Kartais ekonomikai pagerinti nereikia nei reform\u0173, nei investicij\u0173, nei pigesn\u0117s energetikos. Nereikia net laukti, kol \u017emogus parduotuv\u0117je pajus, kad u\u017e t\u0105 pa\u010di\u0105 \u0161imtin\u0119 gali nusipirkti daugiau.<\/p>\n
U\u017etenka vieno teisingai i\u0161 daugelio i\u0161traukto skai\u010diaus. O jeigu skai\u010dius dar did\u017eiausias Europos S\u0105jungoje – galima beveik skelbti ekonomin\u012f stebukl\u0105.<\/p>\n
\u0160tai ir sulauk\u0117me. \u201eBir\u017eel\u012f Lietuvos pramon\u0117 augo spar\u010diausiai Europos S\u0105jungoje”, – skelbia teksto, kurio autor\u0117 yra vieno Lietuvos banko ekonomist\u0117, antra\u0161t\u0117. Ir \u0161\u012f kart\u0105 kabin\u0117tis prie jos n\u0117ra d\u0117l ko: \u201eEurostat” tikrai sako, kad 2026 met\u0173 bir\u017eel\u012f Lietuvos pramon\u0117s produkcija, palyginti su pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 bir\u017eeliu, i\u0161augo 7,7 procento, o ES vidurkis – vos 0,6 procento. Senoji Vakar\u0173 ekonomikos valstyb\u0117 Danija su 6,1 procento liko u\u017e m\u016bs\u0173, kaimynin\u0117 Lenkija su 4,9 – dar toliau.<\/p>\n
Mes pirmi Europoje! Pagaliau!<\/p>\n
Tik prie\u0161 atkem\u0161ant \u0161ampan\u0105 si\u016bly\u010diau dar kelias minutes pas\u0117d\u0117ti prie to paties \u201eEurostat” ir pasiknisti kitose lentel\u0117se.<\/p>\n
Mat \u0161i \u012fstaiga turi vien\u0105 nemalon\u0173 \u012fprot\u012f – skelbia ne vien tuos skai\u010dius, kuriuos teisingajai \u017einiasklaidai ir skandinavi\u0161k\u0173 bank\u0173 ekonomistams malonu d\u0117ti \u012f antra\u0161tes.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, per vis\u0105 pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f Lietuvos pramon\u0117 augo ne 7,7, o tik 4,9 procento. Ir tai, beje, vis tiek geras rezultatas. Jo nereikia nei menkinti, nei ai\u0161kinti, kad viskas Lietuvoje gri\u016bva.<\/p>\n
Bet reikia s\u0105\u017einingai pripa\u017einti, kad prie\u0161 m\u0117nes\u012f, gegu\u017e\u0119, Lietuvos pramon\u0117s produkcija, palyginti su baland\u017eiu, buvo smukusi net 3 procentais. Tai buvo tre\u010dias did\u017eiausias m\u0117nesio kritimas visoje Europos S\u0105jungoje. Bir\u017eel\u012f – jau +2,1 procento.<\/p>\n
Taigi ekonomikos stebuklas pana\u0161esnis ne \u012f kylant\u012f lift\u0105, o \u012f sen\u0105 ger\u0105 amerikieti\u0161k\u0105 kalnel\u012f. Gegu\u017e\u0119 va\u017eiuojame \u017eemyn, bir\u017eel\u012f auk\u0161tyn, o paskui pasirenkame t\u0105 viet\u0105, kurioje fotografas padar\u0117 gra\u017eiausi\u0105 nuotrauk\u0105.<\/p>\n
Dar \u012fdomiau pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kas slepiasi po tais 7,7 procento. Bir\u017eel\u012f farmacijos gamyba per m\u0117nes\u012f \u0161oktel\u0117jo 17,6 procento, rafinuot\u0173 naftos produkt\u0173 – 9,5 procento, kit\u0173 transporto priemoni\u0173 ir \u012frangos gamyba – 8,1 procento.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu metu ma\u0161in\u0173 ir \u012frangos remontas bei \u012frengimas smuko 9,8 procento, ma\u0161in\u0173 ir \u012frangos gamyba – 7,2 procento, elektros \u012frangos – 5,5 procento.<\/p>\n
Vadinasi, vienoje Lietuvos pramon\u0117s pus\u0117je \u017emon\u0117s tikriausiai tur\u0117t\u0173 \u0161auti \u0161ampan\u0105, o kitoje – skai\u010diuoti, kiek dar galima taupyti.<\/p>\n
Prie viso to prid\u0117kime vadinam\u0105j\u012f baz\u0117s efekt\u0105. 2025 met\u0173 bir\u017eelis Lietuvos pramonei buvo silpnas – tuomet gamyba per m\u0117nes\u012f smuko 2,8 procento.<\/p>\n
Kai \u0161iandien lyginam\u0117s su gana \u017eemai esan\u010diu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ta\u0161ku, dabartinis \u0161uolis nat\u016braliai atrodo \u012fsp\u016bdingiau. Bet ir \u010dia nereikia u\u017esi\u017eaisti kritika.<\/p>\n
Vien baz\u0117s efektu Lietuvos pramon\u0117s rezultat\u0173 paai\u0161kinti negalima. Pirmojo pusme\u010dio 4,9 procento augimas rodo, kad pramon\u0117 tikrai atsigauna.<\/p>\n
Problema kita. Kol d\u017eiaugiam\u0117s vieno m\u0117nesio lenktyn\u0117mis su danais ir lenkais, Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevi\u010dius kalba apie gerokai ilgesn\u0119 ir daug nemalonesn\u0119 tendencij\u0105.<\/p>\n
Pramon\u0117s dalis Lietuvos sukuriamoje prid\u0117tin\u0117je vert\u0117je per ma\u017edaug de\u0161imtmet\u012f suma\u017e\u0117jo nuo ma\u017edaug 22 iki 17 procent\u0173. Dar 2023 met\u0173 pabaigoje ji buvo apie 19 procent\u0173, dabar – ma\u017edaug 17,15 procento.<\/p>\n
Dar gra\u017eiau atrodo kitas palyginimas. 2023 metais Lietuvos pramon\u0117 suk\u016br\u0117 apie 13,26 milijardo eur\u0173 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s, o 2025 metais – apie 13,04 milijardo.<\/p>\n
Visa ekonomika per t\u0105 laik\u0105 augo, atlyginimai augo, kainos augo, valstyb\u0117s i\u0161laidos augo, o pramon\u0117s sukuriama nominali prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 net negr\u012f\u017eo \u012f 2023 met\u0173 lyg\u012f.<\/p>\n
Janulevi\u010dius savo komentar\u0105 pavadino paprastai: \u201ePramon\u0117 Lietuvoje traukiasi – \u0161i\u0173 met\u0173 skai\u010diai to nekei\u010dia.” Bet kam gadinti skambi\u0105 \u0161i\u0173 dien\u0173 antra\u0161t\u0119 de\u0161imties met\u0173 tendencijomis?<\/p>\n
Yra ir dar viena \u201eEurostat” lentel\u0117, kurios mums bank\u0173 ekonomistai nenori parodyti. Bir\u017eel\u012f Lietuvos metin\u0117 infliacija siek\u0117 5,4 procento.<\/p>\n
ES vidurkis buvo 2,9, euro zonos – 2,8 procento. Blogiau u\u017e Lietuv\u0105 atrod\u0117 tik Rumunija. Taigi t\u0105 pat\u012f m\u0117nes\u012f Lietuva buvo pirma Europos S\u0105jungoje pagal pramon\u0117s metin\u012f augim\u0105 ir antra pagal infliacij\u0105.<\/p>\n
\u0160tai \u010dia statistika tampa nuostabiu mokslu, kuriuo galima \u012fvairiai \u017eongliruoti. Jeigu para\u0161ysime pirm\u0105 skai\u010di\u0173, Lietuva – Europos ekonomikos tigras. Jeigu para\u0161ysime antr\u0105 – \u017emogus prad\u0117s tikrinti, ar \u0161aldytuve dar liko maisto. Ir abu skai\u010diai yra teisingi.<\/p>\n
Dar linksmesni degal\u0173 duomenys. Bir\u017eel\u012f degalai ir tepalai asmeniniam transportui ES per metus pabrango 13,7 procento. Lietuvoje – 23,5 procento. Didesnis augimas buvo tik Bulgarijoje.<\/p>\n
Ir \u010dia jau ne tik sausa ir bejausm\u0117 statistikos lentel\u0117. \u010cia degalin\u0117s stendas, kur\u012f kiekvienas vairuotojas sutinka pakeliui \u012f darb\u0105. O degalai turi vien\u0105 labai blog\u0105 savyb\u0119 – jie ne tik pilami \u012f automobil\u012f.<\/p>\n
J\u0173 kaina nuva\u017eiuoja \u012f parduotuv\u0119 kartu su duona, pienu, m\u0117sa, baldais, statybin\u0117mis med\u017eiagomis ir beveik viskuo, k\u0105 reikia i\u0161 vienos vietos nugabenti \u012f kit\u0105.<\/p>\n
Valstyb\u0117s finansuose taip pat vyksta savoti\u0161kas augimas. 2023 metais vald\u017eios sektoriaus deficitas sudar\u0117 0,7 procento BVP, 2024-aisiais – 1,3, o 2025-aisiais – jau 1,8 procento.<\/p>\n
Per tuos pa\u010dius dvejus metus valstyb\u0117s skola i\u0161augo nuo 27,6 iki 33,3 milijardo eur\u0173 – beveik 5,7 milijardo, arba daugiau kaip penktadaliu.<\/p>\n
Europos Komisija prognozuoja, kad jau 2026 metais Lietuvos valstyb\u0117s skola i\u0161augs iki 44,6 procento BVP, o 2027-aisiais – iki 48,4 procento.<\/p>\n
Kitaip tariant, per dvejus metus skolos ir BVP santykis gali pa\u0161okti beveik devyniais procentiniais punktais. Tuo pat metu biud\u017eeto deficitas, Komisijos vertinimu, did\u0117s nuo 1,8 procento BVP 2025 metais iki 2,2 procento \u0161iemet ir 2,7 procento kit\u0105met.<\/p>\n
Taigi augame beveik visur: auga pramon\u0117, auga kainos, auga valstyb\u0117s i\u0161laidos, auga deficitas ir auga skola. Tik ekonomikoje, kaip ir gyvenime, ne kiekvienu augimu verta vienodai d\u017eiaugtis. O ar dabartinis pramon\u0117s augimas i\u0161silaikys, paai\u0161k\u0117s jau labai greitai.<\/p>\n
Ruden\u012f gali prasid\u0117ti tikrasis egzaminas. Janulevi\u010dius dabartin\u0119 situacij\u0105 bir\u017eelio m\u0117nes\u012f savo socialinio tinklo paskyroje yra apib\u016bdin\u0119s labai taikliai: \u201eAugimas \u0161iandien. I\u0161bandymas – ruden\u012f.”<\/p>\n
Lietuva n\u0117ra sala su fabrikais, gaminan\u010diais visk\u0105 savo gyventojams.<\/p>\n
Didel\u0117 m\u016bs\u0173 pramon\u0117s dalis gyvena i\u0161 eksporto, tod\u0117l mums svarbu ne tai, k\u0105 apie Lietuvos ekonomik\u0105 dvaro \u017einiasklaidai papasakos ministras Vilniuje, o tai, kiek u\u017esakym\u0173 ateis i\u0161 Vokietijos, Skandinavijos ir kit\u0173 pagrindini\u0173 m\u016bs\u0173 eksporto rink\u0173.<\/p>\n
Jeigu Vokietijos ekonomika rim\u010diau neatsigaus, jeigu u\u017esakymai nevirs realia gamyba, jeigu dalis dabar sukaupt\u0173 atsarg\u0173 gr\u012f\u0161 \u012f rink\u0105, \u0161iandieniniai gra\u017e\u016bs pramon\u0117s skai\u010diai ruden\u012f gali atrodyti visai kitaip.<\/p>\n
Antrasis ne\u017einomasis – energetika. Janulevi\u010dius ne kart\u0105 persp\u0117jo apie rizik\u0105, kuri\u0105 Europos pramonei kelia brangi energija ir geopolitiniai konfliktai.<\/p>\n
Jeigu energetikos i\u0161tekliai ruden\u012f ir \u017eiem\u0105 brangs, pirmiausia sm\u016bg\u012f pajus daug energijos naudojan\u010dios \u012fmon\u0117s – chemijos, tr\u0105\u0161\u0173, plastiko, stiklo, cemento ir kit\u0173 sektori\u0173 gamintojai.<\/p>\n
O tada prasideda grandin\u0117, kuri\u0105 supranta net \u017emogus, niekada neatidar\u0119s \u201eEurostat”. Brangesn\u0117s dujos rei\u0161kia brangesn\u0119 gamyb\u0105.<\/p>\n
Brangesn\u0117 nafta – brangesn\u012f transport\u0105. Brangesnis transportas – brangesnes prekes. Brangesn\u0117s prek\u0117s – didesn\u0119 infliacij\u0105.<\/p>\n
O jeigu atlyginimas nesp\u0117ja paskui kainas, ekonomikos augim\u0105 \u017emogus pradeda matyti tik televizoriaus ekrane.<\/p>\n
Ar ruden\u012f prasid\u0117s kriz\u0117? Ne\u017einau. Ir Janulevi\u010dius ne\u017eino. Bet jis bent jau rodo \u012f problemas, kurios i\u0161 vieno gra\u017eaus bir\u017eelio skai\u010diaus niekur nedingo.<\/p>\n
Vokietija gali atsigauti, u\u017esienio partneri\u0173 u\u017esakymai gali did\u0117ti, energijos kainos gali kristi, o Lietuvos pramon\u0117 gali i\u0161laikyti dabartin\u012f temp\u0105. Ir labai nor\u0117t\u0173si, kad b\u016btent taip atsitikt\u0173. Ta\u010diau reali Lietuvos ekonomika \u0161iandien n\u0117ra nei katastrofa, nei stebuklas.<\/p>\n
Pramon\u0117 pirm\u0105j\u012f pusmet\u012f augo, u\u017eimtumo rodikliai taip pat i\u0161lieka gana geri. Valstyb\u0117s skola ES mastu vis dar nedidel\u0117. Tai faktai.<\/p>\n
Bet faktai yra ir 5,4 procento infliacija, ir 23,5 procento pabrang\u0119 degalai, ir did\u0117jantis biud\u017eeto deficitas, ir auganti valstyb\u0117s skola, ir ilgalaikis pramon\u0117s svorio Lietuvos ekonomikoje ma\u017e\u0117jimas.<\/p>\n
Tod\u0117l prie\u0161 d\u017eiaugiantis, kad bir\u017eel\u012f tapome Europos pramon\u0117s \u010dempionais, verta prisiminti vien\u0105 paprast\u0105 dalyk\u0105: statistika nemeluoja. Bet ji leid\u017eia pasirinkti, \u012f kuri\u0105 lentel\u0119 norime \u017ei\u016br\u0117ti<\/p>\n
O jeigu pasirenkame tik tas lenteles, kuriose esame pirmi, anks\u010diau ar v\u0117liau galime nustebti su\u017einoj\u0119, kad gyvename ne visai toje ekonomikoje, apie kuri\u0105 skait\u0117me antra\u0161t\u0117se ir apie kuri\u0105 mums suokia Gerov\u0117s valstyb\u0117s prezidentas ir skandinavi\u0161k\u0173 bank\u0173 ekonomistai.<\/p>\n
Savo ap\u017evalgas visada m\u0117gstu pabaigti citatomis. \u0160iandien priminsiu jums, k\u0105 2019 met\u0173 liepos 12 dien\u0105 mums sak\u0117 savo inauguracin\u0117s kalbos Seime metu Gitanas Naus\u0117da, kai jis prad\u0117jo pirm\u0105j\u0105 prezidento kadencij\u0105: \u201eGerov\u0117 n\u0117ra vien iliuzija ar tiesiog gra\u017eus \u017eodis. Tai kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 teis\u0117, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga.” Kalb\u0117jo jis toje savo kalboje ir apie statistik\u0105, lyg b\u016bt\u0173 numat\u0119s ateit\u012f: \u201eKod\u0117l statistika ir \u017emoni\u0173 savijauta \u017eengia skyrium? Kaip, kalb\u0117dami apie dviej\u0173 grei\u010di\u0173 Europ\u0105, nepasteb\u0117jome, jog suk\u016br\u0117me dviej\u0173 grei\u010di\u0173 Lietuv\u0105?”
Pra\u0117jo septyneri metai. Tai kod\u0117l statistika ir \u017emoni\u0173 savijauta vis dar \u017eengia skyrium, Prezidente?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Kartais ekonomikai pagerinti nereikia nei reform\u0173, nei investicij\u0173, nei pigesn\u0117s energetikos. Nereikia net laukti, kol \u017emogus parduotuv\u0117je…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":258642,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,248,4634,1981,14649,37,39,36,38,40,250,24246,4820,46],"class_list":["post-258641","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-ekonomika","tag-eurostat","tag-furmanavicius","tag-janulevicius","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-pramone","tag-produkcija","tag-statistika","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117132196715496116","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/258641","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=258641"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/258641\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/258642"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=258641"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=258641"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=258641"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}