{"id":255038,"date":"2026-08-16T13:00:13","date_gmt":"2026-08-16T13:00:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/255038\/"},"modified":"2026-08-16T13:00:13","modified_gmt":"2026-08-16T13:00:13","slug":"nauji-mokesciai-ir-taisykles-kaip-vezejams-issaugoti-pelninguma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/255038\/","title":{"rendered":"Nauji mokes\u010diai ir taisykl\u0117s: kaip ve\u017e\u0117jams i\u0161saugoti pelningum\u0105?"},"content":{"rendered":"

Europos keli\u0173 transporto sektorius pastaraisiais metais dirba nuolat patirdamas spaudim\u0105. Augan\u010dios veiklos s\u0105naudos, grie\u017et\u0117jantys aplinkosaugos reikalavimai ir nauji reguliaciniai \u012fsipareigojimai ver\u010dia transporto \u012fmones i\u0161 naujo \u012fvertinti savo veiklos modelius ir ie\u0161koti b\u016bd\u0173 i\u0161laikyti konkurencingum\u0105.<\/p>\n

Naujausio tyrimo \u201eDKV Mobility eMobility Study 2026\u201c, kuriame apklausta 1 700 Europos \u012fmoni\u0173, duomenimis, transporto ir logistikos sektoriui tenka vieni did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 i\u0161 vis\u0173 verslo sektori\u0173. 76 proc. apklaust\u0173 bendrovi\u0173 pagrindiniu i\u0161\u0161\u016bkiu \u012fvardija spar\u010diai augan\u010dias veiklos s\u0105naudas, 73 proc. jau\u010dia did\u0117jant\u012f spaudim\u0105 \u012fgyvendinti tvarumo tikslus, o 69 proc. pripa\u017e\u012fsta, kad joms tr\u016bksta s\u0105naud\u0173 skaidrumo ir galimybi\u0173 operatyviai \u012fvertinti skirting\u0173 veiklos sprendim\u0173 finansin\u012f poveik\u012f.<\/p>\n

Veiklos s\u0105naud\u0173 augimo i\u0161vengti nepavyks<\/p>\n

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) duomenimis, pastaraisiais metais s\u0105naudos augo itin spar\u010diai. 2020\u20132024 m. krovininio keli\u0173 transporto \u012fmoni\u0173 pardavimo savikaina padid\u0117jo nuo 5 iki 9 mlrd. eur\u0173 \u2013 vidutini\u0161kai po 1 mlrd. eur\u0173 kasmet. Tokie poky\u010diai ver\u010dia strategi\u0161kai planuoti veikl\u0105, lanks\u010diai reaguoti ir laikytis grie\u017etos finansin\u0117s drausm\u0117s.<\/p>\n

\u201eI\u0161laidos darbuotojams ir darbo u\u017emokes\u010diui yra pagrindinis Lietuvos transporto \u012fmoni\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis. 2020\u20132024 m. krovininio keli\u0173 transporto sektoriaus i\u0161laidos darbuotojams kasmet vidutini\u0161kai did\u0117jo 20 proc., o bendras \u0161alies vidurkis siek\u0117 15 proc. Lietuvos banko duomenimis, sausumos transportas i\u0161liko vienu i\u0161 sektori\u0173, kuriuose vidutinis bruto darbo u\u017emokestis did\u0117jo spar\u010diausiai\u201c, \u2013 sako TTLA generalinis sekretorius Povilas Dri\u017eas.<\/p>\n

Europoje veikian\u010dios keli\u0173 paslaug\u0173 ir mok\u0117jim\u0173 platformos \u201eDKV Mobility\u201c vadovas Baltijos \u0161alyse Art\u016bras Michejenko atkreipia d\u0117mes\u012f, kad s\u0105naud\u0173 augimas nesl\u016bgsta \u2013 kasmet jis apima vis daugiau i\u0161laid\u0173 kategorij\u0173.<\/p>\n

\u201eNuo liepos 1 d. \u012fsigaliojo reikalavimas tarptautinius perve\u017eimus vykdan\u010diose komercin\u0117se transporto priemon\u0117se, kuri\u0173 bendroji mas\u0117 vir\u0161ija 2,5 tonos, naudoti antrosios kartos i\u0161maniuosius tachografus. Daliai ve\u017e\u0117j\u0173 tai rei\u0161kia papildomas investicijas ir didesn\u0119 administracin\u0119 na\u0161t\u0105. T\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 Nyderlanduose nustojo galioti \u201eEurovinjet\u0117s\u201c sistema \u2013 j\u0105 pakeit\u0117 mokestis u\u017e nuva\u017eiuot\u0105 atstum\u0105, ve\u017e\u0117jams kainuosiantis daugiau nei ankstesn\u0117 sistema. Pana\u0161\u016bs poky\u010diai nuo kit\u0173 met\u0173 prad\u017eios laukia ir Lietuvoje. Pranc\u016bzijos Elzaso regione, per kur\u012f driekiasi Lietuvos ve\u017e\u0117jams svarb\u016bs tranzito mar\u0161rutai, taip pat bus \u012fvestas naujas keli\u0173 mokestis\u201c, \u2013 sako A. Michejenko.<\/p>\n

Degalai brangsta: alternatyvos ir galimyb\u0117s<\/p>\n

Europos S\u0105junga taip pat rengiasi dar vienam reik\u0161mingam poky\u010diui \u2013 ETS2, kuri visa apimtimi prad\u0117s veikti 2028 m. Tikimasi, kad naujoji apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistema didins i\u0161kastinio kuro kain\u0105 ir tur\u0117s tiesiogin\u0117s \u012ftakos transporto \u012fmoni\u0173 veiklos s\u0105naudoms. Tod\u0117l ve\u017e\u0117jams teks dar atid\u017eiau vertinti degal\u0173 kainas ir alternatyvi\u0173 energijos \u0161altini\u0173 ekonomin\u012f pagr\u012fstum\u0105. Sprendim\u0105 investuoti \u012f alternatyviais degalais varomas transporto priemones vis da\u017eniau lemia ir finansiniai, o ne vien aplinkosaugos argumentai.<\/p>\n

\u012evertinusios infrastrukt\u016bros prieinamum\u0105, investicij\u0173 mast\u0105 ir reguliacin\u0119 aplink\u0105, \u012fmon\u0117s gali nuspr\u0119sti, kuriose veiklos srityse alternatyvius degalus ekonomi\u0161kai pagr\u012fsta naudoti jau \u0161iandien, o kur investicijas dar verta atid\u0117ti.<\/p>\n

A. Michejenko teigia, kad tradicini\u0173 i\u0161laid\u0173 valdymo metod\u0173, paremt\u0173 atskiromis skai\u010diuokl\u0117mis, spar\u010diai besikei\u010dian\u010dioje reguliacin\u0117je aplinkoje nebepakanka. Konkurencin\u012f prana\u0161um\u0105 \u012fgyja \u012fmon\u0117s, realiuoju laiku geban\u010dios analizuoti degal\u0173 ir energijos kainas, keli\u0173 mokes\u010dius, alternatyvi\u0173 degal\u0173 infrastrukt\u016bros prieinamum\u0105 bei PVM ir akciz\u0173 susigr\u0105\u017einimo poveik\u012f pelningumui.<\/p>\n

\u201eSvarbu visus \u0161iuos duomenis matyti vienoje sistemoje ir modeliuoti skirtingus scenarijus. Taip galima \u012fvertinti skirting\u0173 mar\u0161rut\u0173, degal\u0173 pildymo viet\u0173 ar mokes\u010di\u0173 poky\u010di\u0173 poveik\u012f ir pasirinkti ekonomi\u0161kai naudingiausi\u0105 sprendim\u0105. Kartais ilgesnis mar\u0161rutas gali b\u016bti greitesnis ir pigesnis. \u012emon\u0117s gali rinktis tai, kas joms svarbiausia \u2013 kain\u0105, laik\u0105, energijos r\u016b\u0161\u012f ar emisijas. Tok\u012f modeliavim\u0105 leid\u017eia atlikti ir \u012frankis \u201eDKV Analytics\u201c\u201c, \u2013 sako A. Michejenko.<\/p>\n

Anot jo, kuo anks\u010diau ve\u017e\u0117jai su\u017eino apie laukian\u010dius poky\u010dius, tuo daugiau laiko turi jiems pasiruo\u0161ti. Dalis sutar\u010di\u0173 su klientais jau numato keli\u0173 mokes\u010di\u0173 kompensavimo mechanizmus, tod\u0117l galima i\u0161 anksto persider\u0117ti d\u0117l kain\u0173. Pasak pa\u0161nekovo, ve\u017e\u0117jai jau jau\u010dia augant\u012f perve\u017eim\u0173 poreik\u012f, tod\u0117l did\u0117ja ir paslaug\u0173 kainos. Vis d\u0117lto veiklos optimizavimas i\u0161lieka b\u016btinas.<\/p>\n

P. Dri\u017eo teigimu, nauji reikalavimai, taikomi visiems Europos ve\u017e\u0117jams, savaime n\u0117ra did\u017eiausia problema. Jo nuomone, svarbiausia nacionaliniu lygmeniu nepriimti sprendim\u0173, kurie silpnint\u0173 Lietuvos ve\u017e\u0117j\u0173 konkurencingum\u0105, palyginti su kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 ve\u017e\u0117jais.<\/p>\n

\u201ePraktika rodo, kad Lietuvos \u012fmon\u0117s yra vienos geriausiai prisitaikan\u010di\u0173 prie besikei\u010dian\u010dios reguliacin\u0117s aplinkos Europos S\u0105jungoje. 2015\u20132024 m. ES tarptautini\u0173 krovini\u0173 rinkos metinis augimo tempas siek\u0117 1,8 proc., o Lietuvos ve\u017e\u0117j\u0173 apimtys augo daugiau kaip 11 proc. per metus. Per t\u0105 laikotarp\u012f Lietuvos dalis ES tarptautini\u0173 krovini\u0173 rinkoje padid\u0117jo nuo 3,9 iki 8,6 proc. \u2013 \u012fsitvirtinome tarp trij\u0173 did\u017eiausi\u0173 tarptautinio transporto paslaug\u0173 eksportuotoj\u0173 Bendrijoje.\u201c<\/p>\n

Kaip i\u0161likti konkurencingiems?<\/p>\n

Pasak P. Dri\u017eo, keli\u0173 transporto \u012fmoni\u0173 mar\u017eos yra itin ma\u017eos: didel\u0117s tiesiogin\u0117s i\u0161laidos patiriamos \u0161iandien, o pajamos u\u017e suteiktas paslaugas gaunamos tik po kurio laiko. Tod\u0117l apyvartini\u0173 l\u0117\u0161\u0173 valdymas, \u012fskaitant PVM ir akciz\u0173 susigr\u0105\u017einim\u0105, yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 \u012fmoni\u0173 likvidumui u\u017etikrinti.<\/p>\n

\u201eRink\u0173 \u012fvairinimas, investicijos \u012f autoparko modernizavim\u0105 ir verslo proces\u0173 skaitmeninim\u0105 \u2013 veiksniai, kurie ilgus metus l\u0117m\u0117 sektoriaus prover\u017e\u012f ir i\u0161lieka aktual\u016bs \u0161iandien. Ne ma\u017eiau svarbus verslo ir valstyb\u0117s dialogas, kartu ie\u0161kant sprendim\u0173, kaip spr\u0119sti vis opesn\u0119 vairuotoj\u0173 tr\u016bkumo problem\u0105. Pastaraisiais metais ji tapo vienu did\u017eiausi\u0173 sektoriaus konkurencingumo i\u0161\u0161\u016bki\u0173.\u201c<\/p>\n

A. Michejenko pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iandien svarbiausia ne vien taupyti, o dirbti efektyviau. \u201eDid\u017eiausia klaida \u2013 netur\u0117ti ai\u0161kaus s\u0105naud\u0173 vaizdo. Kai verslo aplinka \u012ftempta, s\u0105naudas reikia valdyti kasdien. Tam b\u016btini tinkami \u017emon\u0117s ir \u012frankiai. Kai tiksliai \u017einai, kas, kiek ir kod\u0117l kainuoja, atsiranda galimybi\u0173 optimizuoti veikl\u0105. Vienas svarbiausi\u0173 efektyvumo \u0161altini\u0173 \u2013 tu\u0161\u010di\u0173 kilometr\u0173 ma\u017einimas.\u201c<\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117je transporto \u012fmon\u0117je skaitmeniniai \u012frankiai tampa ne pasirinkimu, o b\u016btinybe. Kartu vis pla\u010diau diegiamos robotizuotos sistemos, dirbtinio intelekto sprendimai, telemetrijos programin\u0117 \u012franga ir kitos technologijos, padedan\u010dios didinti veiklos efektyvum\u0105.<\/p>\n

Nauj\u0173 mokes\u010di\u0173 ir reikalavim\u0173 i\u0161vengti nepavyks, ta\u010diau j\u0173 poveik\u012f galima suvaldyti. Tod\u0117l efektyvus s\u0105naud\u0173 valdymas, skaitmeninimas ir duomenimis gr\u012fsti sprendimai tampa nebe papildomu prana\u0161umu, o b\u016btina konkurencingo transporto verslo s\u0105lyga.<\/p>\n

\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Europos keli\u0173 transporto sektorius pastaraisiais metais dirba nuolat patirdamas spaudim\u0105. Augan\u010dios veiklos s\u0105naudos, grie\u017et\u0117jantys aplinkosaugos reikalavimai ir nauji…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":255039,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,1788,4791,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-255038","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-degalai","tag-kuras","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117105317125496451","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/255038","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=255038"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/255038\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/255039"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=255038"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=255038"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=255038"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}