Pasak mokslininko geografo dr. Ri\u010dardo SKORUPSKO, tai nerei\u0161kia, kad turime atsipalaiduoti.<\/p>\n
– Pastaruoju metu daug kalbama apie mil\u017eini\u0161kus mi\u0161k\u0173 gaisrus Kanadoje, Pranc\u016bzijoje, kuo Lietuvos mi\u0161kai skiriasi nuo \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173?<\/p>\n
– Dauguma Kanados mi\u0161k\u0173 yra nat\u016bral\u016bs. Tai borealiniai mi\u0161kai, formuojami spygliuo\u010di\u0173 med\u017ei\u0173. Spygliuo\u010diai nat\u016braliai yra degesni. Jeigu medyn\u0105 formuoja vien tik spygliuo\u010diai, j\u0173 degumas gerokai didesnis.<\/p>\n
Ypa\u010d nat\u016brali\u0173 medyn\u0173, nes nat\u016braliuose medynuose yra didesni mirusios medienos kiekiai, didesnis saman\u0173 paklotas, tod\u0117l gaisrai b\u016bna pra\u017e\u016btingesni.<\/p>\n
Kod\u0117l spygliuo\u010diai mi\u0161kai? Nes spygliuo\u010diai prisitaik\u0119 augti \u0161iaurin\u0117se platumose, kur vegetacijos periodas trumpesnis, jie pavasar\u012f pradeda vykdyti fotosintez\u0119, vos tik neigiamai temperat\u016brai priart\u0117jus prie 0 laipsni\u0173.<\/p>\n
Tuo tarpu lapuo\u010diams reikia sulaukti auk\u0161tesn\u0117s temperat\u016bros, kad susprogdint\u0173 pumpurus, i\u0161augint\u0173 lapus. Jiems reikia gerokai ilgesnio vegetacijos periodo.<\/p>\n
Didesn\u0117je Kanados dalyje, atokiau nuo vandenyn\u0173, klimatas gana sausringas, krituli\u0173 net ma\u017eiau nei pas mus, kietos, ma\u017eiau dr\u0117gm\u0117s geban\u010dios sukaupti, uolienos.<\/p>\n
D\u0117l to medynai labiau perd\u017ei\u016bva, da\u017eniau dega.<\/p>\n
Beje, Pranc\u016bzijos platuma irgi labai pana\u0161i, kaip ir Piet\u0173 Kanados. Tiesa, Pranc\u016bzijai niekuomet nebuvo b\u016bdingas didelis sausringumas, ypa\u010d jos regionams, kurie ribojasi su Atlanto vandenynu, nes ten j\u016brinis, dr\u0117gnas klimatas, o pastaroji vasara stipriai nusausino mi\u0161kus, temperat\u016bros dominuoja +30 laipsni\u0173 ir daugiau.<\/p>\n
Kad ir koks kiekis dr\u0117gm\u0117s dirvo\u017eemyje yra, jis greitai pasi\u0161alina. Gaisrai Pranc\u016bzijoje, \u012f pietvakarius nuo Bordo, vyksta viename i\u0161 did\u017eiausi\u0173 Vakar\u0173 Europos kult\u016brini\u0173 mi\u0161k\u0173 masyve, kuris suformuotas XIX a. nusausinus pelkes ir apsodinus nederling\u0105 sm\u0117l\u012f pu\u0161imis, jos sausringuoju laikotarpiu pana\u0161\u0117ja \u012f parako statin\u0119.<\/p>\n
Galime kalb\u0117ti ir apie Alpes, dabar ten dominuoja kult\u016brin\u0117s kilm\u0117s k\u0117ni\u0173 medynai, kur anks\u010diau buvo bukynai.<\/p>\n
– Mi\u0161k\u0173 gaisrai kyla nat\u016braliai ar d\u0117l neatsargaus \u017emogaus elgesio, stiklo \u0161uki\u0173 ar pan.?<\/p>\n
– Savaime gaisras nekyla. Gamti\u0161kai gaisro \u017eidinys da\u017eniausiai b\u016bna \u017eaibo i\u0161lydis. Kai regionas yra intensyviai urbanizuotas, tikimyb\u0117, kad gaisro prie\u017eastys b\u016bt\u0173 gamtin\u0117s kilm\u0117s, yra gana ma\u017ea.<\/p>\n
Kiek teko kalb\u0117ti su kolegomis, gyvenan\u010diais Pranc\u016bzijoje, daug \u012ftarim\u0173 yra d\u0117l ty\u010dinio padegimo. \u0160itos versijos neatmetamos…<\/p>\n
Tiesa ta, kad net kokia stiklo \u0161uk\u0117, \u017eie\u017eirba sausringomis s\u0105lygomis gali tapti gaisro prie\u017eastimi ir sunkiai suvaldomu jo \u017eidiniu.<\/p>\n
– Kas daroma siekiant ma\u017einti mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 padarinius?<\/p>\n
– Lietuvoje yra kelios mi\u0161kininkyst\u0117s priemon\u0117s grup\u0117s gaisr\u0173 prevencijai. Viena susijusi su mi\u0161k\u0173 skaidymu \u012f kvartalus po 50 ha.<\/p>\n
Padaromos vadinamosios kvartalin\u0117s linijos, kurios \u0160iaur\u0117s-Piet\u0173, Ryt\u0173-Vakar\u0173 kryptimis suskaido mi\u0161ko masyv\u0105, jos skirtos ne vien mi\u0161ko apskaitai, bet ir tam, kad sustabdyt\u0173 ant\u017eemin\u012f gaisr\u0105, jeigu paklot\u0117 u\u017esidega.<\/p>\n
Galima priva\u017eiuoti gesinimo technika ir atitinkamai lokalizuoti ant\u017eemin\u012f gaisr\u0105. Beje, juostos bent kart\u0105 per dvejus metus turi b\u016bti mineralizuotos, papurenamos, kad augalija nesitvirtint\u0173.<\/p>\n
Yra steb\u0117jimai. Anks\u010diau kiekvienoje girininkijoje b\u016bdavo bok\u0161tai, kur bud\u0117davo \u017emon\u0117s, kai b\u016bdavo mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 gr\u0117sm\u0117.<\/p>\n
Dabar sistema yra nuotolin\u0117, yra bok\u0161tai, yra sumontuotos kameros, vienas \u017emogus dispe\u010derin\u0117je stebi, ap\u017evelgia teritorijas. Jeigu pastebi d\u016bmus, identifikuoja viet\u0105 ir siun\u010dia vietos prie\u0161gaisrin\u012f dalin\u012f.<\/p>\n
Sistema patikima. Daug met\u0173 dideli\u0173 mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 n\u0117ra, tik pavieniai pasitaiko, kurie operatyviai lokalizuojami.<\/p>\n
– 2014 metais Kur\u0161i\u0173 nerijoje buvo didelis mi\u0161ko gaisras, deg\u0117 kalnin\u0117s pu\u0161ys, apie 130 ha.<\/p>\n
– Kalnin\u0117s pu\u0161ys nuo \u017eem\u0117s atsipl\u0117\u0161usios viso labo 3-4 metrus, apatini\u0173 \u0161ak\u0173 zonoje fizi\u0161kai pereiti negali, jeigu u\u017esidega sausa mas\u0117, tai apimamas visas medynas.<\/p>\n
Dega kaip gera parako statin\u0117. \u012eprastai auk\u0161tame medyne (25-30 m auk\u0161\u010dio) gaisras b\u016bna dvejopas. Ant\u017eeminis, kai dega paklot\u0117; beje, paklot\u0117 sudega da\u017eniausiai ir kamien\u0173 nepasiekia arba j\u0173 stipriai nepa\u017eeid\u017eia.<\/p>\n
Kur kas pavojingesnis yra taip vadinamas vir\u0161utinis gaisras, kai liepsnos keliauja med\u017ei\u0173 lajomis. Tai \u010dia pranc\u016bzi\u0161kasis atvejis.<\/p>\n
Tokiu atveju, esant stipriam v\u0117jui, liepsnos sklidimo greitis gali prilygti automobilio va\u017eiavimo grei\u010diui – 60-80 km per val., priklauso nuo to, kokio stiprumo, krypties v\u0117jas. Pas mus neteko gird\u0117ti, kad b\u016bt\u0173 tokio tipo gaisras.<\/p>\n
– Kokios gr\u0117sm\u0117s lietuvi\u0161kiems mi\u0161kams?<\/p>\n
– Yra gryni lapuo\u010diai, jie atspar\u016bs net esant sausringam laikotarpiui, tokie med\u017eiai sukaupia daug dr\u0117gm\u0117s. Mi\u0161riuose medynuose gaisro tikimyb\u0117 didesn\u0117.<\/p>\n
O Dz\u016bkijos pu\u0161ynuose, ypa\u010d jei jie seni, turintys stor\u0105 paklot\u0119, gaisro tikimyb\u0117 didesn\u0117. Mes turime santykinai dr\u0117gn\u0105 vasar\u0105, m\u016bs\u0173 medynams prie\u0161gaisriniu po\u017ei\u016briu gerai.<\/p>\n
– \u017dmon\u0117s irgi turi mok\u0117ti saugiai ils\u0117tis tam skirtose zonose, pavyzd\u017eiui, kur \u012frengtos lau\u017eaviet\u0117s. O pastarosios saugiai \u012frengtos?<\/p>\n
– Labai geras klausimas. Pas mus, jei pa\u017ei\u016br\u0117tume \u012f oficialias Valstybin\u0117s mi\u0161k\u0173 ur\u0117dijos poilsiavietes, tai tikriausiai 95 proc. lau\u017eavie\u010di\u0173 yra ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n
Jos kelia potenciali\u0105 gr\u0117sm\u0119 mi\u0161kams. Estijoje yra specialios lau\u017eaviet\u0117s – metalin\u0117s, pakeltos. Pas mus viskas ant \u017eem\u0117s su keliais akmenukais aplinkui…<\/p>\n
– Labai daug kalbama apie klimato kait\u0105, \u0161iltnamio duj\u0173 emisijas… J\u016bs, mokslininkai, kokiu pj\u016bviu \u017evelgiate \u012f \u0161\u012f proces\u0105?<\/p>\n
– Mes retai kalbame apie vis\u0105 kompleks\u0105 veiksm\u0173. D\u0117l mi\u0161k\u0173 – jie yra vienintelis komponentas, (kartu su pelk\u0117mis), kuris efektyviai, kaip nat\u016bralus naudmuo, gali prisid\u0117ti prie klimato kaitos poveikio \u0161velninimo.<\/p>\n
Nes mi\u0161kas turi didesn\u012f dr\u0117gm\u0117s potencial\u0105; prisideda prie debesodaros proces\u0173, lokali\u0173 li\u016b\u010di\u0173 formavimosi.<\/p>\n
Kai pasiekiama tam tikra kar\u0161\u010dio riba, mi\u0161kas irgi ne begalinis – taip, jis gali kompensuoti auk\u0161tesn\u0117s temperat\u016bros poveik\u012f bent dvi savaites, jeigu pats turi sukaup\u0119s pakankam\u0105 dr\u0117gm\u0117s rezerv\u0105.<\/p>\n
Pasteb\u0117kite, mieste temperat\u016bra b\u016bna labai auk\u0161ta, o mi\u0161ke – ma\u017eesn\u0117. Mi\u0161kas turi reik\u0161mingos v\u0117sinan\u010dios \u012ftakos, kol turi, k\u0105 garinti.<\/p>\n
Miestuose pavir\u0161iai saul\u0117s energij\u0105 paver\u010dia \u0161iluma, kar\u0161\u010diu, d\u0117l to mums tokios s\u0105lygos sunkiai pakeliamos. Taigi mi\u0161k\u0173 plot\u0173 didinimas ir efektyvi\u0173 ekologini\u0173 pavir\u0161i\u0173 didinimas miestuose suma\u017eint\u0173 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105.<\/p>\n
Mes turime pastat\u0173 stog\u0173, kurie dr\u0117gm\u0117s nesugeria, o i\u0161skiria \u0161ilum\u0105. Tai, pavyzd\u017eiui, did\u017eiuliai prekybos centrai. Vienas medelis parkavimo aik\u0161tel\u0117je yra simbolinis gestas.<\/p>\n
– U\u017esienyje populiar\u016bs ap\u017eeldinti stogai.<\/p>\n
– Pavyzd\u017eiui, Vokietijoje yra STR (Statybos techninis reglamentas, – aut. past.) reikalavimai logistikos, sand\u0117liavimo, gamybin\u0117s paskirties pastatams.<\/p>\n
Pavir\u0161ius turi b\u016bti su aktyvia danga: 10-15 cm grunto sluoksnis ir augalai, kurie sugeria dr\u0117gm\u0119. Taip ne\u012fkaista patalpos, kartu vyksta au\u0161inimas.<\/p>\n
– Gr\u012f\u017etant prie klimato kaitos, matome vis intensyvesnes li\u016btis, per kurias i\u0161krenta didelis krituli\u0173 kiekis, tvinsta keliai, miestai. Kaip turime b\u016bti pasiruo\u0161\u0119? Ar sk\u0119stantys keliai rodo nei\u0161spr\u0119stas projektavimo problemas?<\/p>\n
– Tai daugialyp\u0117 problema. Kalbant apie meteorologinius parametrus, tai li\u016btys retesn\u0117s ir intensyvesn\u0117s, labiau lokalizuotos, tod\u0117l net ir pati geriausia in\u017einerin\u0117 strukt\u016bra – padaryta, kad vanduo nutek\u0117t\u0173 ka\u017ekur \u012f upes – neveiks.<\/p>\n
Klaidingas po\u017ei\u016bris vanden\u012f tvarkyti nuvedant, t.y. problem\u0105 perkeliant i\u0161 vietos, pavyzd\u017eiui, \u012f up\u0119. Problema turi b\u016bti sprend\u017eiama toje vietoje, kur ji ir kyla.<\/p>\n
Li\u016btys intensyv\u0117ja. O ekstremal\u0117jimas yra pats blogiausias dalykas. Didesnioji dalis gyvybingiausi\u0173 ir biologiniu po\u017ei\u016briu \u012fvairiausi\u0173 ekosistem\u0173 formuojasi ir funkcionuoja tose vietose, kur maitinimas krituliais tolygus met\u0173 b\u0117gyje ar bent vegetacijos periodo metu.<\/p>\n
Jei per vien\u0105 li\u016bt\u012f i\u0161krenta savait\u0117s krituli\u0173 norma, tai blogai. Nes \u017eem\u0117 tiek nepaj\u0117gia sugerti, vanduo nub\u0117ga ir sukelia problemas. Galiausiai \u017eem\u0117 lieka sausa.<\/p>\n
Dabar stebim\u0173 klimato kaitos proces\u0173 ry\u0161k\u0117janti savyb\u0117 – netolygumas, nepastovumas. Ekosistemos da\u017eniausiai nyksta ne tada, kai krituli\u0173 n\u0117ra, o tada, kai krituliai netolygiai pasiskirsto per metus.<\/p>\n
Jeigu rei\u0161kiniai ekstremal\u0117s, dr\u0117gm\u0117s tolygumas ma\u017e\u0117s, nyks i\u0161tisos ekosistemos. Pirmiausia mi\u0161kai, nes jie jautriausi dr\u0117gm\u0117s nepritekliui. Jud\u0117sime dykum\u0117jimo link.<\/p>\n
Tai susij\u0119 ne tik su nat\u016braliomis ekosistemomis – mi\u0161kais, bet tai reik\u0161mingai palies mus visus, maistu apr\u016bpinan\u010dias agroekosistemas.<\/p>\n
\u0160tai ir \u0161iemet Pranc\u016bzijoje vasarini\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016br\u0173 derlius, ypa\u010d nedr\u0117kinamuose laukuose, fiksuoja rekordines \u017eemumas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Pasak mokslininko geografo dr. Ri\u010dardo SKORUPSKO, tai nerei\u0161kia, kad turime atsipalaiduoti. – Pastaruoju metu daug kalbama apie…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":255093,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,144,24,1354,1353,11829,32,33,37,39,36,38,966,40,6122,23,11830,22,28,29,9769,21801,26,27],"class_list":["post-255092","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gaisras","tag-headlines","tag-kaita","tag-klimato","tag-kursiu","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-liutys","tag-lt","tag-miskas","tag-naujienos","tag-nerija","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-prevencija","tag-skorupskas","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117105627310421184","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/255092","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=255092"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/255092\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/255093"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=255092"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=255092"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=255092"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}