Socialini\u0173 tinkl\u0173 nuotrauka\/Sergejus Nary\u0161kinas<\/p>\n \u201eI\u0161kelta u\u017eduotis per trump\u0105 laik\u0105 apr\u016bpinti NATO s\u0105junginink\u0173 greitojo reagavimo paj\u0117gas visais reikalingais i\u0161tekliais\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 jis.<\/p>\n Anot jo, Europos \u0161alys jau prad\u0117jo karin\u0117s produkcijos \u201edaugkartinio gamybos padidinimo\u201c proces\u0105, taip pat mobilizacines priemones ir \u201egyventoj\u0173 zombizavim\u0105 propaganda apie nei\u0161vengiam\u0105 Maskvos agresij\u0105\u201c.<\/p>\n To prie\u017eastimi S.Nary\u0161kinas \u012fvardijo tai, kad Europa, po Antrojo pasaulinio karo \u012fprato gyventi tariamoje \u201eamerikie\u010di\u0173 okupacijoje\u201c ir \u201enegali prisitaikyti prie besikei\u010dian\u010di\u0173 tarptautini\u0173 realij\u0173\u201c.<\/p>\n Vienintelis dalykas, kur\u012f, jo nuomone, amerikie\u010diai \u0161iandien pasireng\u0119 pasi\u016blyti Europos tautoms, yra \u201erusofobija ir spartesnis Europos karinio potencialo stiprinimas siekiant didelio masto ginkluoto konflikto su Rusija\u201c.<\/p>\n Be kita ko, S.Nary\u0161kinas apkaltino Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s \u017evalgyb\u0105 ruo\u0161iantis naujoms diversijoms Baltijos ir Juodojoje j\u016brose.<\/p>\n Ne pirmas toks parei\u0161kimas i\u0161 Kremliaus <\/p>\n S.Nary\u0161kino vadovaujama Rusijos u\u017esienio \u017evalgybos tarnyba pra\u0117jus\u012f m\u0117nes\u012f parei\u0161k\u0117<\/a>, kad Europos S\u0105junga pasirengusi imtis \u201efaktin\u0117s Moldovos okupacijos\u201c, kad i\u0161laikyt\u0173 respublik\u0105 \u201esavo rusofobin\u0117s politikos kryptimi\u201c.<\/p>\n Pavasar\u012f jis teig\u0117<\/a>, es\u0105 Vakar\u0173 \u0161alys nori atsikratyti prezidento Vladimiro Putino ir suskaidyti Rusij\u0105.<\/p>\n Anks\u010diau buv\u0119s Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patru\u0161evas yra teig\u0119s, jog Rusija pasirengusi atremti NATO keliamas karines gr\u0117smes ir apginti savo teritorij\u0105, u\u017esimindamas, neva NATO telkia paj\u0117gas galimam puolimui.<\/p>\n Jis teig\u0117, jog NATO \u201evis aktyviau koncentruojasi \u012f karin\u0117s gr\u0117sm\u0117s Rusijai formavim\u0105 i\u0161 j\u016brini\u0173 kryp\u010di\u0173\u201c ir u\u017esimin\u0117 apie Lenkijos ir Baltijos valstybi\u0173 teritorijose \u201etelkiamas NATO jungtini\u0173 greitojo reagavimo paj\u0117g\u0173 grupuotes\u201c. Jis taip pat u\u017esimin\u0117 apie tariamus NATO planus pulti Kaliningrado srit\u012f, teigdamas, jog apie tokius planus \u017einoma jau seniai.<\/p>\n Taip pat skaitykite: Patru\u0161evas parei\u0161k\u0117, kad NATO rengiasi pulti Kaliningrad\u0105: k\u0105 rei\u0161kia jo \u017eod\u017eiai?<\/a><\/p>\n Jis ne kart\u0105 atkartojo ir prezidento Vladimiro Putino parei\u0161kimus, neva Rusija esanti taiki valstyb\u0117 ir neketinanti pulti nei kaimyni\u0173, nei NATO \u0161ali\u0173. Tokius teiginius Maskva kartojo ir kelios dienos prie\u0161 \u012fsiver\u017edama \u012f Ukrain\u0105.<\/p>\n Dalis Kremliaus dezinformacijos kampanijos <\/p>\n Kremliaus teiginiai, es\u0105 NATO planuoja pulti Maskv\u0105, skamba jau ne vienerius metus, jie ypa\u010d suintensyv\u0117jo<\/a> Rusijai prad\u0117jus invazij\u0105 \u012f Ukrain\u0105. Anot analitik\u0173, toks naratyvas \u012fgavo populiarum\u0105 2014 m. \u2013 po Maidano revoliucijos. Nuo tada Kremlius tvirtina, kad Vakarai ki\u0161asi \u012f Ukrainos reikalus.<\/p>\n Ukrainos ginkluot\u0173j\u0173 paj\u0117g\u0173 generalinis \u0161tabas\/ \u201eTelegram\u201c\/Karas Ukrainoje<\/p>\n Anot \u201eDeutsche Welle\u201c kalbint\u0173<\/a> analitik\u0173, Rusija da\u017enai bando pavaizduoti, es\u0105 jai yra nuolat grasinama, d\u0117l to ji privalanti gintis, o karas Ukrainoje t\u0117ra atgrasymo priemon\u0117.<\/p>\n Pavyzd\u017eiui, kelet\u0105 dien\u0173 prie\u0161 prad\u0117damas kar\u0105 Ukrainoje V.Putinas ai\u0161kino, kad NATO \u201evis labiau ple\u010diasi\u201c ir jos karin\u0117 gr\u0117sm\u0117 art\u0117ja prie Rusijos sien\u0173. Tame yra dalel\u0117 tiesos. Nuo Soviet\u0173 S\u0105jungos \u017elugimo 14 Ryt\u0173 Europos \u0161ali\u0173 prisijung\u0117 prie NATO, keturios i\u0161 j\u0173 ribojasi su Rusija, tarp j\u0173 ir Lietuva.<\/p>\n Taip pat tiesa, kad NATO Ryt\u0173 Europos \u0161alyse nar\u0117se pareng\u0117 infrastrukt\u016br\u0105 ir aerodromus, kad gal\u0117t\u0173 greitai sustiprinti kariuomen\u0117s paj\u0117gas. Ta\u010diau \u0161ie veiksmai buvo atsakas \u012f Rusijos 2014 m. neteis\u0117tai aneksuot\u0105 Krym\u0105. Aljansas ir toliau laikosi 1997 m. NATO-Rusijos susitarimo, kuris draud\u017eia nuolat dislokuoti dideles karines paj\u0117gas naujose nar\u0117se. Ta\u010diau tai nesutrukd\u0117 V.Putinui iki dabar kartoti, kad NATO kelia gr\u0117sm\u0119 Rusijai.<\/p>\n ZumaPress\/Scanpix\/Vladimiras Putinas<\/p>\n Nors tokia propaganda i\u0161 esm\u0117s skirta Rusijos auditorijai, \u0161is naratyvas tur\u0117jo tam tikr\u0105 \u012ftak\u0105 ir Vakar\u0173 gyventojams.<\/p>\n NATO pozicija <\/p>\n Oficiali NATO pozicija<\/a> d\u0117l Rusijos yra tokia, kad Aljansas daugiau nei 30 met\u0173 band\u0117 u\u017emegzti partneryst\u0119 su Maskva, pl\u0117tojo dialog\u0105 ir bendradarbiavim\u0105. Nepaisant to, \u0161i \u0161alis nuolat pa\u017eeid\u017eia normas ir principus, kurie u\u017etikrina Europos saugum\u0105, ypa\u010d pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n NATO v\u0117liava \/ Anna Ross \/ dpa\/picture-alliance<\/p>\n Rusijos karas Ukrainoje destabilizavo taik\u0105 euroatlantin\u0117je erdv\u0117je ir kelia pavoj\u0173 pasauliniam saugumui. D\u0117l to NATO Rusijos nebelaiko partnere, prie\u0161ingai, Rusij\u0105 traktuoja kaip did\u017eiausi\u0105 ir tiesiogin\u0119 gr\u0117sm\u0119 s\u0105junginink\u0173 saugumui.<\/p>\n Visgi NATO yra pasirengusi palaikyti ry\u0161ius su Maskva, siekdama suma\u017einti rizik\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105 eskalacijai. Aljansas nekelia gr\u0117sm\u0117s Rusijai ir nesiekia konfrontacijos. NATO ir toliau vieningai ir atsakingai reaguoja \u012f Rusijos gr\u0117smes.<\/p>\n NATO pirmiausia yra politin\u0117 organizacija, kurios tikslas \u2013 spr\u0119sti konfliktus taikiais b\u016bdais. Jau 1949 m. Va\u0161ingtono sutarties<\/a>, pagal kuri\u0105 buvo \u012fkurta \u0161i organizacija, pirmajame straipsnyje teigiama:<\/p>\n \u201e\u0160alys \u012fsipareigoja, kaip nustatyta Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartijoje, bet kok\u012f tarptautin\u012f gin\u010d\u0105, kuriame jos gali dalyvauti, spr\u0119sti taikiu b\u016bdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui nei\u0161kilt\u0173 pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo j\u0117ga ar j\u0117gos panaudojimo bet kuriuo b\u016bdu, nesuderinamu su Jungtini\u0173 Taut\u0173 tikslais.\u201c<\/p>\n 11-osios oro paj\u0117g\u0173 brigados nuotr.\/NATO pratybose Lenkijoje dalyvauja oland\u0173 oro desantas<\/p>\n NATO gali imtis j\u0117gos priemoni\u0173 tam tikrais atvejais, ta\u010diau bendri kovos veiksmai numatomi tik savigynai. Sutarties 5-asis straipsnis numato, kad vienos ar keli\u0173 i\u0161 j\u0173 ginkluotas u\u017epuolimas laikomas j\u0173 vis\u0173 u\u017epuolimu. Tokio ginkluoto u\u017epuolimo atveju kiekviena i\u0161 j\u0173, \u012fgyvendindama individualios ar kolektyvin\u0117s savigynos teis\u0119, nedelsdama suteiks pagalb\u0105 u\u017epultai \u0161aliai, imdamiesi toki\u0173 veiksm\u0173, kurie atrodys b\u016btini, \u012fskaitant ginkluotos j\u0117gos panaudojim\u0105, saugumui atkurti ir palaikyti.<\/p>\n Aljansas papras\u010diausiai neturi teisinio mechanizmo, kuris leist\u0173 jam kariauti agresijos ar u\u017ekariavimo karus.<\/p>\n NATO oficialiai paneig\u0117<\/a> prielaidas, kad jos veiksmais, taip pat ir Baltijos \u0161alyse, yra nukreipti prie\u0161 Rusij\u0105.<\/p>\n Be to, Aljansas niekada n\u0117ra prad\u0117j\u0119s u\u017ekariavimo kar\u0173 ar teritorini\u0173 aneksij\u0173 kurios nors savo nares naudai. Tuo tarpu Rusija aneksavo Krym\u0105 ir prad\u0117jo kar\u0105 Ukrainoje.<\/p>\n Galimas pavojus <\/p>\n Ruo\u0161tis galimai Rusijos agresijai prie\u0161 NATO, Aljansas prad\u0117jo ruo\u0161tis prie\u0161 kur\u012f laik\u0105, nes, remiantis Vakar\u0173 \u017evalgybos duomenimis<\/a>, Rusijos kariuomen\u0117 iki 2030 m. gali \u012fsiver\u017eti \u012f vien\u0105 i\u0161 Aljanso valstybi\u0173 teritorij\u0105.<\/p>\n Markas Rutte \/ NICOLAS TUCAT \/ AFP<\/p>\n NATO generalinis sekretorius Markas Rutte anks\u010diau parei\u0161k\u0117, kad Rusija spar\u010diai didina ginkl\u0173 gamyb\u0105. \u017dvalgybos duomenimis, \u0161iemet Rusija pagamins 1 500 tank\u0173, 3 000 \u0161arvuo\u010di\u0173 ir 200 raket\u0173 \u201eIskander\u201c. Jis taip pat prid\u016br\u0117, kad Maskva bendradarbiauja su Kinija, \u0160iaur\u0117s Kor\u0117ja ir Iranu ir atkuria savo paj\u0117gas naudodama Kinijos technologijas.<\/p>\n Lietuvos \u017evalgyba savo ruo\u017etu \u012fsp\u0117ja<\/a>, jog per trejus-penkerius metus Rusija gali i\u0161vystyti paj\u0117gumus, kuri\u0173 pakakt\u0173 ribotiems veiksmams prie\u0161 NATO. Valstyb\u0117s saugumo departamento gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad \u0161iuo metu Rusijos galimyb\u0117s naudoti karin\u0119 j\u0117g\u0105 prie\u0161 NATO yra labai ribotos, ta\u010diau tik\u0117tina, kad artimoje perspektyvoje \u0161aliai u\u017eteks resurs\u0173 ne tik t\u0119sti kar\u0105 prie\u0161 Ukrain\u0105, bet ir didinti paj\u0117gumus.<\/p>\n Neseniai vykusio NATO susitikimo Briuselyje kuluaruose Suomijos gynybos ministras Antti H\u00e4kk\u00e4nenas nurod\u0117<\/a>, kad Rusija telkia karius prie ES sien\u0173 ir rengiasi antrajam karin\u0117s agresijos etapui, net ir pasibaigus karui Ukrainoje.<\/p>\n Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad Rusijos karini\u0173 paj\u0117g\u0173 modernizavimas ir j\u0173 dislokavimas prie Europos sien\u0173 rodo did\u0117jant\u012f pavoj\u0173.<\/p>\n Tuo tarpu Vokietijos Federalin\u0117s \u017evalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas J\u00e4geris \u012fsp\u0117jo<\/a>, kad Maskva ketina i\u0161bandyti Europos sienas ir tai gali \u012fvyti bet kada.<\/p>\n Jis pasteb\u0117jo, jog hibridin\u0117s atakos ir pavieniai incident\u0173 da\u017enumas rei\u0161kia nauj\u0105 konfrontacijos \u201ekurioje Rusija mus laiko prie\u0161ininku ir kariaujan\u010dia \u0161alimi\u201c, lyg\u012f.<\/p>\n Dar 2024 m. Karo tyrim\u0173 instituto<\/a> analitikai savo ataskaitoje nurod\u0117, jog Rusija rengiasi didelio masto konfliktui su NATO. Jie r\u0117m\u0117si ne viena \u0161alies finansini\u0173, ekonomini\u0173 ir karini\u0173 rodikli\u0173 analize. Jie nurod\u0117, kad nors konfliktas ne\u012fvyks staigiai, Rusija grei\u010diausiai planuoja tai padaryti grei\u010diau nei kai kurie Vakar\u0173 analitikai galvojo prie\u0161 tai.<\/p>\n Aljansas ruo\u0161iasi gintis <\/p>\n NATO ir ES neseniai aptar\u0117<\/a> b\u016bdus, kaip sustiprinti apsaug\u0105 nuo dron\u0173 ir atremti Rusijos keliam\u0105 gr\u0117sm\u0119 po virtin\u0117s oro erdv\u0117s pa\u017eeidim\u0173. Aljansas prad\u0117jo nauj\u0105 karin\u0119 misij\u0105 rytini\u0173 sien\u0173 saugumui stiprinti.<\/p>\n M.Rutte prane\u0161\u0117, kad NATO dabar \u201etestuoja integruotas sistemas, pad\u0117sian\u010dias mums aptikti, sekti ir neutralizuoti oro gr\u0117smes\u201c, skirtas naudoti rytiniame flange.<\/p>\n \u0160i iniciatyva yra vienas i\u0161 keli\u0173 pavyzdini\u0173 ES gynybos projekt\u0173, kuriais siekiama iki 2030 m. paruo\u0161ti blok\u0105 galimai Maskvos atakai.<\/p>\n ES \u0161iuo metu taip pat svarsto apie \u201edron\u0173 sienos\u201c suk\u016brim\u0105, kuri pad\u0117t\u0173 kovoti su \u0161ia gr\u0117sme.<\/p>\n Pradinis tikslas buvo sustiprinti valstybes prie rytini\u0173 ES sien\u0173, ta\u010diau v\u0117liau jis buvo i\u0161pl\u0117stas, reaguojant \u012f incidentus, per kuriuos neatpa\u017einti dronai pasteb\u0117ti keliose valstyb\u0117se toliau \u012f vakarus.<\/p>\n NATO paj\u0117g\u0173 naikintuvas \/ THIBAUD MORITZ \/ AFP<\/p>\n Nuo Suomijos ir \u0160vedijos \u012fstojimo \u012f NATO karinis Aljanso bendradarbiavimas i\u0161ties sustipr\u0117jo<\/a>. Lenkija paspartino savo karini\u0173 paj\u0117gum\u0173 stiprinim\u0105, siekdama atremti galim\u0105 invazij\u0105. \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 oro paj\u0117gos kartu veikia visame regione. Estija ir Suomija sustiprino bendradarbiavim\u0105 j\u016bros srityje, kad gal\u0117t\u0173 efektyviau reaguoti \u012f Rusijos intensyv\u0117jant\u012f hibridin\u012f kar\u0105 Baltijos j\u016broje.<\/p>\n Toks pasiruo\u0161imas papildo NATO pastangas suskurti i\u0161ankstines dislokuotas paj\u0117gas, pavyzd\u017eiui, sausumos paj\u0117gas \u0161iaur\u0117s Suomijoje ir Vokietijos brigad\u0105 Lietuvoje. NATO taip pat rengia<\/a> didelio masto karines pratybas.<\/p>\n Labiausiai pa\u017eeid\u017eiamos ES nar\u0117s taip pat lenkia likusi\u0105 Europ\u0105 investicij\u0173 \u012f savo gynyb\u0105 srityje. Lenkija \u0161iais metais gynybai suplanavo skirti beveik 5 proc. savo BVP.<\/p>\n Baltijos valstyb\u0117s \u012fsipareigojo \u0161i\u0105 rib\u0105 pasiekti 2026 m. Lietuvos vald\u017eia \u017eada, jog ateinan\u010diame biud\u017eete gynybai bus skiriama vir\u0161 5 proc. BVP. Danija nuo 2022 met\u0173 padvigubino savo karin\u012f biud\u017eet\u0105, o \u0160vedija panaikino grie\u017etas skolos taisykles, kad gal\u0117t\u0173 skirti papildomus 31 mlrd. JAV doleri\u0173 gynybai.<\/p>\n M.Rutte yra parei\u0161k\u0119s<\/a>, kad Aljansas gali veiksmingai sulaikyti Rusij\u0105, nes bendra Aljanso \u0161ali\u0173 nari\u0173 ekonomika yra 25 kartus didesn\u0117 u\u017e Rusijos.<\/p>\n Jis taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad karinis blokas jau 70-80 met\u0173 prie\u0161inasi Maskvai ir \u017eino, kaip teisingai reaguoti \u012f Rusijos provokacijas. Kartu M.Rutte paragino \u0160iaur\u0117s Atlanto Aljanso \u0161alis skirti daugiau l\u0117\u0161\u0173 gynybai, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip rodo karas Ukrainoje, yra pasireng\u0119s paaukoti milijon\u0105 \u017emoni\u0173 d\u0117l savo tiksl\u0173.<\/p>\n Ta\u010diau visa tai yra tik gynybiniai planai, kuriais siekiama atremti Rusijos agresij\u0105.<\/p>\n 15min verdiktas: melas. S.Nary\u0161kinas i\u0161 ties\u0173 tai pasak\u0117, ta\u010diau tokie Kremliaus melagingi parei\u0161kimai \u0161iuo metu jau yra \u012fprasti. N\u0117ra joki\u0173 \u012frodym\u0173, kad NATO planuoja pati pulti Rusij\u0105. Aljansas nekelia gr\u0117sm\u0117s Rusijai ir nesiekia konfrontacijos. Ta\u010diau jis ruo\u0161iasi galimam Maskvos puolimui ir stiprina savo gynyb\u0105.<\/p>\n Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su \u201eMeta\u201c<\/a>, ja siekiama stabdyti klaidinan\u010di\u0173 naujien\u0173 plitim\u0105 socialiniame tinkle. Daugiau apie program\u0105 ir jos taisykles \u2013 \u010dia<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vienas internautas savo \u201eFacebook\u201c paskyroje parei\u0161k\u0117, jog \u201eNATO ruo\u0161iasi tiesioginiam i\u0161puoliui prie\u0161 Rusij\u0105\u201c. Jis r\u0117m\u0117si auk\u0161to Maskvos pareig\u016bno…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":25804,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":{"0":"post-25803","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-pasaulis","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-top-stories","27":"tag-topstories","28":"tag-world","29":"tag-world-news","30":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115440675987002278","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25803","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25803"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25803\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25804"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"Socialini\u0173](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/sergejus-naryskinas-682477cd84701.jpg\")
<\/a> <\/p>\n![\"Ukrainos](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/photo_2025-10-01_12-53-28-68e4cb180d074.jpg\")
<\/a> <\/p>\n![\"ZumaPress\/Scanpix\/Vladimiras](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/vladimiras-putinas-68fa521d508f2.jpg\")
<\/a> <\/p>\n![\"NATO](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/nato-veliava-anna-ross-dpapicture-alliance-68596d2509780.jpg\")
<\/a> <\/p>\n![\"11-osios](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/nato-pratybose-lenkijoje-dalyvauja-olandu-oro-desantas-68ee549a56fa0.jpg\")
<\/a> <\/p>\n![\"Markas](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/1761484813_505_markas-rutte-nicolas-tucat-afp-68f087518f82b.jpg\")
<\/a> <\/p>\n![\"NATO](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/nato-pajegu-naikintuvas-thibaud-moritz-afp-68d11d3623079.jpg\")
<\/a> <\/p>\n