Jau graikai k\u0117l\u0117 klausim\u0105: ar \u012fstatymas teisingas vien tod\u0117l, kad j\u012f pri\u0117m\u0117 teis\u0117ta vald\u017eia? Sofoklio \u201eAntigon\u0117je” konfliktas visi\u0161kai \u0161iuolaiki\u0161kas: valdovo \u012fsakymas teis\u0117tas, ta\u010diau Antigon\u0117 j\u012f pa\u017eeid\u017eia, nes pripa\u017e\u012fsta auk\u0161tesn\u0119 teisingumo pareig\u0105.<\/p>\n
V\u0117liau i\u0161 to i\u0161augo prigimtin\u0117s teis\u0117s tradicija: egzistuoja teisingumo principai, kuri\u0173 vald\u017eia negali panaikinti papras\u010diausiai priimdama \u012fstatym\u0105. M\u016bs\u0173 Konstitucijos 18 straipsnis ai\u0161kiai nustato – visos \u017emogaus laisv\u0117s ir teis\u0117s yra prigimtin\u0117s.<\/p>\n
Ar taip buvo ir yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173 „demokratijose”? Tre\u010diasis reichas parod\u0117 baisi\u0105 galimyb\u0119: valstyb\u0117 gali nusikalsti tvarkingai. A.Hitleris at\u0117jo \u012f vald\u017ei\u0105 teis\u0117tai, pagal to meto Vokietijos \u012fstatymus. Ir viskas po to buvo paremta \u012fstatymais, nutarimais, teismais, patvirtinta para\u0161ais ir antspaudais.<\/p>\n
Teis\u0117tumas yra ir to, kas teisinga, ir to, kas visi\u0161kai neteisinga, atitikimas teis\u0117s aktams. O ta teis\u0117 \u012fvairiais laikais taip pat b\u016bna ir teisinga, ir visi\u0161kai neteisinga. Kas norit pavyzd\u017ei\u0173 – prisiminkit „pandemij\u0105”.<\/p>\n
Arba Ma\u017eeiki\u0173 naft\u0105 ir Lietuvos dujas, supjaustyt\u0105 laivyn\u0105 ir Ignalinos AE atsisakym\u0105, „Independence” ir numarint\u0105 Garliavos pedofilijos nusikaltim\u0105 – toliau pasivardinkit patys… Viskas buvo teis\u0117ta, patvirtinta teismo sprendimais ir \u012fstatymais.<\/p>\n
Kada motina, kurios vaikas mir\u0161ta d\u0117l brangi\u0173, moderni\u0173 vaist\u0173 tr\u016bkumo, gauna atsakym\u0105, kad vaistai nebus kompensuoti – tai visi\u0161kai teis\u0117ta, nes atitinka \u012fstatymus ir „tvarkas”. Nes taip teis\u0117ta komisija nusprend\u0117 pagal kilometrinius ministerijos „apra\u0161us”.<\/p>\n
Teis\u0117ta, nors t\u0117vai kasdien girdi ir mato per nacionalin\u012f manipuliuotoj\u0105, kaip valstyb\u0117, kuri atsak\u0117 neturinti pinig\u0173 j\u0173 vaiko gyvybei, ta\u0161ko pinigus idiotizmams, nes taip nutarta \u012fstatymo leid\u0117j\u0173. Perka i\u0161 \u0161vogeri\u0173 firm\u0173 u\u017e nerealiai padidintas kainas „auksinius \u0161auk\u0161tus” ir „drakono dantis”.<\/p>\n
Ir \u017emon\u0117s teis\u0117tai klausia – ar tai teisinga? Teisingumas apskritai n\u0117ra dokumentas, jo ne\u012fmanoma perskaityti „Valstyb\u0117s \u017einiose”, negalima i\u0161matuoti straipsniais ar punkt\u0173 skai\u010diumi. Teis\u0117 yra tik \u012frankis, kaip skalpelis chirurgo rankoje. Juo galima i\u0161gelb\u0117ti gyvyb\u0119, o galima ir nu\u017eudyti.<\/p>\n
Ir \u012frankis nuo to netampa nei geras, nei blogas. Tod\u0117l „teisin\u0117 valstyb\u0117”, kuri visk\u0105 matuoja vien teis\u0117tumu, labai greitai ima pana\u0161\u0117ti \u012f buhalterij\u0105. Ten visi popieriai tvarkingi, visi para\u0161ai vietoje, visi antspaudai u\u017ed\u0117ti, ant kiekvieno pirmojo lapo \u0161uoliuoja Vytis. Tik \u017emogaus kartais nebelieka.<\/p>\n
\u017dmogus, kurio laisv\u0117s ir teis\u0117s pagal Konstitucij\u0105 „prigimtin\u0117s”, i\u0161tirpsta tarp proced\u016br\u0173, termin\u0173, komisij\u0173, ekspert\u0173 i\u0161vad\u0173 ir atsakym\u0173, kad „pagal galiojant\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105 pagrindo n\u0117ra”.<\/p>\n
Did\u017eiausios istorijos neteisyb\u0117s buvo visi\u0161kai teis\u0117tos. Vergov\u0117 buvo teis\u0117ta ir pagal \u012fstatymus. Budeliai da\u017eniausiai tur\u0117davo ne tik ginkl\u0105, bet ir popieri\u0173 su para\u0161u. Tod\u0117l vien tai, kad ka\u017ekas yra teis\u0117ta, dar nieko nepasako apie tai, ar tai teisinga.<\/p>\n
Valstyb\u0117 prasideda ne nuo teism\u0173, o nuo vertybi\u0173. Nuo atsakymo \u012f labai paprast\u0105 klausim\u0105 – kas mums svarbiau: \u017emogus ar sistema? Jeigu svarbiausia tampa sistema, \u017emogus anks\u010diau ar v\u0117liau tampa sraigteliu, bedvasio biurokratijos mechanizmo detale.<\/p>\n
Teis\u0117tumas gimsta Seime, kai priimami \u012fstatymai. Vyriausyb\u0117je, kai skirstomas biud\u017eetas. Ministerijose, kai nustatomi prioritetai. Savivaldyb\u0117se, kai sprend\u017eiama, kam skirti paskutinius pinigus. Teisingumo jausmas prigimtinis, kaip muzikin\u0117 klausa. Gyvena kiekviename i\u0161 m\u016bs\u0173.<\/p>\n
Net kai tylime matydami akivaizd\u017ei\u0105 neteisyb\u0119 vien tod\u0117l, kad ji \u012fforminta ant firminio blanko.Tod\u0117l teisingumas gimsta gerokai anks\u010diau negu teis\u0117jas pakelia plaktuk\u0105. Teismas gali pasakyti, ar \u012fstatymas buvo pritaikytas teisingai, bet negali atsakyti, ar pats \u012fstatymas buvo teisingas.<\/p>\n
Tam reikia ne tik teis\u0117j\u0173, bet ir s\u0105\u017ein\u0117s. Valstyb\u0117 gali b\u016bti idealiai teis\u0117ta ir kartu giliai neteisinga. Nes popierius nejau\u010dia skausmo, kur\u012f jau\u010dia tik \u017emogus. Teisingumas apskritai negali b\u016bti deleguotas vienai vald\u017eios \u0161akai. Jeigu taip b\u016bt\u0173, pakakt\u0173 pastatyti daugiau teism\u0173 r\u016bm\u0173 ir valstyb\u0117 automati\u0161kai tapt\u0173 teisinga.<\/p>\n
Ta\u010diau taip n\u0117ra. Teisingumas prasideda nuo to, koki\u0105 valstyb\u0119 kasdien kuria politika. Nuo to, kam skiriami pinigai, k\u0105 valstyb\u0117 saugo pirmiausia, k\u0105 laiko svarbiausiu. Kokius \u017emones gerbia, o kokius tik toleruoja, k\u0105 skatina ir u\u017e k\u0105 baud\u017eia.<\/p>\n
Net biud\u017eetas yra ne finansinis, o moralinis dokumentas. Jame ne eurai sura\u0161yti, o vertyb\u0117s. Kiekvienas milijonas yra atsakymas \u012f klausim\u0105 – kas mums svarbiau. Ir kai pinig\u0173 n\u0117ra sergan\u010diam vaikui, bet j\u0173 atsiranda \u0161imtui kit\u0173 dalyk\u0173, valstyb\u0117 jau padar\u0117 moralin\u012f pasirinkim\u0105.<\/p>\n
Ji turi teis\u0119 taip pasirinkti, bet neturi teis\u0117s apsimetin\u0117ti, kad tai tik buhalterija, o ne vertybinis sprendimas, kuris bus \u017emoni\u0173 vertinamas pagal teisingumo mat\u0105. Vald\u017eia labai m\u0117gsta sakyti: \u201eToks \u012fstatymas”, lyg \u012fstatymas b\u016bt\u0173 gamtos d\u0117snis.<\/p>\n
Tai keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, kuriuos vakar i\u0161rinkome ir rytoj galime pakeisti, momentin\u0117 nuomon\u0117. \u012estatymai yra visuomen\u0117s atstov\u0173 susitarimai, kurie gali b\u016bti ir i\u0161mintingi, ir kvaili. Humani\u0161ki ir \u017eiaur\u016bs. Tarnaujantys \u017emon\u0117ms arba patys sau.<\/p>\n
Seniai pasteb\u0117ta: kuo silpnesn\u0117 valstyb\u0117je moral\u0117, tuo storesni teisynai. Kai nebelieka pasitik\u0117jimo, visk\u0105 pradedama reguliuoti. Gimsta instrukcijos instrukcijoms, kontrol\u0117 kontrolei, komisijos komisijoms. Ir vien\u0105 dien\u0105 paai\u0161k\u0117ja, kad \u017emogaus tarp taisykli\u0173 nebeliko.<\/p>\n
Neteisyb\u0117 ateina su segtuvu, antspaudu, elektroniniu lai\u0161ku su metaduomenimis, su mandagiu valdininko balseliu, kuris nuo\u0161ird\u017eiai apgailestauja. Valstyb\u0117s tikrumo egzaminas prasideda ten, kur prie\u0161 j\u0105 stovi vieni\u0161as \u017emogus: ligonis, na\u0161l\u0117, neteisingai apkaltintas, vaikas, senolis. Tas, kuris nebeturi kuo pasiremti.<\/p>\n
Turime Teisingumo ministerij\u0105, tarsi ka\u017ekur Vilniuje s\u0117d\u0117t\u0173 \u017emon\u0117s, kuri\u0173 darbas – pasir\u016bpinti, kad Lietuvoje b\u016bt\u0173 teisinga. Tik pabandyk nueiti ten su savo gyvenimo neteisybe – Teisingumo ministerija jums nepad\u0117s. Ir visai suprantama – toks n\u0117ra jos darbas.<\/p>\n
Ministerija r\u016bpinasi teis\u0117s sistema, \u012fstatym\u0173 rengimu, teisini\u0173 institucij\u0173 veikimu, bausmi\u0173 vykdymu ir daugybe kit\u0173 reikaling\u0173 dalyk\u0173. Kitaip sakant – daugiausia tuo, kad valstyb\u0117je veikt\u0173 teis\u0117tumas, tod\u0117l tiksliau b\u016bt\u0173 j\u0105 vadinti Teis\u0117tumo ministerija.<\/p>\n
Skamb\u0117t\u0173 pras\u010diau, nes juk rink\u0117jui nelabai romanti\u0161ka… \u201eLietuvos Respublikos teis\u0117tumo ministras” primint\u0173 \u017emog\u0173, vaik\u0161tant\u012f koridoriais ir tikrinant\u012f, ar visi blankai u\u017epildyti pagal taisykles. O „Teisingumo ministras” skamba beveik kaip biblin\u0117 pareigyb\u0117.<\/p>\n
Teis\u0117jas „vykdo teisingum\u0105”, ministerija r\u016bpinasi „teisingumu”, visa sistema vadinama „teisingumo sistema”… Ir pama\u017eu galvoje susiklijuoja du skirtingi dalykai: jeigu viskas padaryta pagal teis\u0119, vadinasi, viskas „teisinga”. O juk gyvenime puikiausiai \u017einome, kad taip n\u0117ra.<\/p>\n
Galima visi\u0161kai teis\u0117tai priimti kvail\u0105 \u012fstatym\u0105. Galima teis\u0117tai paskirstyti pinigus neteisingai. Galima teis\u0117tai palikti \u017emog\u0173 be pagalbos. Galima teis\u0117tai atimti paskutin\u0119 jo vilt\u012f ir atsi\u0173sti jam nepriekai\u0161tingai sura\u0161yt\u0105 atsakym\u0105 su trimis para\u0161ais ir apskundimo tvarka paskutiniame puslapyje.<\/p>\n
Viskas bus teis\u0117ta, tik teisingumo nuo to nepadaug\u0117s n\u0117 gramo. Nes teisingumas gyvena daug platesn\u0117je teritorijoje u\u017e teis\u0119. Jis gyvena m\u016bs\u0173 supratime apie tai, koki\u0173 dalyk\u0173 visuomen\u0117 sau neleist\u0173 net tada, kai juos b\u016bt\u0173 galima gra\u017eiai \u012fforminti \u012fstatymu.<\/p>\n
Teis\u0117tumas atsako \u012f klausim\u0105 \u201ear pagal taisykles?”. Teisingumas klausia \u201ear pa\u010dios taisykl\u0117s ir j\u0173 rezultatas yra teisingi?” Tod\u0117l \u012fstatymas gali tik nubr\u0117\u017eti rib\u0105, u\u017e kurios prasideda nusikaltimas. Daug sunkiau nubr\u0117\u017eti rib\u0105, u\u017e kurios prasideda niek\u0161yb\u0117. Nes niek\u0161yb\u0117 kartais b\u016bna visi\u0161kai teis\u0117ta.<\/p>\n
Taip jau seniai visuomen\u0117je nyksta pasitik\u0117jimas ir bendras supratimas, kas teisinga ir padoru. O vald\u017eia bando kiekvien\u0105 gyvenimo centimetr\u0105 pakeisti taisykle. Kai taisykl\u0117 nesuveikia – para\u0161o dar vien\u0105 taisykl\u0119. Kai ir \u0161i nesuveikia – sukuria institucij\u0105, kuri pri\u017ei\u016br\u0117s pirm\u0173j\u0173 dviej\u0173 taisykli\u0173 laikym\u0105si.<\/p>\n
Ir gal\u0173 gale gyvename Lietuvoje, kurioje beveik viskas, vos ne tu\u0161tinimosi tvarka, reglamentuota. Tik niekas jau nebegali paprastai atsakyti: ar tai teisinga? Ir imame suprasti, k\u0105 beveik prie\u0161 du t\u016bkstantme\u010dius ra\u0161\u0117 Tacitas: \u201eKuo labiau sugedusi valstyb\u0117, tuo daugiau \u012fstatym\u0173.”<\/p>\n
Nuo atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 priklausys m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s ateitis ir i\u0161likimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Jau graikai k\u0117l\u0117 klausim\u0105: ar \u012fstatymas teisingas vien tod\u0117l, kad j\u012f pri\u0117m\u0117 teis\u0117ta vald\u017eia? Sofoklio \u201eAntigon\u0117je” konfliktas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":256249,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,1167,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,955,12591,26,27,4173],"class_list":["post-256248","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-konstitucija","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-rusteika","tag-teisine","tag-top-stories","tag-topstories","tag-valstybe"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117115264842992090","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/256248","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=256248"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/256248\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/256249"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=256248"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=256248"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=256248"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}