Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevi\u010dius<\/p>\n
Lietuvos ekonomikos rodikliai 2026 met\u0173 viduryje atrodo palankiai: BVP auga, o Lietuvos bankas ir Finans\u0173 ministerija prognozuoja tolesn\u012f darbo u\u017emokes\u010dio did\u0117jim\u0105. Ta\u010diau u\u017e bendro vidurkio slypi nevienoda realyb\u0117 \u2013 tipin\u0117se prekybos ir gamybos \u012fmon\u0117se atlyginim\u0173 medianos auga gerokai l\u0117\u010diau, o dalyje \u012fmoni\u0173 vidurinio darbuotojo pajamos net ma\u017e\u0117jo.<\/p>\n
Tod\u0117l svarbiausias klausimas \u0161iandien \u2013 ne vien kiek did\u0117s atlyginimai, bet kas \u0161\u012f augim\u0105 finansuos ir ar didesnis skai\u010dius algalapyje virs realiu gyvenimo lygio pager\u0117jimu.<\/p>\n
Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos rodikliai 2026 met\u0173 viduryje atrodo palankiai. Eurostato \u012fver\u010diu, antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f Lietuvos BVP buvo 3,8 proc. didesnis negu prie\u0161 metus, o tempas buvo spar\u010diausias tarp penkiolikos ES valstybi\u0173. ES ekonomika per metus augo 1,2 proc. Palyginti su pirmuoju ketvir\u010diu, Lietuvos ekonomika padid\u0117jo 1,7 proc., o ES vidurkis siek\u0117 0,5 proc.<\/p>\n
Darbo u\u017emokes\u010dio statistika taip pat i\u0161lieka pozityvi. Lietuvos banko vertinimu, 2026 met\u0173 I ketvirt\u012f vidutinis bruto darbo u\u017emokestis per metus padid\u0117jo 9,3 proc. Vie\u0161ajame sektoriuje augimas siek\u0117 11,1 proc., priva\u010diajame sektoriuje \u2013 8,5 proc. Lietuvos bankas prognozuoja 8,7 proc. vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio augim\u0105 2026 metais, 6,9 proc. \u2013 2027 metais ir 7,2 proc. \u2013 2028 metais. Finans\u0173 ministerijos scenarijus numato atitinkamai 7,9 proc., 6,1 proc. ir 5,7 proc. augim\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau bendras atlyginim\u0173 augimas neatsako \u012f svarbiausi\u0105 klausim\u0105: kam atlyginimai auga spar\u010diausiai, kam j\u0173 augimas beveik sustojo ir i\u0161 koki\u0173 \u0161altini\u0173 \u012fmon\u0117s finansuos did\u0117jan\u010dias darbo s\u0105naudas?<\/p>\n
Vien\u0173 darbuotoj\u0173 pajamas kelia minimaliosios m\u0117nesin\u0117s algos didinimas, kit\u0173 atlyginimus lemia valstyb\u0117s biud\u017eetas ir kolektyvin\u0117s sutartys. Ret\u0173 specialist\u0173 pajamas didina tarptautin\u0117 konkurencija d\u0117l kompetencij\u0173. Ta\u010diau didel\u0117 privataus sektoriaus darbuotoj\u0173 dalis lieka priklausoma nuo konkre\u010dios \u012fmon\u0117s pardavim\u0173, na\u0161umo ir pelningumo.<\/p>\n
Slepia skirtingas darbo rinkas<\/p>\n
Vidutinis darbo u\u017emokestis yra svarbus makroekonominis rodiklis, bet j\u012f veikia vis\u0173 darbuotoj\u0173 pajamos, \u012fskaitant labai didelius atlyginimus. Mediana rodo kit\u0105 dalyk\u0105 \u2013 viduryje esan\u010dio darbuotojo darbo u\u017emokes\u010dio lyg\u012f. Tod\u0117l vertinant tipinio darbuotojo pad\u0117t\u012f \u0161i\u0173 rodikli\u0173 negalima mechani\u0161kai sutapatinti.<\/p>\n
Bendrov\u0117s \u201eDay Q Analytics\u201c pagal vie\u0161us \u201eSodros\u201c duomenis parengti \u012fmoni\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio median\u0173 reitingai rodo nevienod\u0105 atlyginim\u0173 raid\u0105. Duomen\u0173 istorija apima 453 ma\u017emenin\u0117s prekybos, 535 didmenin\u0117s prekybos ir 1 563 apdirbamosios gamybos \u012fmones. 2026 met\u0173 duomenis pateik\u0117 442 ma\u017emenin\u0117s prekybos, 535 didmenin\u0117s prekybos ir 1 509 apdirbamosios gamybos \u012fmon\u0117s.<\/p>\n
Nuo 2019 iki 2026 m. ma\u017emenin\u0117s prekybos \u012fmoni\u0173 median\u0173 vidurin\u0117 reik\u0161m\u0117 padid\u0117jo 78,2 proc. \u2013 iki 1 634 Eur. Didmenin\u0117je prekyboje ji i\u0161augo 74,3 proc. \u2013 nuo 1 458 iki 2 541 Eur, o apdirbamojoje gamyboje pakilo 72,6 proc. \u2013 nuo 1 157 iki 1 997 Eur.<\/p>\n
Vis d\u0117lto 2026 met\u0173 augimo tempas jau gerokai l\u0117tesnis. Ma\u017emenin\u0117je prekyboje sektoriaus mediana per metus padid\u0117jo 4,4 proc., apdirbamojoje gamyboje \u2013 4,8 proc., didmenin\u0117je prekyboje \u2013 5,0 proc. Tai rei\u0161kia, kad ankstesnis beveik dvi\u017eenklis atlyginim\u0173 augimas \u0161iuose sektoriuose baig\u0117si.<\/p>\n
Be to, bendras sektoriaus augimas neapima vis\u0173 \u012fmoni\u0173. Apdirbamojoje gamyboje palyginamus 2025 ir 2026 met\u0173 duomenis tur\u0117jo 1 483 \u012fmon\u0117s, i\u0161 j\u0173 330, arba 22,3 proc., mediana buvo ma\u017eesn\u0117 negu 2025 metais. Didmenin\u0117je prekyboje ma\u017e\u0117jimas u\u017efiksuotas 128 i\u0161 529 \u012fmoni\u0173, arba 24,2 proc., o ma\u017emenin\u0117je prekyboje \u2013 70 i\u0161 434 \u012fmoni\u0173, arba 16,1 proc.<\/p>\n
Ma\u017eesn\u0117 mediana savaime ne\u012frodo, kad darbdavys suma\u017eino bazines algas. Pokyt\u012f gali lemti premijos, priedai, vir\u0161valand\u017eiai, darbuotoj\u0173 sud\u0117ties pasikeitimas ar geriau apmokam\u0173 specialist\u0173 i\u0161\u0117jimas. Ta\u010diau duomenys rodo, kad bendras atlyginim\u0173 kilimas n\u0117ra vienodas ir dalyje \u012fmoni\u0173 vidurinio darbuotojo draud\u017eiamosios pajamos neauga.<\/p>\n
Tod\u0117l \u0161alies vidutinis darbo u\u017emokestis gali augti beveik 9 proc., bet tipin\u0117s prekybos ar gamybos \u012fmon\u0117s mediana did\u0117ja apie 5 proc.<\/p>\n
Beveik pusei darbuotoj\u0173 \u2013 iki 2 t\u016bkst. Eur bruto<\/p>\n
2026 met\u0173 gegu\u017e\u0117s \u201eSodros\u201c duomenys ap\u0117m\u0117 1 183 360 apdraust\u0173j\u0173, kurie per m\u0117nes\u012f dirbo ne ma\u017eiau kaip 30 dien\u0173. Did\u017eiausi\u0105 grup\u0119 sudar\u0117 darbuotojai, kuri\u0173 bruto darbo u\u017emokestis siek\u0117 nuo 1 501 iki 2 000 Eur \u2013 toki\u0173 buvo 233 980. Nuo 1 154 iki 1 500 Eur u\u017edirbo 190 850 \u017emoni\u0173, o minimal\u0173j\u012f darbo u\u017emokest\u012f, iki 1 153 Eur arba ma\u017eiau, gavo 144 670 darbuotoj\u0173.<\/p>\n
Iki 2 000 Eur bruto u\u017edirbo 569 500 \u017emoni\u0173, arba 48,1 proc. analizuot\u0173 darbuotoj\u0173. Iki 2 500 Eur gavo 744 680 \u017emoni\u0173, arba 62,9 proc. Vir\u0161 10 000 Eur u\u017edirbo 10 530 \u017emoni\u0173, arba 0,9 proc., o vir\u0161 15 000 Eur \u2013 3 080 \u017emoni\u0173, arba 0,3 proc. Nuo sausio iki gegu\u017e\u0117s paskutin\u0117s grup\u0117s darbuotoj\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo nuo 2 720 iki 3 080, arba 13,2 proc.<\/p>\n
\u0160ie duomenys n\u0117ra perskai\u010diuoti \u012f viso darbo laiko ekvivalent\u0105, tod\u0117l \u017eemiausiose pajam\u0173 grup\u0117se gali b\u016bti ne vis\u0105 darbo laik\u0105 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, ligos ar kit\u0173 nedraudimini\u0173 laikotarpi\u0173 bei keli\u0173 darbovie\u010di\u0173 poveikis. Vis d\u0117lto pasiskirstymas rodo, kad bendro \u0161alies vidurkio augimas neapib\u016bdina daugumos darbuotoj\u0173 pajam\u0173 lygio.<\/p>\n
Tie patys sektoriai \u2013 skirtingi atlyginimai<\/p>\n
Apdirbamojoje gamyboje 2026 met\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio mediana vir\u0161ijo 2 000 Eur 746 \u012fmon\u0117se, arba 49,4 proc. vis\u0173 \u012fmoni\u0173. Tik 21 \u012fmon\u0117je, arba 1,4 proc., mediana vir\u0161ijo 4 000 Eur. De\u0161imties daugiausiai mokan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 median\u0173 vidurkis siek\u0117 4 971 Eur ir sektoriaus median\u0105 vir\u0161ijo 2,5 karto. Lyderi\u0173 grup\u0117je dominuoja lazeri\u0173, fotonikos, elektronikos, kosmoso ir gynybos veiklos.<\/p>\n
Didmenin\u0117je prekyboje darbo u\u017emokes\u010dio lygis auk\u0161\u010diausias i\u0161 trij\u0173 nagrin\u0117t\u0173 sektori\u0173 \u2013 2026 met\u0173 mediana siek\u0117 2 541 Eur. De\u0161imties lyderi\u0173 median\u0173 vidurkis siek\u0117 7 942 Eur ir sektoriaus median\u0105 vir\u0161ijo 3,1 karto. Didmenin\u0117s prekybos vir\u0161\u016bn\u0119 formuoja tarptautin\u0117s farmacijos, chemijos ir technologij\u0173 bendrov\u0117s, konkuruojan\u010dios pasaulin\u0117je specialist\u0173 rinkoje.<\/p>\n
Ma\u017emenin\u0117je prekyboje sektoriaus mediana siek\u0117 1 634 Eur, ta\u010diau 165 \u012fmon\u0117se, arba 37,3 proc., ji nesiek\u0117 1 500 Eur. De\u0161imties daugiausiai mokan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 median\u0173 vidurkis siek\u0117 4 835 Eur, o reitingo apa\u010dios de\u0161imtuko vidurkis sudar\u0117 812 Eur. Skirtumas \u2013 beveik \u0161e\u0161i kartai.<\/p>\n
Maisto prekyboje \u201eLidl\u201c mediana siek\u0117 2 087 Eur, \u201eNorfos ma\u017emenos\u201c \u2013 2 008 Eur, \u201eIki Lietuvos\u201c \u2013 1 508 Eur, \u201eMaxima LT\u201c \u2013 1 487 Eur, \u201eRimi Lietuvos\u201c \u2013 1 414 Eur. Mados ma\u017emenoje atlygio lygis daug ma\u017eesnis: \u201eLindex\u201c mediana siek\u0117 866 Eur, \u201eApranga MLT\u201c \u2013 947 Eur, \u201eApranga SLT\u201c \u2013 985 Eur, \u201eLPP\u201c \u2013 1 183 Eur.<\/p>\n
\u0160ie skirtumai rodo, kad vienas sektoriaus pavadinimas gali sl\u0117pti kelias atskiras darbo rinkas. Vienur atlyginimus kelia technologinis sud\u0117tingumas, tarptautin\u0117s rinkos ir auk\u0161ta prid\u0117tin\u0117 vert\u0117, kitur jie lieka priklausomi nuo darbo laiko, darbo organizavimo ir konkre\u010dios \u012fmon\u0117s finansini\u0173 galimybi\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausia rizika tenka darbo rinkos viduriui<\/p>\n
Spar\u010diausiai atlyginimai auga trims grup\u0117ms. Pirmoji \u2013 ma\u017eiausiai u\u017edirbantys darbuotojai. 2026 metais minimalioji m\u0117nesin\u0117 alga padid\u0117jo nuo 1 038 iki 1 153 Eur, arba 11,1 proc. 2027 metais ji sieks 1 245 Eur \u2013 did\u0117s 92 Eur, arba 8 proc. Sprendimas tiesiogiai palies apie 140 t\u016bkst. vis\u0105 ir ne vis\u0105 darbo laik\u0105 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Antroji grup\u0117 \u2013 dalis vie\u0161ojo sektoriaus darbuotoj\u0173, kuri\u0173 atlyginim\u0173 raid\u0105 lemia valstyb\u0117s biud\u017eetas, kolektyvin\u0117s sutartys ir administraciniai sprendimai. Tre\u010dioji \u2013 reti ir auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kuriantys specialistai, kuri\u0173 atlyginimus didina ribota pasi\u016bla ir tarptautin\u0117 konkurencija.<\/p>\n
Sud\u0117tingiausioje pad\u0117tyje gali atsidurti vidutin\u0117s kvalifikacijos privataus sektoriaus darbuotojai: kvalifikuoti gamybos darbuotojai, apskaitos specialistai, logistikos koordinatoriai, administratoriai, parduotuvi\u0173 pamain\u0173 vadovai, klient\u0173 aptarnavimo darbuotojai ir dalis vidurin\u0117s grandies vadov\u0173.<\/p>\n
J\u0173 atlyginimai jau didesni u\u017e minimali\u0105j\u0105 m\u0117nesin\u0119 alg\u0105, tod\u0117l jos didinimas j\u0173 tiesiogiai nepalie\u010dia. Ta\u010diau j\u0173 kompetencijos ne visada tokios retos, kad darbdavys b\u016bt\u0173 priverstas mok\u0117ti didel\u0119 rinkos premij\u0105. Tokiu atveju atlyginim\u0173 augimas lieka priklausomas nuo konkre\u010dios \u012fmon\u0117s finansini\u0173 galimybi\u0173.<\/p>\n
Skirtumas tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo atlygio ma\u017e\u0117ja, nors atsakomyb\u0117s, patirties ir u\u017eduo\u010di\u0173 sud\u0117tingumo skirtumai i\u0161lieka. Finansini\u0173 galimybi\u0173 neturinti \u012fmon\u0117 minimaliosios m\u0117nesin\u0117s algos padidinim\u0105 gali kompensuoti l\u0117\u010diau didindama vidutini\u0173 pareigybi\u0173 atlyginimus. Ilgainiui darbuotojai gali nebematyti pakankamos finansin\u0117s naudos mokytis sud\u0117tingesnio darbo ar prisiimti papildom\u0105 atsakomyb\u0119.<\/p>\n
Silpnoji vieta \u2013 na\u0161umas<\/p>\n
EBPO 2025 met\u0173 Lietuvos ekonomikos ap\u017evalgoje nurod\u0117, kad spartus darbo u\u017emokes\u010dio augimas didino bazin\u0117s infliacijos spaudim\u0105 ir vienetines darbo s\u0105naudas. Organizacijos vertinimu, darbo u\u017emokes\u010diui prekybiniame sektoriuje augant spar\u010diau u\u017e na\u0161um\u0105, silpn\u0117ja s\u0105naud\u0173 konkurencingumas, o eksportuojan\u010diai \u012fmonei darbo s\u0105naud\u0173 augim\u0105 sunku perkelti \u012f kainas.<\/p>\n
Europos Komisijos 2026 met\u0173 Lietuvos ataskaitoje nurodyta, kad \u0161alies darbo na\u0161umas, skai\u010diuojamas pagal per darbo valand\u0105 sukuriam\u0105 BVP perkamosios galios standartais, 2024 metais siek\u0117 70,4 proc. ES vidurkio. Tuo pa\u010diu metu BVP vienam gyventojui buvo pasiek\u0119s 87 proc. ES vidurkio.<\/p>\n
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos valandinis darbo na\u0161umas 2022 metais suma\u017e\u0117jo 2,7 proc., 2023 metais \u2013 dar 1,6 proc., o 2024 metais padid\u0117jo tik 0,3 proc. Vienetin\u0117s darbo s\u0105naudos per valand\u0105 tuo pa\u010diu metu i\u0161augo 14,9 proc. 2022 metais, 12,2 proc. 2023 metais ir 5,6 proc. 2024 metais. 2025 met\u0173 Europos Komisijos \u012fvertis siek\u0117 6,1 proc.<\/p>\n
Darbuotoj\u0173 tr\u016bkumas kelia atlyginimus, ta\u010diau pats savaime na\u0161umo nepadidina. \u012emon\u0117 priversta mok\u0117ti daugiau u\u017e tok\u012f pat\u012f darbo rezultat\u0105, kai tinkamo specialisto rinkoje n\u0117ra. Ilgesn\u012f laik\u0105 i\u0161liekantis skirtumas tarp darbo s\u0105naud\u0173 ir na\u0161umo didina spaudim\u0105 kainoms, pelningumui ir investicijoms.<\/p>\n
Regionai ir b\u016bsimas spaudimas<\/p>\n
Atlyginim\u0173 augimo galimyb\u0117s skiriasi ir tarp Lietuvos region\u0173. Europos Komisijos duomenimis, Vilniaus apskrityje BVP vienam gyventojui 2024 metais sudar\u0117 133 proc. ES vidurkio, Kauno apskrityje \u2013 86 proc., Klaip\u0117dos apskrityje \u2013 76 proc., o kitose apskrityse nevir\u0161ijo 60 proc.<\/p>\n
Pagal Europos Komisijos regioninio priedo metodik\u0105 Lietuvos na\u0161umo vidurkis siek\u0117 82 proc. ES vidurkio, Vilniaus apskrities \u2013 110 proc., Kauno apskrities \u2013 78 proc., Klaip\u0117dos apskrities \u2013 73 proc. Marijampol\u0117s, Utenos, Alytaus ir Taurag\u0117s apskri\u010di\u0173 rodiklis buvo apie 60 proc. arba ma\u017eesnis. \u0160i\u0173 rodikli\u0173 negalima tiesiogiai sutapatinti su nacionaliniu 70,4 proc. na\u0161umo rodikliu, nes j\u0173 metodika ir teritorinis lygmuo skiriasi.<\/p>\n
Vilniuje sutelkta daugiau tarptautini\u0173 bendrovi\u0173, finans\u0173, technologij\u0173, mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir auk\u0161tos kvalifikacijos darbo viet\u0173. Ma\u017eesniuose regionuose didesn\u0119 u\u017eimtumo dal\u012f sudaro tradicin\u0117 gamyba, prekyba ir vie\u0161osios paslaugos. Tod\u0117l vienodas procentinis atlyginim\u0173 didinimas skirtinguose regionuose darbdaviams sukelia nevienod\u0105 finansin\u0119 na\u0161t\u0105.<\/p>\n
2027 metais ekonomikos augimas tur\u0117t\u0173 sul\u0117t\u0117ti. Lietuvos bankas prognozuoja 2,0 proc., o Finans\u0173 ministerija \u2013 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto augim\u0105. Ta\u010diau darbo u\u017emokestis pagal \u0161ias prognozes did\u0117s nuo 6,1 iki 6,9 proc., o minimalioji m\u0117nesin\u0117 alga pakils iki 1 245 Eur.<\/p>\n
Demografinis spaudimas taip pat nei\u0161nyks. EBPO prognozuoja, kad nuo 2022 iki 2050 met\u0173 Lietuvos darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173 skai\u010dius gali suma\u017e\u0117ti apie 30 proc. Toks pokytis be papildom\u0173 politikos priemoni\u0173 iki 2050 met\u0173 suma\u017eint\u0173 Lietuvos BVP ir eksport\u0105 ma\u017edaug 10 proc.<\/p>\n
Kas u\u017e tai sumok\u0117s?<\/p>\n
Tvariausias atlyginim\u0173 finansavimo \u0161altinis yra darbo na\u0161umo augimas. Na\u0161umui neaugant, \u012fmon\u0117 turi tris pagrindinius pasirinkimus: darbo s\u0105naud\u0173 augim\u0105 perkelti vartotojui auk\u0161tesn\u0117mis kainomis, atlyginimus didinti ma\u017eesnio pelno s\u0105skaita arba darbuotoj\u0173 poreik\u012f ma\u017einti neu\u017epildant atsilaisvinusi\u0173 viet\u0173, jungiant funkcijas ir dal\u012f u\u017eduo\u010di\u0173 perduodant technologijoms.<\/p>\n
Prekyboje darbuotoj\u0173 poreik\u012f jau ma\u017eina savitarnos kasos, elektronin\u0117s kain\u0173 etiket\u0117s ir automatizuoti sand\u0117liai. Gamyboje diegiami robotai ir automatin\u0117 kokyb\u0117s kontrol\u0117. Administracin\u0117se veiklose pasikartojan\u010dias u\u017eduotis perima programin\u0117 \u012franga ir dirbtinio intelekto sprendimai.<\/p>\n
Did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 n\u0117ra visuotinis atlyginim\u0173 ma\u017e\u0117jimas. Oficiali statistika ir prognoz\u0117s tokio scenarijaus nerodo. Didesn\u0117 rizika kyla darbo vietoms, kuri\u0173 sukuriama vert\u0117 nepadengia augan\u010dios j\u0173 kainos. Tokios pareigyb\u0117s gali b\u016bti sujungtos, automatizuotos arba neatkurtos darbuotojui i\u0161\u0117jus.<\/p>\n
Lietuvos problema n\u0117ra per l\u0117tas bendras darbo u\u017emokes\u010dio augimas. Ji slypi augimo \u0161altiniuose ir pasiskirstyme. Ma\u017eiausius atlyginimus kelia minimalioji m\u0117nesin\u0117 alga, vie\u0161ojo sektoriaus pajamas veikia valstyb\u0117s biud\u017eeto sprendimai, auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173 atlyginimus didina ribota j\u0173 pasi\u016bla ir tarptautin\u0117 konkurencija, o vidutin\u0117s kvalifikacijos privataus sektoriaus darbuotoj\u0173 pajamos lieka priklausomos nuo konkre\u010dios \u012fmon\u0117s na\u0161umo, pardavim\u0173 ir pelningumo.<\/p>\n
Svarbiausias artimiausi\u0173 met\u0173 klausimas n\u0117ra vien vidutinio atlyginimo augimo procentas. Svarbiau \u012fvertinti, kokia \u0161io augimo dalis bus pagr\u012fsta didesne darbuotojo sukuriama verte. Prie\u0161ingu atveju darbuotojas algalapyje matys didesn\u012f skai\u010di\u0173, ta\u010diau tik nedidel\u0119 jo dal\u012f pajus kaip real\u0173 gyvenimo lygio pager\u0117jim\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Evaldas Stankevi\u010dius Lietuvos ekonomikos rodikliai 2026 met\u0173 viduryje atrodo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":257235,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[1791,81,1793,37,39,560,36,38,40,23,1795,260,1792,85,46,58,1794,1261],"class_list":["post-257234","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-aktualijos","tag-business","tag-komentarai","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lietuvoje","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-nuotraukos","tag-orai","tag-straipsniai","tag-uzsienyje","tag-verslas","tag-video","tag-videonaujienos","tag-zinios"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117121741407097856","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/257234","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=257234"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/257234\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/257235"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=257234"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=257234"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=257234"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}