{"id":256002,"date":"2026-08-17T18:32:39","date_gmt":"2026-08-17T18:32:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/256002\/"},"modified":"2026-08-17T18:32:39","modified_gmt":"2026-08-17T18:32:39","slug":"sigitas-besagirskas-europa-tapo-ekonomikos-autsaidere-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/256002\/","title":{"rendered":"Sigitas Besagirskas: Europa tapo ekonomikos autsaidere &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p>Kokia yra reali Senojo Pasaulio ekonomin\u0117 pad\u0117tis ir kam reik\u0117t\u0173 ruo\u0161tis tiek Europoje, tiek Lietuvoje, \u201eRespublika&#8221; diskutavo su Lietuvos ekonomistu, verslo konsultantu, inovacij\u0173 ekspertu ir visuomen\u0117s veik\u0117ju Sigitu Besagirsku.<\/p>\n<p>&#8211; Stebint bendras ekonomines tendencijas, kiek tik\u0117tina, kad v\u0117l susidursime su pana\u0161ia \u012f 2007-2008 m. ekonomine krize?<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/photo_4521231.jpg\" alt=\"\" width=\"580\" height=\"387\"\/><\/p>\n<p>&#8211; Bendros neigiamos tendencijos stipr\u0117ja, nes visi supranta, kad Europa pralaimi konkurencin\u0119 kov\u0105 ir kinams, ir amerikie\u010diams.<\/p>\n<p>Prie\u0161 penkerius metus feisbuke pasirod\u0117 juokeliai, kad kai Kinija ir JAV investuoja \u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105, kosmines technologijas ir kvantinius kompiuterius, ES \u201einvestuoja&#8221; \u012f reguliavim\u0105.<\/p>\n<p>Ir jie kaip niekada tiksliai atspindi \u0161iandienines realijas &#8211; europie\u010diai domisi daugyb\u0119 dalyk\u0173, bet ne savo regionu ir jo klest\u0117jimu.<\/p>\n<p>Europos biurokratai skiria i\u0161skirtin\u012f d\u0117mes\u012f pab\u0117g\u0117liams, me\u010de\u010di\u0173 statyboms, \u201e\u017ealiajam&#8221; kursui, o tuo metu amerikie\u010diai ir kinai stiprina savo \u0161ali\u0173 konkurencingum\u0105.<\/p>\n<p>Kinai sako, kad reikia dirbti 6 dienas per savait\u0119, mes, europie\u010diai, kalbame apie 4 dien\u0173 darbo savait\u0119. Tai akivaizd\u017eiai parodo mentaliteto ir po\u017ei\u016bri\u0173 skirtumus.<\/p>\n<p>Kalbant apie krizes, jos, da\u017eniausiai, atsitinka netik\u0117tai, bet kai prasideda, daug kas teigia, jog mat\u0117 \u012fvairius indikatorius, kurie signalizavo apie art\u0117jant\u012f sprogim\u0105, ta\u010diau iki jo, ka\u017ekod\u0117l, niekas nieko ne\u012ftar\u0117.<\/p>\n<p>Na taip, yra toki\u0173, kurie nuolat kalba apie art\u0117jan\u010di\u0105 kriz\u0119, tod\u0117l vien\u0105 dien\u0105 pataiko, bet tame n\u0117ra nieko keisto, nes kriz\u0117s ar ekonominiai nuosm\u016bkiai pasaulyje \u012fvyksta ma\u017edaug kart\u0105 per 10 met\u0173.<\/p>\n<p>Tik vienos gali kilti d\u0117l to, jog ka\u017ekas nesugeb\u0117jo suvaldyti situacijos, kitos &#8211; d\u0117l to, jog ka\u017ekas nusprend\u0117 u\u017esidirbti.<\/p>\n<p>\u0160iandien pasaulyje yra du pagrindiniai galios svertai &#8211; JAV ir Kinija. Jeigu joms bus naudinga sukelti kriz\u0119, taip ir atsitiks.<\/p>\n<p>Bet vertinant situacij\u0105 be s\u0105mokslo teorij\u0173, ES turi potencialo skolintis ir taip, valstyb\u0117ms skiriant situacijos suvaldymui skolintus pinigus, nepaisant ekonomikos smukimo dar 10 met\u0173 prasit\u0119sti ger\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n<p>Kol kas Europa pasitiki tiek vidaus, tiek i\u0161or\u0117s kreditoriai, kurie mielai skolina, tod\u0117l galime steb\u0117ti nedidel\u012f ekonomikos augim\u0105 ir guostis, kad ji, ne tiek kiek tik\u0117jom\u0117s, bet auga.<\/p>\n<p>Ta\u010diau ka\u017ekaip stengiamasi \u201enepasteb\u0117ti&#8221;, kad augim\u0105 lemia ne stipr\u0117janti ekonomika, o auganti valstyb\u0117s skola. Pinigai patenka \u012f rink\u0105, auga vartojimas, bet niekas nekalba apie skolos gr\u0105\u017einim\u0105.<\/p>\n<p>BVP auga, bet tik tod\u0117l, kad rinkoje cirkuliuoja skolintos l\u0117\u0161os. Kol ES turi turto, turi verslus, gali pritraukti skolintas l\u0117\u0161as ir taip palaikyti sotaus gyvenimo imitacij\u0105, ta\u010diau ilgalaik\u0117je perspektyvoje tai tik gilina problemas.<\/p>\n<p>JAV ir Kinija \u012f inovacijas investuoja vidutini\u0161kai du kartus daugiau, negu Europa, kuri pinigus nukreipia \u012f \u201evienadienes puotas&#8221;.<\/p>\n<p>Sakant buiti\u0161kai, kai kinai perka protus ir stakles, mes perkame pyrag\u0105, ilgalaik\u0117s naudos i\u0161 kurio nebus. Juolab kad dalis europini\u0173 inovacij\u0173 tokios yra tik popieriuje, o realyb\u0117je gauti papildomi pinigai tiesiog pravalgomi.<\/p>\n<p>&#8211; Koki\u0105 matytum\u0117te i\u0161eit\u012f i\u0161 esamos situacijos?<\/p>\n<p>&#8211; Europai reikia nustoti skrajoti padebesiais ir gr\u012f\u017eti prie pigios energetikos. Visuotinai brukama \u201e\u017ealioji&#8221; energetika n\u0117ra nei pigi, nei \u201e\u017ealia&#8221;, nes vis dar niekaip nei\u0161spr\u0119stas atidirbusi\u0173 v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 men\u010di\u0173 ar saul\u0117s paneli\u0173 utilizavimo klausimas.<\/p>\n<p>Kai \u0161itie dalykai laidojami po \u017eeme, negalima teigti, kad tai yra sprendimas. \u0160iandien jau ir Vokietija pripa\u017e\u012fsta, kad suklydo atsisakydama atomin\u0117s energetikos, bet toliau kalb\u0173 taip ir nenueinama.<\/p>\n<p>Taip pat ES b\u016btina stabdyti prot\u0173 nutek\u0117jim\u0105, nes didieji protai \u0161iandien dirba ne Lietuvoje ar ES, o kitur. Kolegos lank\u0117si Kinijoje, autokoncero \u201eGeely&#8221; gamykloje.<\/p>\n<p>Joje kini\u0161kus automobilius kuria persivilioti vokie\u010di\u0173 in\u017einieriai, o v\u0117liau \u0161ie automobiliai, dempingin\u0117mis kainomis realizuojami Europos rinkose.<\/p>\n<p>Tai ai\u0161kiai signalizuoja, kad europie\u010diams b\u016btina ma\u017einti biurokratij\u0105 ir didinti darbo viet\u0173 konkurencingum\u0105, bet ir \u0161ia kryptimi nieko n\u0117ra daroma.<\/p>\n<p>Negalima pamir\u0161ti ir demografini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Gimstamumas Europoje ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l vis daugiau darbuotoj\u0173 importuojama i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n<p>Tai matydami \u017emon\u0117s nesijau\u010dia saug\u016bs ir ma\u017eiau investuoja \u012f savo ateit\u012f, nors abejoju, ar tie specialistai i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 tikrai sukurs ka\u017ek\u0105 vertingo.<\/p>\n<p>Nesu rasistas ar nusistat\u0119s prie\u0161 kitas tautas, bet \u017ei\u016brint objektyviai tai ai\u0161kiai parodo mokslini\u0173 technini\u0173 straipsni\u0173 skai\u010dius. Ir kad ir kaip nor\u0117tume, bet \u0161ioje srityje somalietis niekada neprilygs vokie\u010diui.<\/p>\n<p>Tas pats taikytina ir kitoms \u0161alims. Neseniai lankiausi Pranc\u016bzijoje, did\u017eiuliame sveikatos moksl\u0173 centre. T\u016bkstan\u010di\u0173 kvadratini\u0173 metr\u0173 pastate glaud\u017eiasi startuoliai, kurie, kaip \u017eadama, tur\u0117t\u0173 sukelti prover\u017e\u012f biomoksl\u0173 srityje.<\/p>\n<p>\u0160is centras veikia jau kelis metus, daugum\u0105 jo darbuotoj\u0173 sudaro atvyk\u0117liai. Kuomet centro vadov\u0173 paklausiau, kiek \u010dia veikian\u010dios \u012fmon\u0117s \u0161iemet gavo pajam\u0173 i\u0161 rinkos, man buvo pasakyta, kad startuoliai tik pradeda veikl\u0105, tod\u0117l jiems reikia laiko \u012fsiva\u017eiuoti. Bet visa tai &#8211; pasakos, kurias gird\u017eiu ne pirmus metus, o rezultat\u0173 vis nesimato.<\/p>\n<p>Pana\u0161iai vyksta ir Lietuvoje &#8211; valstyb\u0117 stato pastatus ar net parkus, skiria startuoliams finansavim\u0105, o kai \u0161ie j\u012f, taip nieko ir nesuk\u016br\u0119, pravalgo, skiria dar.<\/p>\n<p>Galiausiai praeina de\u0161imtmetis, startuoliai jokio vertingo produkto rinkai nepateikia, bet valdininkams g\u0117da tai pripa\u017einti, tod\u0117l toliau \u0161eria \u201eperspektyvius&#8221; startuolius vis\u0173 m\u016bs\u0173, mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173, pinigais.<\/p>\n<p>Toki\u0173 startuoli\u0173 pilna Europa, ta\u010diau, m\u0105stant blaiviai, jeigu per 5 metus jie nieko nesugeba sukurti, ar tikslinga juos toliau remti?<\/p>\n<p>Dar vienas svarbus momentas: ES paramos prioritetai Lietuvoje &#8211; param\u0173 \u012fvairiems mokymams, socialin\u0117ms veikloms ar profesin\u0117ms s\u0105jungoms finansavimo intensyvumas paprastai siekia 100 proc.<\/p>\n<p>Bet jeigu kalbama apie tikrai naudos galin\u010dius duoti \u012fmoni\u0173 vykdomus mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir eksperimentin\u0117s pl\u0117tros projektus, popieriuose jis smunka iki 65 proc., o realyb\u0117je lieka tik kokie 40-50 proc. Europos S\u0105jungoje moksliniai tyrimai remiami dar ma\u017eiau.<\/p>\n<p>Akivaizd\u017eios b\u0117dos, su kuriomis nesusitvarkome, nors j\u0173 sprendimai &#8211; net labai paprasti. Reikia pamir\u0161ti kalbas apie 4 dien\u0173 daro savait\u0119 ir gr\u012f\u017eti prie 6 dien\u0173 darbo savait\u0117s, ma\u017einti mokes\u010dius, apkarpyti socialines i\u0161mokas, neprisiimti perteklini\u0173, Briuselio brukam\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n<p>Taip pat skatinti \u012fmones investuoti \u012f inovacijas, nes jeigu investuoti m\u0117gina vald\u017eia, da\u017eniausiai tai baigiasi nereikaling\u0173 pastat\u0173, kuriuose vykdoma bevilti\u0161ka veikla, statymu. Vadovaujamasi ne sveiku protu, o i\u0161krypusia logika.<\/p>\n<p>Technini\u0173 detali\u0173 yra ir daugiau, ta\u010diau dauguma jau ai\u0161kiai suvokia, jog Europa, \u012fskaitant ir Lietuv\u0105, eina ne ten. Kiek i\u0161 m\u016bs\u0173 regiono i\u0161plukdoma kapitalo, kiek \u201eoptimizuojama&#8221; versl\u0173, kad mokes\u010dius b\u016bt\u0173 galima mok\u0117ti ne \u010dia.<\/p>\n<p>Inovatyvios \u012fmon\u0117s pradeda b\u0117gti i\u0161 Europos, tod\u0117l vald\u017eios skubiai turi imtis priemoni\u0173, kad \u0161\u012f proces\u0105 sustabdyt\u0173.<\/p>\n<p>Turi, bet nieko nedaro, tod\u0117l ne retas keliasi \u012f JAV, kur mokestin\u0117 sistema yra lankstesn\u0117 ir ma\u017eiau biurokratini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. A\u0161 pats, jeigu planuo\u010diau prad\u0117ti rimt\u0105 versl\u0105 ir daug investuoti, tam tikrai rink\u010diausi ne Europ\u0105.<\/p>\n<p>Pasikartosiu, Europai reikia pigios energetikos, ma\u017eiau biurokratijos ir labiau saugoti savo protus, nes gimstamumas ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<p>Briuselis teigia, kad bando \u0161ias problemas spr\u0119sti, ta\u010diau realiai, kurdamas naujas darbo vietas biurokratams, kurie es\u0105 tuo ir u\u017esiims, tik dar labiau jas pagalina.<\/p>\n<p>Arba nenori priimti realyb\u0117s, nes \u0161iandien mes vis dar i\u0161gyvename \u201eaukso am\u017ei\u0173&#8221;, kai, pasinaudodami praeities nuopelnais, vis dar galime skolintis. Bet realiai tai &#8211; puota prie\u0161 art\u0117jant\u012f mar\u0105.<\/p>\n<p>Kalbant pavyzd\u017eiais, \u017emogus turi didel\u012f nam\u0105, tod\u0117l netek\u0119s darbo dar gali pasiimti nema\u017e\u0105 paskol\u0105 ir d\u017eiaugtis \u0161iandiena, nesusim\u0105stydamas, kas jo laukia po poros met\u0173.<\/p>\n<p>Kol mes, gyvendami iliuzijose, puotaujame, stengiam\u0117s tapti \u201e\u017ealiais&#8221; ir tvariais, r\u016bpinam\u0117s pab\u0117g\u0117liais bei LGBT, JAV ir Kinija spar\u010diai juda \u012f priek\u012f. Ir taip spar\u010diai, kad be radikali\u0173 poky\u010di\u0173 vargu ar juos bepavysime.<\/p>\n<p>&#8211; Ir, kalbant apie m\u016bs\u0173 \u0161al\u012f, kuri gyvena tokiomis pa\u010diomis iliuzijomis, kokios yra jos ekonomin\u0117s perspektyvos?<\/p>\n<p>&#8211; 2024 m. Lietuvos biud\u017eeto pajamos buvo 15 mlrd. eur\u0173, vald\u017eia pasiskolino dar 5,5 mlrd. Dalis \u0161i\u0173 pinig\u0173 buvo skirta senesn\u0117ms skoloms padengti, bet realiai pasiskolinome tre\u010ddal\u012f biud\u017eeto. 2025 m. biud\u017eeto pajamos siek\u0117 16 mlrd., o pasiskolinome beveik pus\u0119 jo &#8211; 7 mlrd.<\/p>\n<p>Taip, pasiskolinti pinigai augina biud\u017eeto pajamas, nes gr\u012f\u017eta per aplinkui, bet gero gyvenimo imitacija s\u0105lygota skolinimosi galimyb\u0117mis, k\u0105 jau supranta ir kitos ES \u0161alys. Kaip ir tai, jog skolas teks gr\u0105\u017einti.<\/p>\n<p>Vald\u017eios atstov\u0173 supratimas kaip spr\u0119sti problemas kartais yra i\u0161ties juokingai graudus. Tarkime, nykstantys regionai. U\u017euot pad\u0117jus jiems atsitiesti, si\u016bloma kurti Region\u0173 ministerij\u0105.<\/p>\n<p>Biurokratai su esam\u0105 pad\u0117timi nesusitvarko, tod\u0117l statykime nauj\u0105 pastat\u0105, priimkime \u012f darb\u0105 dar daugiau biurokrat\u0173 ir tik\u0117kim\u0117s, kad viskas susitvarkys. Deja, sistema taip neveikia.<\/p>\n<p>Be to, tiek Lietuva, tiek ES vis dar orientuojasi \u012f socialinius mokslus, gamtos ir technologiniai mokslai yra tarsi antrar\u016b\u0161iai, atrodo, mes su jais \u201epastrigome&#8221; ties 2010 m.<\/p>\n<p>Kai kartu su partneriais i\u0161 Vakar\u0173 Piet\u0173 Kor\u0117jai pasi\u016bl\u0117me, kaip mums atrod\u0117, inovatyvias id\u0117jas, kor\u0117jie\u010diai atsak\u0117, kad jie jas i\u0161band\u0117 prie\u0161 8 metus, jos nepasiteisino, tod\u0117l \u0161iandien \u0161alis eina kita kryptimi. Mums tai atrod\u0117 perspektyvi inovacija, o jie jau ie\u0161ko kit\u0173 keli\u0173.<\/p>\n<p>Kai kor\u0117jie\u010di\u0173 papra\u0161\u0117me pasidalinti patirtimi, kuri\u0105 paskui pristat\u0117me Europai, likome nesuprasti. Europos fondai ir toliau finansuoja id\u0117jas, kuri\u0173 Azijos mokslininkai, kaip nepasiteisinusi\u0173, jau atsisako.<\/p>\n<p>Tik europiniai biurokratai nenori to pripa\u017einti, tod\u0117l verslininkai \u012f inovacinius projektus \u017ei\u016bri ne kaip \u012f galimyb\u0119 ka\u017ek\u0105 sukurti, o kaip \u012f galimyb\u0119 tiesiog pasiimti pinig\u0173 ir suma\u017einti \u012fmon\u0117s i\u0161laidas.<\/p>\n<p>Jie supranta, kad vietin\u0117s id\u0117jos jau paseno, tod\u0117l pigiau bus ne kurti ka\u017ek\u0105 savo, o nusipirkti tai, k\u0105 suk\u016br\u0117 amerikie\u010diai arba kinai.<\/p>\n<p>Arba, tiksliau, kinai, nes tose pa\u010diose Jungtin\u0117se Valstijose veikian\u010diose dirbtinio intelekto ir kit\u0173 inovatyvi\u0173 sri\u010di\u0173 \u012fmon\u0117se da\u017eniausiai dominuoja specialistai i\u0161 Azijos.<\/p>\n<p>Kinija ir JAV akivaizd\u017eiai dominuoja daugelyje sri\u010di\u0173, o Europa, u\u017euot persiorientavusi, atimin\u0117ja pinigus i\u0161 versl\u0173 bei gyventoj\u0173, investuoja juos \u012f r\u0117ksnius ar pseudomokslus ir mus bando \u012ftikinti, kad viskas yra gerai.<\/p>\n<p>Tik viskas seniai n\u0117ra gerai ir atotr\u016bkis tik did\u0117ja. Europos pramon\u0117je kyla nerimo banga, bet niekas nenori to garsiai pripa\u017einti.<\/p>\n<p>Kalbant apie Lietuv\u0105, mes galime i\u0161sikelti tiksl\u0105, tarkim, aplenkti Suomij\u0105, kuri kur nors suklys ar suklups prisileidusi per daug pab\u0117g\u0117li\u0173 ar bandydama \u201esu\u017ealiuoti&#8221;.<\/p>\n<p>Bet \u010dia ma\u017edaug tas pats, kas trij\u0173 komand\u0173 krep\u0161inio turnyre, kur \u017eaid\u017eia Europa, JAV ir Kinija, liktume treti ir prad\u0117tume ai\u0161kintis, kuris daugiau ta\u0161k\u0173 sumet\u0117me. Toks po\u017ei\u016bris yra klaidingas.<\/p>\n<p>Tikslas tur\u0117t\u0173 b\u016bti tapti pirmiems arba bent antriems &#8211; jei ne pralenkti, tai bent pasivyti amerikie\u010dius ir kinus, ta\u010diau tam b\u016btinos radikalios permainos, o \u0161iandien n\u0117ra net u\u017euomin\u0173, kad jos gal\u0117t\u0173 prasid\u0117ti&#8230;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Kokia yra reali Senojo Pasaulio ekonomin\u0117 pad\u0117tis ir kam reik\u0117t\u0173 ruo\u0161tis tiek Europoje, tiek Lietuvoje, \u201eRespublika&#8221; diskutavo&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":256003,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,7155,30,31,248,77,34,35,24,5790,2943,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,1714,26,27,74,75,76,2942],"class_list":["post-256002","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-besagirskas","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-ekonomika","tag-europa","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-investicijos","tag-kursas","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-technologijos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews","tag-zaliasis"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117112284759936527","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/256002","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=256002"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/256002\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/256003"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=256002"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=256002"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=256002"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}