Jis teigia, kad iki spalio prad\u017eios jo \u012fmon\u0117 daugiausia bendradarbiavo su gynybos \u012fmon\u0117mis, ta\u010diau dabar situacija \u201evisi\u0161kai pasikeit\u0117\u201c.<\/p>\n
Ma\u017eas, d\u0117\u017eut\u0117s formos \u201eMyDefence\u201c gaminamas rinkinys daugiausia naudojamas NATO \u0161ali\u0173 ir Ukrainos kariuomen\u0117se. Ta\u010diau pastaruoju metu paklausa i\u0161augo ir tarp civili\u0173 klient\u0173. \u201eJi kyla i\u0161 kritin\u0117s infrastrukt\u016bros, \u2013 priduria jis, \u2013 i\u0161 dideli\u0173 \u012fmoni\u0173, siekian\u010di\u0173 apsaugoti savo turt\u0105\u201c.<\/p>\n
Prietaisas aptinka ry\u0161\u012f tarp drono ir jo piloto ir tada t\u0105 ry\u0161\u012f nutraukia i\u0161si\u0173sdamas galing\u0105 radijo signal\u0105 tuo pa\u010diu da\u017eniu, pasakoja D. Hermansenas. Dronas nenukrinta i\u0161 dangaus \u2013 o yra \u201enustumiamas\u201c ir kontroliuojamai nusileid\u017eia. Jei jis bando v\u0117l prisijungti prie GPS signalo, tai taip pat gali b\u016bti blokuojama.<\/p>\n
D. Hermansenas mano, kad radijo da\u017enio trukd\u017eiai veikia 80\u201390 proc. skraidan\u010di\u0173 dron\u0173.<\/p>\n
Trukd\u017ei\u0173 \u012frangos ir kit\u0173 metod\u0173 naudojimas dronams sulaikyti yra reglamentuojamas. Toki\u0105 \u012frang\u0105 paprastai gali naudoti tik policija ar gynybos institucijos. Norint i\u0161jungti neteis\u0117t\u0105 dron\u0105, pirmiausia b\u016btina j\u012f aptikti.<\/p>\n
\u201ePirmasis \u017eingsnis yra identifikavimas. Antrasis \u017eingsnis \u2013 per\u0117mimo sistema\u201c, \u2013 ai\u0161kina Piet\u0173 Danijos universiteto Maersk Mc-Kinney Moller instituto direktorius Kasperas Hallenborgas.<\/p>\n
Dron\u0105 identifikuoti n\u0117ra taip paprasta, pa\u017eymi Danijos gynybos akademijos Karin\u0117s technologijos instituto tyrim\u0173 vadovas Andreasas Graae. \u201e[Dronai] gali b\u016bti labai ma\u017ei arba labai dideli, da\u017enai pagaminti i\u0161 plastikini\u0173 ar kitoki\u0173 med\u017eiag\u0173, kurias tradiciniu radaru aptikti labai sunku\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n
Siekiant pad\u0117ti aptikti dronus, nuolat tobulinamos \u012fvairios technologijos. Tai apima akustinius jutiklius, kurie klausosi dron\u0173 skleid\u017eiamo triuk\u0161mo, pa\u017eangias optines kameras su labai auk\u0161ta skiriam\u0105ja geba ir vis sud\u0117tingesnius taktinius radarus, kurie veikia didesniu atstumu ir gali net atskirti dron\u0105 nuo pauk\u0161\u010dio.<\/p>\n
Kai dronas aptinkamas, j\u012f reikia neutralizuoti. Elektroninis trukdymas, pana\u0161us \u012f t\u0105, kur\u012f naudoja \u201eMyDefence\u201c, smarkiai pa\u017eeng\u0117 \u012f priek\u012f \u2013 did\u017ei\u0105ja dalimi d\u0117l karo Ukrainoje. \u201e[Ukrainos] fronto linijos yra visi\u0161kai u\u017eblokuotos\u201c, \u2013 sako A. Graae, o tai rei\u0161kia, kad dron\u0173 valdytojai praranda sav aparat\u0173 kontrol\u0119.<\/p>\n
Bet Rusija ir Ukraina prisitaik\u0117 prad\u0117damos naudoti dronus, valdomus \u0161viesolaidiniais kabeliais \u2013 arba dronus, kurie gali skristi savaranki\u0161kai, arba pagal i\u0161 anksto u\u017eprogramuotus mar\u0161rutus. Tokie dronai turi b\u016bti perimti arba numu\u0161ti \u2013 ir daugyb\u0117 \u012fmoni\u0173 dirba prie nauj\u0173 b\u016bd\u0173, kaip tai padaryti.<\/p>\n
Tarp j\u0173 yra ir \u0160vedijos startuolis \u201eNordic Air Defence\u201c. Jis kuria nebrang\u0173 per\u0117m\u0117j\u0105, skirt\u0105 smogti \u012f tiksl\u0105 \u2013 dron\u0105 \u2013 priver\u010diant j\u012f sudu\u017eti. \u201eJis yra raketos formos, tod\u0117l skrenda ne\u012ftik\u0117tinai greitai\u201c, \u2013 teigia \u012fmon\u0117s verslo direktorius Jensas Holzapfelas. \u2013 J\u012f labai lengva pagaminti. I\u0161 esm\u0117s jis yra spausdinamas 3D spausdintuvu.\u201c<\/p>\n
Kaina yra kritinis veiksnys kovojant su dronais. Pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasak\u0117, kad \u201enepriimtina numu\u0161in\u0117ti dronus, kainuojan\u010dius vien\u0105 ar du t\u016bkstan\u010dius doleri\u0173, raketomis, kurios gali kainuoti pus\u0119 milijono ar net milijon\u0105 doleri\u0173.\u201c<\/p>\n
Tai buvo didel\u0117 pamoka i\u0161 Ukrainos, sako A. Graae. \u201eTai tapo var\u017eybomis, kaip pigiai galima surengti dron\u0173 atak\u0105 ir kiek brangu yra nuo jos apsiginti\u201c, \u2013 teigia jis. \u201eKai prie\u0161i\u0161ki dronai tampa pigesni, tai daro spaudim\u0105 gyn\u0117jams gaminti pigesnius produktus\u201c, \u2013 sutinka J. Holzapfelas.<\/p>\n
Pig\u016bs dronai vis labiau tampa saugumo problema toli nuo Ukrainos fronto linij\u0173. Rusijos dronai pa\u017eeid\u0117 Lenkijos ir Rumunijos oro erdv\u0119; atskiri dron\u0173 incidentai buvo u\u017eregistruoti Norvegijoje, \u0160vedijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir visai neseniai \u2013 Vokietijos Miuncheno oro uoste. Danijoje taip pat kilo \u012ftampa po keleto paslapting\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 \u0161alies oro uostuose ir karin\u0117se baz\u0117se.<\/p>\n
Tai paskatino gynybos ministerij\u0105 dislokuoti \u201ekelet\u0105 paj\u0117gum\u0173\u201c, kurie gali aptikti, sekti ir trukdyti dronams \u2013 o pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 \u0160vedija paskelb\u0117 planus investuoti daugiau nei 365 mln. JAV doleri\u0173 (apie 315 mln. eur\u0173) \u012f prie\u0161dronines sistemas, \u012fskaitant priemones, skirtas trukdyti ir numu\u0161ti dronus, taip pat dislokuoti dronus-med\u017eiotojus.<\/p>\n
\u201eNordic Air Defence\u201c atstovas J. Holzapfelas \u0161iuo metu bendradarbiauja su \u0160vedija ir jos Europos s\u0105jungininkais. Be kariuomen\u0117s, jo klientai yra teis\u0117saugos institucijos ir saugos bendrov\u0117s. Ta\u010diau jis taip pat mato civilinius sektorius \u2013 pavyzd\u017eiui, laivyb\u0105, naftos ir j\u016bros pramon\u0119 \u2013 kaip potencialias rinkas.<\/p>\n
Bet civilin\u0117je aplinkoje papras\u010diausiai numu\u0161ti dron\u0105 gali b\u016bti pernelyg rizikinga. \u201eTai gali b\u016bti gana pavojinga, \u2013 sako K. Hallenborgas, nurodydamas \u012f krentan\u010dias dalis ir potencialiai deg\u0173 kur\u0105. \u2013 Mes mat\u0117me tok\u012f poveik\u012f Lenkijoje. Tai buvo tik drono fragmentai, kurie daugiau ar ma\u017eiau nupl\u0117\u0161\u0117 namo stog\u0105.\u201c<\/p>\n
\u010cia pad\u0117t\u0173 ankstyvas aptikimas, \u012fsitikin\u0119s K. Hallenborgas: \u201eTada galb\u016bt b\u016bt\u0173 galima j\u012f numu\u0161ti kur nors, kur tai padaryti b\u016bt\u0173 saugiau\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n
Trumpuoju nuotoliu kitas metodas yra \u0161audyti tinklais \u2013 kad dronas \u012fsipainiot\u0173 \u2013 taip pat kuriamos pigios lazerin\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n
Yra ir saugesni\u0173, vadinam\u0173j\u0173 \u201esoft-kill\u201c variant\u0173, \u012fskaitant \u012fsilau\u017eim\u0105. \u201eTai saugesnis b\u016bdas neutralizuoti dron\u0105, nes tada galima kontroliuoti jo nusileidim\u0105\u201c, \u2013 sako A. Graae. O K. Hallenborgas teigia, kad b\u016btina skubiai sukurti eismo valdymo sistem\u0105, apiman\u010di\u0105 elektroninius numerius kiekvienam dronui ir galimyb\u0119 vartotojams i\u0161 anksto registruoti skryd\u012f. \u201eTada gal\u0117sime greitai nustatyti, kurie dronai gali b\u016bti ten, o kurie ne\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n
\u201e[Danijos] policija yra u\u017eversta \u017emoni\u0173 prane\u0161imais apie tai, k\u0105 jie mat\u0117 danguje. Daugelis \u0161i\u0173 dron\u0173 ten tikriausiai yra d\u0117l [teis\u0117t\u0173] prie\u017eas\u010di\u0173\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f specialistas.<\/p>\n
Parengta pagal BBC.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Jis teigia, kad iki spalio prad\u017eios jo \u012fmon\u0117 daugiausia bendradarbiavo su gynybos \u012fmon\u0117mis, ta\u010diau dabar situacija \u201evisi\u0161kai pasikeit\u0117\u201c.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":25061,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-25060","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115433951993469662","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25060","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25060"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25060\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25061"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25060"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25060"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25060"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}