![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/lietuva\/verslas\/infliacijos-signalas-rudeniui-kainos-vartotojams-auga-59-proc\/images\/ico_camera_white.gif\")
1 nuotr.<\/p>\n 1 nuotr.<\/p>\n
Asociatyvi pixabay.com nuotr.<\/p>\n
Liepos nacionaliniai duomenys taip pat nerodo esminio atosl\u016bgio: metin\u0117 infliacija pagal VKI Lietuvoje siek\u0117 5,9 proc.<\/p>\n
Gamintoj\u0173 kain\u0173 spaudimas – jau dvi\u017eenklis<\/p>\n
Ta\u010diau 5,9 proc. vartotoj\u0173 infliacija gali b\u016bti tik dalis istorijos. Naujausi gamintoj\u0173 kain\u0173 duomenys rodo, kad kain\u0173 spaudimas ankstesn\u0117se tiekimo grandin\u0117s stadijose \u0161iuo metu yra gerokai stipresnis.<\/p>\n
Liep\u0105 Lietuvos gamintoj\u0173 parduodamos pramon\u0117s produkcijos kainos buvo 11,5 proc. didesn\u0117s nei prie\u0161 metus.<\/p>\n
Dar bir\u017eel\u012f j\u0173 metinis augimas siek\u0117 9,6 proc. – vadinasi, per vien\u0105 m\u0117nes\u012f metinis gamintoj\u0173 kain\u0173 augimo tempas paspart\u0117jo beveik 2 procentiniais punktais.<\/p>\n
Dar ry\u0161kesnis vaizdas Lietuvos rinkoje. \u010cia parduodamos pramon\u0117s produkcijos kainos per metus i\u0161augo 12,9 proc.<\/p>\n
Reik\u0161ming\u0105 dal\u012f \u0161io augimo lemia naftos produktai, ta\u010diau net ir juos eliminavus Lietuvos rinkai parduodamos produkcijos kainos per metus padid\u0117jo 7,5 proc.<\/p>\n
Be to, spaudimas nema\u017e\u0117ja ir vertinant trumpiausi\u0105 laikotarp\u012f. Vien per liep\u0105 gamintoj\u0173 kainos padid\u0117jo 2,1 proc., o ne\u012fskaitant rafinuot\u0173 naftos produkt\u0173 – 0,4 proc.<\/p>\n
Kain\u0173 skirtumas savaime nei\u0161nyks<\/p>\n
Tai nerei\u0161kia, kad 11,5 proc. gamintoj\u0173 kain\u0173 augimas automati\u0161kai virs tokio pat dyd\u017eio infliacija parduotuv\u0117se. Ta\u010diau \u0161is skirtumas savaime taip pat nei\u0161nyks. Jis turi b\u016bti ka\u017ekur absorbuotas.<\/p>\n
Dal\u012f kain\u0173 augimo gali prisiimti gamintojai, tiek\u0117jai ar prekybininkai ma\u017eesni\u0173 mar\u017e\u0173 s\u0105skaita.<\/p>\n
Dal\u012f gali kompensuoti produktyvumo augimas ar kit\u0173 s\u0105naud\u0173 ma\u017e\u0117jimas. Ta\u010diau dalis gali palaipsniui persikelti ir \u012f galutines kainas.<\/p>\n
Pasak LPK ekonomist\u0117s dr. \u017divil\u0117s Simonaityt\u0117s-Vasiliauskien\u0117s, b\u016btent tod\u0117l gamintoj\u0173 kain\u0173 dinamika \u0161iandien yra svarbus persp\u0117jimas rudeniui.<\/p>\n
Kuo ilgiau gamintoj\u0173 kainos augs gerokai spar\u010diau nei vartotoj\u0173, tuo didesn\u0117 rizika, kad bent dal\u012f \u0161io spaudimo v\u0117liau pamatysime ir vartotoj\u0173 kainose.<\/p>\n
\u201eTurime savoti\u0161k\u0105 infliacijos \u201evamzdyn\u0105”: jo gale vartotojas \u0161iandien mato 5,9 proc. kain\u0173 augim\u0105, ta\u010diau auk\u0161\u010diau grandin\u0117je gamintoj\u0173 kain\u0173 augimas jau yra dvi\u017eenklis. Ne visas \u0161is spaudimas pasieks vartotoj\u0105, ta\u010diau b\u016bt\u0173 rizikinga tik\u0117tis, kad jis tiesiog i\u0161nyks.<\/p>\n
Tod\u0117l ruduo gali b\u016bti gerokai ma\u017eiau ramus, nei nor\u0117tume. Jei reik\u0161minga \u0161iandien gamybos grandin\u0117je susikaupusio kain\u0173 spaudimo dalis persikels \u012f galutines kainas, infliacija gali ne tik i\u0161likti auk\u0161ta, bet ir dar paspart\u0117ti.<\/p>\n
Jei nepersikels – didesn\u0119 jos dal\u012f tur\u0117s absorbuoti pati tiekimo grandin\u0117”, – sako \u017d.Simonaityt\u0117-Vasiliauskien\u0117.<\/p>\n
Valstyb\u0117 netur\u0117t\u0173 kurti papildom\u0173 infliacijos impuls\u0173<\/p>\n
Pasak LPK generalin\u0117s direktor\u0117s Ramintos Radavi\u010dien\u0117s, \u0161ioje situacijoje laukti rudens ir tik tada ie\u0161koti sprendim\u0173 b\u016bt\u0173 klaida.<\/p>\n
\u201eArtimiausi\u0173 m\u0117nesi\u0173 ekonomin\u0117s politikos principas tur\u0117t\u0173 b\u016bti labai paprastas – valstyb\u0117 bent jau neturi pati papildomai kurti infliacijos.<\/p>\n
Tod\u0117l priimant sprendimus d\u0117l mokes\u010di\u0173, reguliuojam\u0173 tarif\u0173, energetikos, darbo ka\u0161t\u0173 ar nauj\u0173 administracini\u0173 reikalavim\u0173 b\u016btina vertinti ir j\u0173 poveik\u012f kainoms.<\/p>\n
Kai Lietuva jau yra tarp did\u017eiausi\u0105 infliacij\u0105 turin\u010di\u0173 ES valstybi\u0173, o gamintoj\u0173 kainos kyla dvi\u017eenkliu tempu, kiekvienas papildomas s\u0105naud\u0173 didinimas gali tapti dar vienu impulsu kain\u0173 augimui.<\/p>\n
Infliacijos negalima sustabdyti vienu Vyriausyb\u0117s sprendimu, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad valstyb\u0117 neturi svert\u0173 jos spaudimui ma\u017einti.<\/p>\n
Ta\u010diau galime labai ai\u0161kiai per\u017ei\u016br\u0117ti, kur valstyb\u0117s sprendimai patys didina s\u0105naudas, kur jas galima ma\u017einti ir koki\u0173 nauj\u0173 infliacini\u0173 impuls\u0173 artimiausiu metu galime i\u0161vengti.<\/p>\n
Kartu turime kalb\u0117ti apie ilgalaik\u012f atsakym\u0105 – produktyvumo ir konkurencingumo didinim\u0105, nes b\u016btent didesnis produktyvumas leid\u017eia augan\u010dias s\u0105naudas absorbuoti neperkeliant j\u0173 visa apimtimi \u012f kainas.<\/p>\n
\u0160iandien turime du skai\u010dius – 5,9 proc. vartotojui ir 11,5 proc. gamintojui. J\u0173 skirtumas \u017eymi vien\u0105 svarbiausi\u0173 rudens ekonomini\u0173 rizik\u0173.<\/p>\n
Kain\u0173 spaudimas gamybos grandin\u0117je jau akivaizdus, o jo na\u0161ta nei\u0161vengiamai tur\u0117s b\u016bti pasidalyta tarp gamintoj\u0173, prekybinink\u0173 ir vartotoj\u0173.<\/p>\n
Tod\u0117l apie priemones turime kalb\u0117ti dabar – kol \u0161io spaudimo dar nepamat\u0117me parduotuvi\u0173 lentynose”, – pa\u017eymi R.Radavi\u010dien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Asociatyvi pixabay.com nuotr. \u00a0 Liepos nacionaliniai duomenys taip pat nerodo esminio atosl\u016bgio: metin\u0117 infliacija pagal VKI…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":255219,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[4360,81,2332,672,4635,14584,1768,3672,37,39,36,38,40,6440,46],"class_list":["post-255218","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-augimas","tag-business","tag-duomenys","tag-es","tag-eurostatas","tag-gamintojai","tag-infliacija","tag-kaina","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-vartotojai","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117106622540254949","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/255218","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=255218"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/255218\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/255219"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=255218"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=255218"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=255218"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}