![\"nuotr.\"](\"https:\/\/www.respublika.lt\/lt\/naujienos\/pasaulis\/kitos_pasaulio_naujienos\/kinija-susidure-su-netiketomis-problemomis\/images\/ico_camera_white.gif\")
1 nuotr.<\/p>\n 1 nuotr.<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 pasaulio ekonomik\u0173 – Kinija – susid\u016br\u0117 su perprodukcijos problema. EPA-Eltos nuotr.<\/p>\n
Kinija susiduria su perteklini\u0173 gamybos paj\u0117gum\u0173 problema, kuri gali kelti gr\u0117sm\u0119 ne tik \u0161alies vidaus ekonomikai, bet ir pasaulinei prekybai. Pasak \u201eForeign Affairs”, perprodukcijos mastas jau l\u0117m\u0117 rekordin\u012f Kinijos prekybos balanso proficit\u0105 (rei\u0161kin\u012f, kai valstyb\u0117 daugiau eksportuoja negu importuoja): 2025 m. \u0161is skai\u010dius art\u0117jo prie 1,2 trln. JAV doleri\u0173.<\/p>\n
Leidinio duomenimis, \u0161iuo metu Kinija u\u017etikrina apie tre\u010ddal\u012f pasaulin\u0117s pramonin\u0117s gamybos, o iki 2030 m. jos dalis gali i\u0161augti iki 45 proc. Nepaisant to, net ir ma\u017e\u0117jant pelningumui, \u012fmon\u0117s toliau didina gamyb\u0105, d\u0117l ko auga spaudimas kainoms ir gamintojams kitose \u0161alyse.<\/p>\n
Vienu geriausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 tapo automobili\u0173 rinka. Nors \u0161alies vidaus rinkos paklausa siekia apie 12 mln. transporto priemoni\u0173 per metus, Kinijos gamybos paj\u0117gumai leid\u017eia pagaminti iki 25 mln. elektrini\u0173 ir hibridini\u0173 automobili\u0173. Bendras automobili\u0173 pramon\u0117s potencialas vertinamas apie 55 mln. automobili\u0173 per metus, kas gerokai vir\u0161ija vidaus vartojimo paj\u0117gumus.<\/p>\n
Perprodukcijos problema jau paveik\u0117 Kinijos pramon\u0119. Siekdamos i\u0161laikyti pardavim\u0173 apimtis, \u012fmon\u0117s priverstos ma\u017einti kainas, o tai didina kain\u0173 konkurencij\u0105 ir ma\u017eina verslo pelningum\u0105. D\u0117l to Kinijos vald\u017eiai jau teko prie\u0161 \u012fmones prad\u0117ti \u201ekain\u0173 kar\u0105”, ypa\u010d – elektromobili\u0173, saul\u0117s energijos ir buitin\u0117s technikos sektoriuose.<\/p>\n
Papildom\u0105 spaudim\u0105 lemia situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Po daugelio met\u0173 augimo didieji Kinijos statyb\u0173 pramon\u0117s vystytojai susiduria su likvidumo krize ir ma\u017e\u0117jan\u010dia b\u016bsto paklausa. Tai tapo viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, l\u0117musi\u0173 vidaus vartojimo sul\u0117t\u0117jim\u0105 ir ekonomikos priklausomyb\u0117s nuo eksporto augim\u0105.<\/p>\n
Pasaulinei ekonomikai Kinijos paj\u0117gum\u0173 perteklius rei\u0161kia didesn\u0119 konkurencij\u0105. Jungtin\u0117s Valstijos ir Europos \u0161alys, bijodamos spaudimo savo gamintojams, jau taiko papildomus prekybos apribojimus tam tikroms Kinijos produkt\u0173 kategorijoms, \u012fskaitant elektromobilius.<\/p>\n
Tuo pat metu Kinija tikisi vidaus paklausos silpnum\u0105 kompensuoti eksportuodama auk\u0161t\u0173j\u0173 technologij\u0173 produktus, pradedant elektromobiliais ir baigiant \u017ealiosios energetikos \u012franga. Ta\u010diau didinamas tiekimas \u012f u\u017esien\u012f gali sukelti naujus prekybinius konfliktus ir paskatinti protekcionizm\u0105.<\/p>\n
Prekybinis perteklius yra situacija, kai i\u0161 \u0161alies eksportuojam\u0173 preki\u0173 vert\u0117 vir\u0161ija \u012f j\u0105 importuojam\u0173 preki\u0173 vert\u0119. \u0160is rodiklis signalizuoja apie u\u017esienio valiutos srautus \u012f \u0161al\u012f ir didel\u0119 vietini\u0173 produkt\u0173 paklaus\u0105 u\u017esienyje.<\/p>\n
Protekcionizmas – valstyb\u0117s ekonomin\u0117 politika, skirta apsaugoti vietinius gamintojus nuo u\u017esienio konkurencijos. Jis \u012fgyvendinamas \u012fvedant auk\u0161tus muitus, importo kvotas ir kitus apribojimus, trukdan\u010dius u\u017esienio prek\u0117ms patekti \u012f vietin\u0119 rink\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"1 nuotr. Viena pagrindini\u0173 pasaulio ekonomik\u0173 – Kinija – susid\u016br\u0117 su perprodukcijos problema. EPA-Eltos nuotr. Kinija susiduria su…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":258211,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[2006,81,248,14596,479,37,39,36,38,40,250,2479,46],"class_list":["post-258210","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-automobiliai","tag-business","tag-ekonomika","tag-gamyba","tag-kinija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-pramone","tag-prekyba","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117128465788874516","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/258210","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=258210"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/258210\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/258211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=258210"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=258210"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=258210"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}