{"id":258533,"date":"2026-08-21T02:57:17","date_gmt":"2026-08-21T02:57:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/258533\/"},"modified":"2026-08-21T02:57:17","modified_gmt":"2026-08-21T02:57:17","slug":"ecb-pirmininkes-christine-lagarde-kalba-pasaulio-ekonomikos-forume-europa-praranda-tris-savo-atramas-lemusias-jos-augima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/258533\/","title":{"rendered":"ECB pirminink\u0117s Christine Lagarde kalba Pasaulio ekonomikos forume: Europa praranda tris savo atramas, l\u0117musias jos augim\u0105"},"content":{"rendered":"<p>\t\t\t\t\t<a href=\"https:\/\/infa.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/04\/christine-lagarde-ecb.webp\" rel=\"lightbox nofollow noopener\" target=\"_blank\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-105723\" class=\"wp-image-105723 size-medium\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/christine-lagarde-ecb-666x349.webp\" alt=\"Christine Lagarde\" width=\"666\" height=\"349\"  \/><\/a><\/p>\n<p id=\"caption-attachment-105723\" class=\"wp-caption-text\">ECB pirminink\u0117, Christine Lagarde<br \/>foto: Arne Dedert \/ dpa \/ AP<\/p>\n<p class=\"caps\">Europos pokarinis augimo modelis r\u0117m\u0117si trimis tarpusavyje susijusiais rams\u010diais. \u0160iandien visi trys silpn\u0117ja kei\u010diantis tarptautinei aplinkai, teigia ECB pirminink\u0117, Christine Lagarde savo kalboje, Pasaulio ekonomikos forume (WEF), kuri\u0105 cituoja Europos Centrinis bankas savo <a href=\"https:\/\/www.ecb.europa.eu\/\/press\/key\/date\/2026\/html\/ecb.sp260819~98ddf24b7b.en.html\" target=\"_blank\" rel=\"noopener nofollow\">prane\u0161ime<\/a>.<\/p>\n<p>Pirmasis ramstis buvo besiple\u010dianti pasaulin\u0117 prekyba. Europa tapo viena atviriausi\u0173 ekonomik\u0173 pasaulyje \u2013 ma\u017edaug du kartus atviresn\u0117 prekybai nei Jungtin\u0117s Amerikos Valstijos \u2013 ir gavo did\u017eiul\u0119 naud\u0105 i\u0161 globalizacijos. Ta\u010diau prekybos pl\u0117tros nebegalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Vien per pastaruosius metus visame pasaulyje buvo \u012fgyvendinta daugiau nei 2 500 prekybos apribojim\u0173.<\/p>\n<p>Antrasis ramstis buvo Europos prana\u0161umas vidutini\u0173 technologij\u0173 gamyboje, kur\u012f i\u0161 dalies l\u0117m\u0117 galimyb\u0117 naudotis palyginti pigia (rusi\u0161ka) energija. \u0160is prana\u0161umas taip pat nunyko. Kinija nuolat kilo vert\u0117s grandin\u0117je. \u0160alis dabar tiesiogiai konkuruoja su euro zona beveik 40% sektori\u0173, kuriuose turime lyginam\u0105j\u012f prana\u0161um\u0105, palyginti su ma\u017edaug 25% de\u0161imtojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje.<\/p>\n<p>O pigi energija, kuria anks\u010diau r\u0117m\u0117si Europos pramon\u0117, \u012fskaitant rusi\u0161kas dujas, i\u0161nyko. Pra\u0117jusiais metais elektros energijos kaina ES energijai imlioms pramon\u0117s \u0161akoms vidutini\u0161kai vir\u0161ijo JAV lyg\u012f daugiau nei du kartus ir buvo ma\u017edaug 50% didesn\u0117 nei Kinijoje.<\/p>\n<p>Tre\u010diasis ramstis buvo stabili, taisykl\u0117mis gr\u012fsta pasaulin\u0117 tvarka, paremta JAV saugumo sk\u0117\u010diu. Ta aplinka leido Europos tiekimo grandin\u0117ms sustipr\u0117ti, o \u012fmon\u0117ms \u2013 organizuoti investicijas remiantis efektyvumu, o ne atsparumu.<\/p>\n<p>\u0160iandien \u0161i pasaulin\u0117 tvarka patiria spaudim\u0105. Geopolitin\u0117 \u012ftampa kelia kritines priklausomybes ir pary\u0161kina silpn\u0105sias vietas, Europai susiduriant su did\u0117jan\u010diomis saugumo gr\u0117sm\u0117mis savo prieigose.<\/p>\n<p>Kai ekonomin\u0117s priklausomyb\u0117s gali b\u016bti panaudotos kaip ginklas arba kai atgrasymo suvokimas silpn\u0117ja, susir\u016bpinimas d\u0117l atsparumo tiesiogiai patenka \u012f ekonominius sprendimus. \u012emon\u0117s investuoja ma\u017eiau, kai kapitalas laikomas ma\u017eiau saugiu, o tai slegia gamyb\u0105 ir vartojim\u0105.<\/p>\n<p>Apibendrinant galima teigti, kad \u0161ie poky\u010diai rodo, jog Europos pokarinis augimo modelis nyksta. Ir ma\u017eai tik\u0117tina, kad jis sugr\u012f\u0161 \u012f t\u0105 form\u0105, kuri\u0105 ka\u017ekada pa\u017einojome.<\/p>\n<p>Ta\u010diau Europa vis dar turi dideli\u0173 stiprybi\u0173, kuriais galima remtis<\/p>\n<p>Netgi susidurdama su prekybos kli\u016btimis, ES turi did\u017eiausi\u0105 prekybos susitarim\u0173 tinkl\u0105 pasaulyje \u2013 ir \u0161is tinklas ple\u010diasi, \u2013 neseniai buvo sudaryti arba pasiekti susitarimai su partneriais, \u012fskaitant Indij\u0105, Indonezij\u0105, Australij\u0105, Meksik\u0105 ir \u201eMercosur\u201c.<\/p>\n<p>Namuose i\u0161laikome pasaulinio lygio gamybos paj\u0117gumus, \u012fskaitant pasaulin\u0119 lyderyst\u0119 tokiose srityse kaip (mikroschem\u0173) litografija ir tikslioji optika. Taip pat turime labai kvalifikuot\u0105 darbo j\u0117g\u0105. Pavyzd\u017eiui, Vokietijoje 35% bakalauro laipsnio absolvent\u0173 studijuoja STEM srityse \u2013 tai did\u017eiausia dalis tarp EBPO \u0161ali\u0173.<\/p>\n<p>Ir, kas svarbiausia, turime integruot\u0105 27 valstybi\u0173 nari\u0173 ir 450 milijon\u0173 vartotoj\u0173 rink\u0105 \u2013 did\u017eiausi\u0105 tarp pa\u017eangi\u0173 ekonomik\u0173. \u0160i rinka tampa vis svarbesn\u0117, nes augimo \u0161altiniai kei\u010diasi.<\/p>\n<p>Pra\u0117jusiais metais euro zonos ekonomika augo 1,5%, ir tai l\u0117m\u0117 tik vidaus paklausa. 2026 m. ji toliau augo nepaisant energijos kriz\u0117s \u0161oko, o vidaus paklausa teigiamai prisid\u0117jo prie 0,4% ketvir\u010dio augimo 2026 m. antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f. Numatoma, kad \u0161iais metais vidaus paklausa i\u0161liks pagrindiniu euro zonos augimo \u0161altiniu.<\/p>\n<p>Kaip paversti \u0161\u012f vidaus atsparum\u0105 tvaresniu ilgalaikiu augimo \u0161altiniu<\/p>\n<p>Tam reikia, kad Europa geriau i\u0161naudot\u0173 savo vidaus rinkos mast\u0105. Kai \u012fmon\u0117s gali augti visoje ES, jos gali efektyviau investuoti ir dar labiau skatinti inovacijas. Tai galiausiai padaro jas produktyvesn\u0117mis.<\/p>\n<p>Mastelis yra ypa\u010d svarbus, nes naujos technologijos kei\u010dia na\u0161umo augimo \u0161altinius.<\/p>\n<p>Tam tikrais po\u017ei\u016briais Europa yra puikiai pasiruo\u0161usi maksimaliai i\u0161naudoti naujas technologijas. Turime pasaulinio lygio tyrim\u0173 ir \u017eini\u0173 baz\u0119. ES tenka apie 6% pasaulio gyventoj\u0173, bet net 15% jos tyr\u0117j\u0173. Ji taip pat parengia beveik penktadal\u012f pasaulyje labiausiai cituojam\u0173 mokslini\u0173 publikacij\u0173.<\/p>\n<p>I\u0161\u0161\u016bkis slypi tame, kaip \u0161ias \u017einias paversti komercine s\u0117kme ir u\u017etikrinti, kad naujos technologijos pasklist\u0173 visoje ekonomikoje. Per da\u017enai kli\u016btys, kurios neleid\u017eia \u012fmon\u0117ms pl\u0117stis, taip pat stabdo \u0161\u012f sklaid\u0105.<\/p>\n<p>Mes jau mat\u0117me pasekmes anks\u010diau.<\/p>\n<p>Europa i\u0161 esm\u0117s praleido pirm\u0105j\u0105 skaitmenin\u0119 revoliucij\u0105, nes komercin\u0117 nauda i\u0161 informacini\u0173 ir ry\u0161i\u0173 technologij\u0173 plitimo buvo neproporcingai daug perimta kit\u0173 \u017eaid\u0117j\u0173 (JAV). Negalime leisti sau pakartoti \u0161ios patirties su dirbtiniu intelektu (DI) \u2013 antr\u0105ja skaitmenine revoliucija.<\/p>\n<p>Jau yra vilties \u017eenkl\u0173, kad Europos \u012fmon\u0117s investuoja \u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105. Apibendrinimai rodo, kad euro zonos \u012fmon\u0117s tikisi \u0161iais metais skirti vidutini\u0161kai apie 9% savo bendr\u0173j\u0173 investicij\u0173 dirbtiniam intelektui.<\/p>\n<p>Klausimas \u2013 ar Europa gali sukurti s\u0105lygas \u0161ioms investicijoms plisti ir pl\u0117stis. Dvi kli\u016btys yra itin svarbios.<\/p>\n<p>Pirma \u2013 Bendrosios rinkos fragmentacija. \u012emon\u0117s vis dar per daug konkuruoja nacionalin\u0117se ribose, o tai silpnina konkurencin\u012f spaudim\u0105 priimti naujas technologijas.<\/p>\n<p>Naujausi tyrimai rodo, kad euro zonoje esan\u010dios \u012fmon\u0117s mato, kad j\u0173 konkurentai pradeda investuoti \u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105, jos pa\u010dios jau\u010dia spaudim\u0105 neatsilikti ir d\u017eiaugiasi skatinamos investuoti ma\u017edaug 0,6 procentinio punkto daugiau. Ta\u010diau \u0161is gerasis pavyzdys veikia tik \u0161alies viduje \u2013 jei konkurentas yra kitoje ES valstyb\u0117je, tokio post\u016bmio m\u016bs\u0173 \u012fmon\u0117s beveik nejau\u010dia.<\/p>\n<p>Vidaus barjer\u0173 pa\u0161alinimas leist\u0173 \u0161iam konkurenciniam spaudimui galioti visoje Europoje.<\/p>\n<p>Antra kli\u016btis \u2013 kapitalo rink\u0173 fragmentacija.<\/p>\n<p>Inovatyvios Europos \u012fmon\u0117s da\u017enai gali finansuoti savo ankstyv\u0105 augim\u0105, ta\u010diau ple\u010diantis atsiranda spraga. Remiantis Europos investicij\u0173 banko duomenimis, ES ir San Franciske \u012fsik\u016brusios augan\u010dios \u012fmon\u0117s (startuoliai) per pirmuosius penkerius veiklos metus pritraukia ma\u017edaug pana\u0161ias sumas. Ta\u010diau iki de\u0161imt\u0173j\u0173 met\u0173 ES augan\u010dios \u012fmon\u0117s pritraukia ma\u017edaug 50% ma\u017eiau kapitalo.<\/p>\n<p>Fragmentuotos kapitalo rinkos taip pat gali paskatinti jaunas, novatori\u0161kas \u012fmones i\u0161reik\u0161ti savo pozicij\u0105 kojomis. Apie 12% ES augan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 persik\u0117l\u0117 u\u017e ES rib\u0173, daugiausia \u012f Jungtines Amerikos Valstijas.<\/p>\n<p>\u0160ios dvi kli\u016btys viena kit\u0105 sustiprina. Fragmentuotos rinkos suma\u017eina gr\u0105\u017e\u0105 i\u0161 pl\u0117tros Europoje, o fragmentuotas finansavimas apsunkina \u0161io masto finansavim\u0105. Rezultatas \u2013 ma\u017eiau \u012fmoni\u0173, pasiekian\u010di\u0173 pasaulin\u012f dyd\u012f, ir l\u0117tesnis nauj\u0173 technologij\u0173 sklidimas visoje ekonomikoje.<\/p>\n<p>Europa \u0161alins abu barjerus \u2013 pasitelkdama k\u016brybi\u0161kum\u0105 Bendrojoje rinkoje ir skub\u0117jim\u0105 kapitalo rinkose<\/p>\n<p>Kalbant apie Bendr\u0105j\u0105 rink\u0105, vienas ry\u0161kus pasi\u016blymas yra \u201eEU Inc.\u201c \u2013 pasirenkama visoje ES galiojanti \u012fmon\u0117s teisin\u0117 forma, kuri leist\u0173 \u012fmon\u0117ms \u012fsisteigti vien\u0105 kart\u0105 ir v\u0117liau veikti pagal vien\u0105 taisykli\u0173 rinkin\u012f visoje ES.<\/p>\n<p>Siekiama, kad jaunai \u012fmonei b\u016bt\u0173 \u012fmanoma prad\u0117ti veikl\u0105 Europoje ir pl\u0117stis Europoje, o ne augant klaid\u017eioti po skirtingus nacionalinius re\u017eimus.<\/p>\n<p>Ta\u010diau \u201eEU Inc.\u201c i\u0161sprend\u017eia tik dal\u012f problemos. Platesn\u0117 u\u017eduotis \u2013 pa\u0161alinti kli\u016btis, kurios skaido Bendr\u0105j\u0105 rink\u0105, kad konkurencinis spaudimas ir naujos technologijos gal\u0117t\u0173 pla\u010diau pasklisti ir tarp jau veikian\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173.<\/p>\n<p>\u012emon\u0117ms, kurios gali pl\u0117stis visoje Europoje, reikia kapitalo, galin\u010dio augti kartu su jomis.<\/p>\n<p>\u0160tai kod\u0117l Europa dabar ry\u017etingiau juda link kapitalo rink\u0173 integravimo. ES lyderiai paragino bendraautorius pasiekti susitarim\u0105 d\u0117l rinkos integracijos paketo iki 2026 met\u0173 pabaigos, priartinant Europ\u0105 prie tikros bendros kapitalo rinkos.<\/p>\n<p>Mes jau turime daug sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 stipresniam ilgalaikiam augimui. Europinio masto rinkos suk\u016brimas pad\u0117t\u0173 novatori\u0161koms \u012fmon\u0117ms augti namuose, leist\u0173 naujoms technologijoms grei\u010diau plisti ir paskatint\u0173 na\u0161um\u0105. Tai pad\u0117t\u0173 padaryti vidaus paklaus\u0105 tvaresniu augimo varikliu.<\/p>\n<p>Ko nepasak\u0117 Lagarde<\/p>\n<p>Christine Lagarde savo kalboje WEF, kur ji d\u0117st\u0117 savo tiesas i\u0161 did\u017eiojo pramon\u0117s ir technologij\u0173 sektoriaus lygmens trib\u016bnos, ai\u0161kindama, kad \u201ebendra rinka\u201c ir masto ekonomika yra tobulas vaistas visoms ligoms, kai k\u0105 nutyl\u0117jo, o gal ir pati nesuprato.<\/p>\n<p>Negird\u0117ti jos kalboje to, k\u0105 puikiai matome per \u017eem\u0117s \u016bkio ar regioninio verslo prizm\u0119: kai panaikini visus barjerus tarp visi\u0161kai skirting\u0173 geografini\u0173 ir klimato s\u0105lyg\u0173 region\u0173, silpnesn\u0117 pozicija tampa ne konkurenciniu prana\u0161umu, o mirties nuosprend\u017eiu.<\/p>\n<p>Lietuvos ar kit\u0173 \u0160iaur\u0117s ir Vidurio Europos \u0161ali\u0173 \u016bkininkai d\u0117l nat\u016brali\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 ilgos \u017eiemos, b\u016btinyb\u0117s \u0161ildyti gyvulininkyst\u0117s fermas, trumpesnio vegetacinio periodo ir mil\u017eini\u0161k\u0173 energijos bei i\u0161laikymo s\u0105naud\u0173 \u2013 niekada negal\u0117s pagaminti maisto produkcijos tokia pa\u010dia savikaina kaip Ispanija ar Italija.<\/p>\n<p>Jei \u0161iose srityse neb\u016bt\u0173 joki\u0173 apsaugini\u0173 mechanizm\u0173 ar nacionalinio reguliavimo, \u201evieninga rinka\u201c tiesiog nu\u0161luot\u0173 vietin\u012f gamintoj\u0105. K. Lagarde modelis tinka skaitmenin\u0117ms technologijoms ar mokslo tyrimams, ta\u010diau taikant j\u012f tradiciniams, nuo klimato zonos priklausantiems sektoriams, kyla gr\u0117sm\u0117 visi\u0161kai prarasti maisto ir vietin\u0117s gamybos saugum\u0105 bei galimyb\u0119 t\u0105 kontroliuoti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"ECB pirminink\u0117, Christine Lagardefoto: Arne Dedert \/ dpa \/ AP Europos pokarinis augimo modelis r\u0117m\u0117si trimis tarpusavyje susijusiais&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":258534,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,8779,1761,672,77,37,39,36,38,40,46,18510],"class_list":["post-258533","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-christine-lagarde","tag-ecb","tag-es","tag-europa","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas","tag-wef"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117131257553424147","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/258533","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=258533"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/258533\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/258534"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=258533"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=258533"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=258533"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}