kina m\u0117sos \u201e\u0161vie\u017eum\u0105”.<\/p>\n
Ta\u010diau n\u0117ra archyvini\u0173 duomen\u0173, patvirtinan\u010di\u0173, kad tame regione tuo metu buvo atliekami tokie bandymai.<\/p>\n
Tai kas ten buvo i\u0161 ties\u0173? S\u0105\u017einingas atsakymas: iki \u0161iol neai\u0161ku.<\/p>\n
M\u0117sos lietus Kentukyje yra viena t\u0173 m\u012fsli\u0173, kai mokslas susiduria su ribotais duomenimis.<\/p>\n
Liudytoj\u0173 parodymai emocional\u016bs, bet subjektyv\u016bs. Pavyzd\u017eiai i\u0161liko, bet j\u0173 analiz\u0117 nepateik\u0117 vienareik\u0161mi\u0161ko atsakymo. Hipotez\u0117s logi\u0161kos, bet n\u0117 viena nepatvirtina vis\u0173 fakt\u0173.<\/p>\n
B\u016btent tokios istorijos primena: pasaulyje pilna rei\u0161kini\u0173, kuriuos dar teks i\u0161ai\u0161kinti.<\/p>\n
Taigi, tinkamiausias atsakymas b\u016bt\u0173 – ne \u201emes \u017einome”, o \u201emes toliau ie\u0161kome”.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Tai ne pok\u0161tas, o istorinis faktas. Pra\u0117jus pusantro \u0161imtme\u010dio, mokslininkai vis dar gin\u010dijasi: kas i\u0161 ties\u0173 pasipyl\u0117…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":250226,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,36760,30,31,34,35,24,223,36756,32,33,3260,37,39,36,38,40,36759,3997,23,22,36758,36757,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":["post-250225","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-brandeisas","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-jav","tag-kentukis","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietus","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-melsvabakteres","tag-mesa","tag-naujienos","tag-news","tag-nostokas","tag-olimpija","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117069368858414941","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/250225","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=250225"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/250225\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/250226"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=250225"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=250225"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=250225"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}