![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/1042187575.jpg\")
<\/p>\nVienai moteriai tenka tik 0,9 vaiko. Tiesa, P.Kor\u0117joje moteriai tenka tik 0,75 vaiko, bet yra 51,7 mln. gyventoj\u0173, o Lietuvoje – ma\u017eiau nei 3 mln. K\u0105 daryti? Negi lietuviai i\u0161nyks?<\/p>\n
Politikai tikisi, jog geresnio gimstamumo pasieksime didindami motinyst\u0117s i\u0161mokas, organizuodami diskotekas.<\/p>\n
Ta\u010diau filosof\u0117, skaitmeninio turinio k\u016br\u0117ja\u00a0Nida Vasiliauskait\u0117\u00a0mano kitaip ir pateikia nykstan\u010di\u0173 pand\u0173 pavyzd\u012f. Stengiamasi j\u0173 populiacij\u0105 padidinti u\u017edarant zoologijos soduose, rezervatuose.<\/p>\n
<\/p>\n
Gerai \u0161eriant, saugant, skai\u010diuojant, apr\u016bpinant \u017eaislais, prisodinant bambuk\u0173. Bet pandos vis vien neskuba daugintis. Kaip ironizuoja N.Vasiliauskait\u0117, daugintis nepaskatint\u0173 ir pornografiniai filmukai.<\/p>\n
Mat pagrindin\u0117 s\u0105lyga, kad \u017emogus ar panda nor\u0117t\u0173 daugintis – palikti pandas ar \u017emones jiems patiems. Tai yra, nesekti, nekontroliuoti, nekaltinti nei t\u0117v\u0173, nei vaik\u0173. Palikti t\u0117vus ir vaikus ramyb\u0117je.<\/p>\n
Ta\u010diau juk \u017emon\u0117s visada b\u016bdavo kontroliuojami, bet tai nesutrukdydavo gimdyti? N.Vasiliauskait\u0117 paai\u0161kina, jog anks\u010diau kontrol\u0117 buvo kitokia: \u201eBet kokioje santvarkoje anks\u010diau \u017emogus, turintis vaik\u0173, tikrai negalvojo, kad galb\u016bt a\u0161 ka\u017ek\u0105 ne taip pasakysiu, o tada vaikas bus traumuotas ir vaik\u0161\u010dios pas psichologus vis\u0105 likus\u012f savo gyvenim\u0105.<\/p>\n
A\u0161 turiu mintyje \u0161it\u0105 atmosfer\u0105, kuri n\u0117ra specifi\u0161kai lietuvi\u0161ka, bet vakarieti\u0161ka. Tai paskutini\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 atmosfera, kai \u017emogus jau\u010diasi atsakingas u\u017e savo vaikus daug labiau negu kada nors anks\u010diau, tod\u0117l jau\u010diasi kaltas avansu.”<\/p>\n
– T\u0117vai jau bijo, kad jei padarys ka\u017ekoki\u0173 klaid\u0173, \u201etraumuoti” vaikai j\u0173 ateityje nek\u0119s?”<\/p>\n
– Taip. Mokykla irgi tyrin\u0117ja, kad galb\u016bt t\u0117vai ka\u017ek\u0105 ne taip pasak\u0117. Sukurta tokia bendra did\u017eiul\u0117s atsakomyb\u0117s atmosfera.<\/p>\n
Ir klimato kaitos motyvas atsiranda, kad gal neeti\u0161ka tur\u0117ti daug vaik\u0173. \u017dmogus galvoja – gal a\u0161 netinkamai juos maitinsiu, netinkamai rengsiu, eikvosiu gamtos resursus ir t.t. Tiesiog atsiranda daug visokiausi\u0173 kontrol\u0117s niuans\u0173. \u017dmogus jau\u010diasi perg\u0105sdintas tuo, kad jis gali padaryti ka\u017ek\u0105 i\u0161 principo ne taip ir d\u0117l to bus kaltas. Jeigu ne prie\u0161 \u012fstatym\u0105, tai prie\u0161 savo vaikus.<\/p>\n
Kalt\u0117 ir biologin\u0117 atsiranda. U\u017e tariam\u0105 neatsakingum\u0105, galb\u016bt ka\u017eko nepasteb\u0117jim\u0105, laiku nenukreipim\u0105 pas psichologus, kitus specialistus ir pan. Ir visa tai tiesiog kiekvienam apie tai galvojan\u010diam kelia did\u017eiul\u0119 atsakomyb\u0119.<\/p>\n
Tuo tarpu ankstesn\u0117s kartos negyveno tokioje \u012ftampoje. Galvojo, kad vaikai ka\u017ekaip u\u017eaugs.<\/p>\n
– Dievas dav\u0117 dantis – duos ir duonos? Be to, kai pokariu, 1948-1958 metais Lietuvoje vyko gimstamumo bumas, dar nebuvo tokio ry\u0161kaus daikt\u0173, pinig\u0173, socialinio statuso kulto.<\/p>\n
– Nuo nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo prad\u017eios atsirado toks laikra\u0161tinis, vie\u0161ojoje erdv\u0117je suformuotas \u012fsitikinimas, kad jeigu klas\u0117je kiti vaikai tur\u0117s ka\u017ekoki\u0173 daikt\u0173, o mano vaikas netur\u0117s, tai man bus g\u0117da, b\u016bsiu atsakingas, jeigu i\u0161 mano vaiko ty\u010diosis.<\/p>\n
– Bet paty\u010di\u0173 buvo visais laikais. Dabartin\u0117s paty\u010dios skiriasi tik tuo, jog nufilmuojamas ir \u012fkeliamas \u012f socialinius tinklus.<\/p>\n
– Taip, paty\u010di\u0173 b\u016bdavo ir sovietiniais laikais ir bet kuriais kitais laikais. A\u0161 manau, kad paty\u010dios yra neatskiriama dalis tokio mokymosi modelio, kai vaikai surenkami pagal am\u017ei\u0173 bei gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 ir b\u016bna tam tikroje fizin\u0117je erdv\u0117je, ten jie priversti daug laiko praleisti su asmenimis, kurie n\u0117ra draugai.<\/p>\n
Tokioje erdv\u0117je nei\u0161vengiamai atsiranda paty\u010dios. Tik gali skirtis motyvai. Nuo 1990-\u0173j\u0173 buvo toks \u201eGari\u016bnme\u010dio” laikotarpis, socialinio mobilumo labai ne\u012fprastas laikotarpis.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, anks\u010diau paty\u010di\u0173 buvo, bet jos b\u016bdavo pristabdomos, kad tai yra negra\u017eu, tai negera, o po to \u0161itas pristabdantis balsas kaip normalus stabdis dingo. Atsirado pasaul\u0117\u017ei\u016bra, kad visi gyvena kaip sugeba ir kaip nusipeln\u0117.<\/p>\n
– Suprask – vieni nusipeln\u0117 b\u016bti neturtingi? Anks\u010diau senoliai sakydavo, kad negalima ty\u010diotis i\u0161 neturting\u0173, ligot\u0173, nes Dievas nubaus….<\/p>\n
– Many\u010diau, kad \u0161itas krik\u0161\u010dioni\u0161kas tradicinis etosas lyg ir prilaikyt\u0173, kad negalima jokiu b\u016bdu \u017emogaus vertinti pagal socialin\u0119 pad\u0117t\u012f, sveikat\u0105, i\u0161vaizd\u0105. Tai b\u016bt\u0173 savaime suprantama krik\u0161\u010dioni\u0161koje Lietuvoje, bet taip n\u0117ra.<\/p>\n
Pas mus labai pavir\u0161utini\u0161ka ta krik\u0161\u010dioni\u0161ka elgsena. Paty\u010di\u0173 tikrai ne\u012fveiksime, jei akcentuojame, kad jie taip daro nesuprasdami, tod\u0117l b\u016btina jiems paai\u0161kinti.<\/p>\n
Nes jie puikiai supranta, kod\u0117l taip daro. Nereikia j\u0173 protinti, kad nedaryk taip, nes kitam skaudu, nes jie ir nori, kad kitam skaud\u0117t\u0173. Ir jau\u010diasi teis\u016bs.<\/p>\n
– Gal tod\u0117l ir ma\u017e\u0117ja gimstamumas, kad \u017emon\u0117s nenori paleisti savo palikuoni\u0173 \u012f pasaul\u012f, kuriame ty\u010diojamasi, gresia kariniai konfliktai? Ar valstyb\u0117s didesn\u0117s i\u0161mokos u\u017e vaikus gal\u0117t\u0173 t\u0105 baim\u0119 suma\u017einti?<\/p>\n
– Pasaulyje yra padaryta daug tyrim\u0173 ir visur Vakar\u0173 \u0161alyse, kur atlikti tokie tyrimai, buvo nustatyta, jog didesni\u0173 i\u0161mok\u0173 efektas b\u016bdavo labai trumpas arba jo i\u0161 viso neb\u016bdavo.<\/p>\n
Nei Danijoje, nei \u0160vedijoje, nei kitur. Mes nesame tas socialinis sluoksnis, kurio pagrindinis motyvas netur\u0117ti vaik\u0173 yra pinigai.<\/p>\n
Net ir tie, kurie tik d\u0117l pinig\u0173 tr\u016bkumo susilaiko nuo vaik\u0173, supranta, kad i\u0161mokos gali t\u0119stis kelis metus, o vaikas juk ir po to liks, i\u0161laidos juo r\u016bpintis bus daug didesn\u0117s.<\/p>\n
Ir n\u0117ra jokios garantijos, jog jos kada nors pasiteisins. Gal vienas kitas vaikas d\u0117l t\u0173 padidint\u0173 i\u0161mok\u0173 ir atsiranda, bet tai tikrai nei\u0161spr\u0119s nei demografin\u0117s kriz\u0117s, nei patiems i\u0161 esm\u0117s pad\u0117s.<\/p>\n
Komentuoja psichologas, psichoterapeutas, publicistas Gediminas NAVAITIS:<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/photo_972205.jpg\")
<\/p>\n
\u201e1985 metais Lietuvoje vidutinis pirmos santuokos am\u017eius moterims buvo 21-eri, o vyrams – 23-eji metai. Tai akivaizdu, kad tuok\u0117si ir jaunesni. O \u0161iai dienai, a\u0161 nekalbu apie tuos atvejus, kai nuotaka laukiasi ir pana\u0161iai, aplinkiniai \u0161aukia – \u201ek\u0105 darai, neskub\u0117k kurti \u0161eimos. Reikia mokslus baigti, karjer\u0105 daryti, apsir\u016bpinti materialiai ir pan”.<\/p>\n
Toliau prie \u0161ito prid\u0117kime akivaizd\u0173 fakt\u0105, kad jeigu konkre\u010diai sakytume – gimdyk vaikus, nes reikia kareivi\u0173 arba gimdyk, nes Lietuvai reikia darbuotoj\u0173, kad atva\u017eiuoja migrantai, tai b\u016bt\u0173 menki argumentai.<\/p>\n
\u0160itaip galima kalb\u0117ti ir ra\u0161yti apibendrintai, bet asmeni\u0161kai \u017emogui tokie argumentai neegzistuoja. Nebent i\u0161skirtiniam \u017emogui.<\/p>\n
O \u0161iaip vyrauja asmeniniai argumentai – prat\u0119sti savo gimin\u0119, dalyvauti naujos asmenyb\u0117s ugdyme ir t.t. Ir tada k\u0105 matome?<\/p>\n
I\u0161 vienos pus\u0117s pastumtas gimdymo laikas \u012f vyresn\u012f am\u017ei\u0173 ir 30-met\u0117 pagimd\u017eiusi moteris patenkina savo bendravimo su k\u016bdikiu, jo ugdymo poreik\u012f ir pan.<\/p>\n
Kada tokia moteris gali dar vien\u0105 vaik\u0105 pagimdyti? Galb\u016bt b\u016bdama 35-eri\u0173 met\u0173, kai pirmasis vaikas lankys dar\u017eel\u012f, ruo\u0161is \u012f mokykl\u0105.<\/p>\n
Tai \u0161itoje schemoje jau n\u0117ra vietos tre\u010diam vaikui, nors tik trys vaikai ima gerinti demografij\u0105. \u0160itoje schemoje net antram vaikui nelabai yra vietos.<\/p>\n
V\u0117lgi schema tur\u0117s i\u0161im\u010di\u0173, nes \u017emon\u0117s yra \u012fvair\u016bs, bet matome, kad Lietuvoje \u0161i schema dabar yra masin\u0117. Ir atkreip\u010diau d\u0117mes\u012f, kad tai yra visos ES problema, nes ES gimstamumas ne\u017eymiai (nepilnus 1 proc.) did\u0117ja tik imigracijos d\u0117ka.<\/p>\n
Tod\u0117l mane nuo\u0161ird\u017eiai stebina, kad nekreipiama d\u0117mesio \u012f Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tyrimus ir rekomendacijas, nors tyrimus atliko kvalifikuoti mokslininkai<\/p>\n
. Lietuvoje tos rekomendacijos tarsi net ne\u017einomos. Pavyzd\u017eiui, \u0161eimos vertybi\u0173 propagavimas. Labai sunku patik\u0117ti, kad m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 labai r\u016bpinasi \u0161eimos vertyb\u0117mis, o jeigu ir r\u016bpinasi, tai pa\u010diu abstrak\u010diausiu lygmeniu.<\/p>\n
Nes vien faktas, kad Lietuvoje buvo iniciatyva rengti referendum\u0105 d\u0117l \u0161eimos apibr\u0117\u017eimo, akivaizd\u017eiai rodo, kad tai b\u016bt\u0173 pirmas kartas, kiek \u017einau, istorijoje, kai reikia bandyti apibr\u0117\u017eti, kas yra \u0161eima.<\/p>\n
Kitas dalykas ne ma\u017eiau svarbus – Lietuvos valstyb\u0117 pati sugeba prane\u0161ti, kad kai kurios jos teritorijos fakti\u0161kai n\u0117ra skirtos vaik\u0173 gimdymui.<\/p>\n
Ne kart\u0105 gird\u0117jome apie \u017emoni\u0173 protestus, kad j\u0173 gyvenviet\u0117je nori u\u017edaryti mokykl\u0105. Tai rei\u0161kia ai\u0161k\u0173 valstyb\u0117s pasakym\u0105, kad \u0161itoje gyvenviet\u0117je vaik\u0173 tur\u0117ti negalima, kelkit\u0117s ten, kur bus s\u0105lygos.<\/p>\n
Paimkite skriestuv\u0105 ir apie t\u0105 gyvenviet\u0119 apibr\u0117\u017ekite 5 km spinduliu apskritim\u0105. Kiek Lietuvoje atsiras viet\u0173, kur valstyb\u0117 prane\u0161a, kad \u0161i vieta – ne vaikams? Susidarys nemenkos apimties plotas.<\/p>\n
Tre\u010dias dalykas i\u0161 daugelio ESBO rekomendacij\u0173 – sugebama pamir\u0161ti akivaizd\u0173 fakt\u0105, kad \u0161eima yra ne tik t\u0117vai ir vaikai, bet ir seneliai. Ir labai b\u016bt\u0173 sunku Lietuvoje prisiminti koki\u0105 nors iniciatyv\u0105, kur seneli\u0173 dalyvavimas an\u016bk\u0173 ugdyme b\u016bt\u0173 remiamas materialiai ar bent moraliai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Vienai moteriai tenka tik 0,9 vaiko. Tiesa, P.Kor\u0117joje moteriai tenka tik 0,75 vaiko, bet yra 51,7 mln.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":253241,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,773,34,35,772,24,1552,32,33,37,164,39,36,38,40,16820,23,22,21335,28,29,26,27],"class_list":["post-253240","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-demografija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gimstamumas","tag-headlines","tag-katastrofa","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviai","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujagimiai","tag-naujienos","tag-news","tag-nykimas","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117089702536316314","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/253240","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=253240"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/253240\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/253241"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=253240"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=253240"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=253240"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}