![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/e337ffd5-fa3b-4487-91ba-88f69bbe6e1c-1024x607.jpg\")
G. Verbickait\u0117.<\/p>\nDirbtinio intelekto (DI) pl\u0117tra kei\u010dia Lietuvos ir Europos darbo rinkas: nors auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173 tr\u016bksta, rutininius darbus atliekantiems darbuotojams kyla gr\u0117sm\u0117 netekti darbo. Pasak U\u017eimtumo tarnybos (U\u017dT) bei u\u017esienio \u0161ali\u0173 ekspert\u0173, darbdaviai ie\u0161ko su technologijomis geban\u010di\u0173 dirbti specialist\u0173, o daugiausia sunkum\u0173 kyla pradedantiesiems.\u00a0<\/p>\n
Lietuvoje, Italijoje, Austrijoje, Ispanijoje, \u010cekijoje ir Rumunijoje fiksuojami skirtingi DI poveikio darbo rinkai pavyzd\u017eiai. Vienose \u0161alyse \u012fmon\u0117s ma\u017eina darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173, kitose \u2013 aktyviai samdo specialistus, geban\u010dius dirbti su naujomis technologijomis. Tuo metu Lietuvos U\u017dT duomenimis, poky\u010diai matomi, ta\u010diau kritini\u0173 situacij\u0173 ir masini\u0173 atleidim\u0173 dar n\u0117ra.<\/p>\n
Anot tarnybos, \u0161iuo metu darbo rinkoje susiklost\u0117 paradoksali situacija, kai vienose profesijose konkurencija tarp kandidat\u0173 auga, o kitose vis dar jau\u010diamus darbuotoj\u0173 tr\u016bkumas. Did\u017eiausia konkurencija stebima tarp sekretori\u0173, administratori\u0173, bendro profilio vadybinink\u0173 bei kult\u016bros ar marketingo sri\u010di\u0173 atstov\u0173. O in\u017einerijos, IT, sveikatos prie\u017ei\u016bros, socialini\u0173 paslaug\u0173 ir \u0161vietimo sektoriuose darbuotoj\u0173 tr\u016bksta.<\/p>\n
\u201eEsmin\u0117 tendencija, kuri jau stebima \u2013 jei \u017emogaus darbas susideda i\u0161 pasikartojan\u010di\u0173 veiksm\u0173 kompiuterio ekrane, jis yra pavojingoje zonoje. Jei darbas reikalauja k\u016brybi\u0161kumo, fizinio meistri\u0161kumo ar sud\u0117ting\u0173 santyki\u0173 \u2013 vert\u0117 tik augs\u201c, \u2013 teigia tarnyba.<\/p>\n
Daugiausia b\u0117d\u0173 pradedantiesiems specialistams<\/p>\n
Kalbant apie IT sektori\u0173, U\u017dT duomenis, tradiciniai darbo paie\u0161kos kanalai n\u0117ra pagrindinis b\u016bdas pritraukti \u0161ios srities darbuotojus, tod\u0117l fiksuojama pasi\u016bla atspindi tik dal\u012f rinkos situacijos.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, 2026 m. pirm\u0105j\u012f pusmet\u012f tarnybos platformoje informacijos ir ry\u0161i\u0173 sektoriaus darbdaviai paskelb\u0117 apie 270 darbo pasi\u016blym\u0173, kai prie\u0161 metus j\u0173 buvo 480. Pa\u017eymima, kad \u012fmon\u0117s da\u017eniau renkasi tiesiogin\u0119 paie\u0161k\u0105 per \u201eLinkedIn\u201c, organizuoja hakatonus ar mokym\u0173 akademijas.<\/p>\n
\u201e\u0160iuo metu dal\u012f \u0161i\u0173 darb\u0173 gali atlikti DI \u012frankiai, tod\u0117l darbdaviai tikisi, kad darbuotojai geb\u0117s ne konkuruoti su technologijomis, o jas efektyviai naudoti. Did\u0117ja poreikis specialistams, kurie geba analizuoti informacij\u0105, vertinti DI sugeneruot\u0173 rezultat\u0173 kokyb\u0119, supranta verslo procesus, moka formuluoti u\u017eduotis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e galutin\u012f rezultat\u0105\u201c, \u2013 nurodo U\u017dT.<\/p>\n
Savo ruo\u017etu \u201eUnicorns Lithuania\u201c asociacijos vadov\u0117 Gintar\u0117 Verbickait\u0117 papildo, jog startuoliams Lietuvoje vis dar tr\u016bksta programuotoj\u0173 ir kit\u0173 technologij\u0173 specialist\u0173, ta\u010diau kei\u010diasi jiems keliami reikalavimai. Anot jos, \u0161iuo metu labiausiai ie\u0161koma patyrusi\u0173 in\u017einieri\u0173, sistem\u0173 architekt\u0173 ir specialist\u0173, geban\u010di\u0173 prakti\u0161kai pritaikyti DI, o \u0161io \u012frankio i\u0161manymas tampa b\u016btina kompetencija.<\/p>\n
\u201eDI kei\u010dia ir tai, kaip startuoliai dirba, ir tai, k\u0105 jie kuria. Naudodamos DI, tokio paties dyd\u017eio komandos gali padaryti daugiau: grei\u010diau atlikti sud\u0117tingas u\u017eduotis ir automatizuoti pasikartojan\u010dius, daug laiko atiman\u010dius darbus\u201c, \u2013 U\u017dT informacij\u0105 papildo ji.<\/p>\n
Pasak G. Verbickait\u0117s, \u0161ios technologijos poveikis neapsiriboja vien na\u0161umu, nes \u0161alies startuoliai jo pagrindu kuria naujus produktus. Pavyzd\u017eiui, \u201eNexos.ai\u201c vysto DI modeli\u0173 infrastrukt\u016br\u0105, \u201eSintra\u201c kuria virtualius darbuotojus, \u201eCAST AI\u201c automatizuoja debes\u0173 kompiuterijos valdym\u0105, \u201eBiomatter\u201c pasitelkia generatyvin\u012f DI baltym\u0173 k\u016brimui, o \u201eHostinger\u201c vysto sprendimus svetaini\u0173 k\u016brimui.<\/p>\n
\u201eTaigi DI ne tik didina startuoli\u0173 efektyvum\u0105, bet ir ple\u010dia j\u0173 kuriam\u0173 produkt\u0173 bei paslaug\u0173 rink\u0105\u201c, \u2013 pastebi\u00a0\u201eUnicorns Lithuania\u201c vadov\u0117.<\/p>\n
G. Verbickait\u0117.<\/p>\n
DI rinka auga, ta\u010diau kei\u010diasi darbuotoj\u0173 vaidmenys<\/p>\n
Pasak Italijos leidinio \u201eIl Sole 24 Ore\u201c, 2025 metais Italijos dirbtinio intelekto rinka pasiek\u0117 1,8 mlrd. eur\u0173 apyvart\u0105 \u2013 tai 50 proc. daugiau nei 2024 metais. DI technologijas naudoja 16,4 proc. \u012fmoni\u0173, turin\u010di\u0173 bent de\u0161imt darbuotoj\u0173. Nors \u0161is rodiklis beveik dvigubai didesnis nei prie\u0161 metus, jis vis dar nesiekia Europos S\u0105jungos vidurkio \u2013 20 procent\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausias DI pritaikymas fiksuojamas IT sektoriuje, kuriame daugiau nei pus\u0117 \u012fmoni\u0173 naudoja DI \u012frankius. Anot Italijos skaitmenin\u0117s rinkos \u201eAnitec-Assinform\u201c ataskaitos, b\u016btent \u0161iame sektoriuje tikimasi ir did\u017eiausio produktyvumo augimo \u2013 apie 25 procentus.<\/p>\n
Technologijos kei\u010dia darbo organizavim\u0105, o kai kurioms u\u017eduotims atlikti ma\u017e\u0117ja specialist\u0173 poreikis.<\/p>\n
\u201eKol kas Italijoje n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 atvej\u0173, kai visa darbo j\u0117ga b\u016bt\u0173 pakeista, veikiau vyksta vaidmen\u0173 pertvarka ir did\u0117ja technini\u0173 bei operacini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 hibridizacija\u201c, \u2013 teigiama ataskaitoje.<\/p>\n
Naujos kompetencijos tampa vis svarbesn\u0117s<\/p>\n
Kartu su technologij\u0173 pl\u0117tra auga nauj\u0173 profesini\u0173 geb\u0117jim\u0173 poreikis. Remiantis 2025 met\u0173 Italijos \u201eSkaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 observatorijos\u201c duomenimis, darbo skelbim\u0173, kuriuose reikalaujama DI u\u017eklaus\u0173 k\u016brimo (angl. prompt engineering) \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, per metus padaug\u0117jo 112 procent\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161alyse didele problema i\u0161lieka kvalifikuot\u0173 specialist\u0173 tr\u016bkumas. Europos S\u0105jungos statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, 2023 metais apie 60 proc. Italijos \u012fmoni\u0173 susid\u016br\u0117 su sunkumais ie\u0161kodamos IT specialist\u0173, o tik 8 proc. student\u0173 rinkosi \u0161ios srities studijas \u2013 tai buvo \u017eemiausias rodiklis Bendrijoje.<\/p>\n
Tuo metu Austrijoje, kaip ra\u0161o naujien\u0173 portalas \u201eDer Standard\u201c, visuomen\u0117s nuog\u0105stavimai d\u0117l DI poveikio darbo vietoms kol kas ma\u017eai atitinka realius poky\u010dius. Nors 51 proc. austr\u0173 mano, kad DI panaikins daugiau darbo viet\u0173 nei sukurs, o 20 proc. nerimauja d\u0117l savo darbo ateities, IT sektoriuje darbuotoj\u0173 skai\u010dius kol kas net augo.<\/p>\n
Austrijos darbuotoj\u0173 r\u016bm\u0173 skelbiamoje IT sektoriaus ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei pus\u0117 vertint\u0173 IT \u012fmoni\u0173 per metus padidino darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 \u2013 bendras augimas siek\u0117 3,4 procento. Prognozuojama, kad iki 2030 met\u0173 \u0161alyje tr\u016bks beveik 39 t\u016bkst. IT specialist\u0173.<\/p>\n
Austrijos technologij\u0173 sektoriaus poky\u010dius komentav\u0119s bendrov\u0117s \u201eAccenture Austria\u201c vadovas Michaelas Zettelis teig\u0117, kad \u012fmon\u0117s pirmiausia tur\u0117s perkvalifikuoti esamus darbuotojus, o v\u0117liau ie\u0161koti nauj\u0173 specialist\u0173.<\/p>\n
\u201ePirmiausia esami darbuotojai bus keliami \u012f auk\u0161tesn\u012f kvalifikacijos lyg\u012f, kad sustiprint\u0173 savo geb\u0117jimus, tuomet nauji \u012fg\u016bd\u017eiai bus kuriami samdant specialistus. Tre\u010diame etape vaidmenys, kurie n\u0117ra suderinami su DI era, bus per\u017ei\u016brimi arba panaikinami\u201c, \u2013 sak\u0117 M. Zettelis.<\/p>\n
Pasak jo, tradicinis programavimas i\u0161liks svarbus, ta\u010diau vien jo ateityje nebepakaks. Darbo rinkoje reik\u0117s vadinam\u0173j\u0173 hibridini\u0173 talent\u0173 \u2013 specialist\u0173, kurie geb\u0117t\u0173 valdyti automatizavimo procesus ir nuolat mokytis.<\/p>\n
\u201eReikia hibridini\u0173 talent\u0173, kurie gali valdyti automatizavimo procesus ir i\u0161likti gebantys mokytis\u201c, \u2013 teig\u0117 M. Zettelis.<\/p>\n
Darbo vietas ma\u017eina ne tik DI<\/p>\n
Tuo metu Ispanijoje jau pastebimi ir pirmieji masiniai atleidimai. Konsultacij\u0173 bendrov\u0117 \u201eCapgemini\u201c paskelb\u0117 apie kolektyvini\u0173 atleidim\u0173 proces\u0105, kur\u012f siejo su technologiniais poky\u010diais ir verslo aplinkos neapibr\u0117\u017etumu. Bendrov\u0117 teig\u0117 prisitaikanti prie besikei\u010dian\u010di\u0173 klient\u0173 poreiki\u0173 ir rinkos s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Ispanijos profesin\u0117 s\u0105junga \u201eCCOO\u201c oponavo teigdama, kad atleidimai labiau susij\u0119 su prastu strateginiu valdymu, o ne tiesioginiu automatizacijos poveikiu. Anks\u010diau bendrov\u0117 paskelb\u0117 apie darbuotoj\u0173 strukt\u016bros pertvark\u0105 ir Pranc\u016bzijoje.<\/p>\n
Rumunijoje, kur IT sektorius sudaro apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto ir jame dirba beveik 200 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, pastaruosius dvejus metus darbuotoj\u0173 skai\u010dius ma\u017e\u0117jo. Tiksli\u0173 oficiali\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra, ta\u010diau vertinama, kad darbo viet\u0173 suma\u017e\u0117jo t\u016bkstan\u010diais.<\/p>\n
Anot Rumunijos programin\u0117s \u012frangos ir paslaug\u0173 pramon\u0117s darbdavi\u0173 asociacijos \u201eANIS\u201c vadov\u0117s Corinos Vasile, labiausiai suma\u017e\u0117jo pradedan\u010di\u0173j\u0173 programuotoj\u0173 galimyb\u0117s.<\/p>\n
\u201eDuomenys i\u0161 \u012fmoni\u0173 ir universitet\u0173 rodo, kad pradinio lygio darbo viet\u0173 skai\u010dius reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo, ypa\u010d programuotojams, kurie tik pradeda karjer\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 C. Vasile.<\/p>\n
Pasak jos, patyr\u0119 programuotojai dabar da\u017eniau atlieka u\u017eduotis, kurios anks\u010diau buvo priskirtos jaunesniems specialistams. Be to, klientai vidutini\u0161kai si\u016blo ma\u017eesnius projekt\u0173 biud\u017eetus, tod\u0117l \u012fmon\u0117s siekia i\u0161laikyti efektyvum\u0105 su ma\u017eesn\u0117mis komandomis.<\/p>\n
Rumunijos IT sektoriaus profesin\u0117s s\u0105jungos \u201eSIIT\u201c vadovas Florentinas Iancu teig\u0117, kad DI \u0161iame procese vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f, nes vis daugiau u\u017eduo\u010di\u0173 automatizuojamos.<\/p>\n
\u201eDI agentai tampa vis paj\u0117gesni ir fakti\u0161kai pakei\u010dia i\u0161tisas profesijas. Tai ma\u017eina \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 poreik\u012f, o darbuotojai ateityje daugiausia koncentruosis \u012f pagrindines funkcijas \u2013 steb\u0117jim\u0105, kontrol\u0119 ir tikrinim\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 F. Iancu.<\/p>\n
\u010cekijoje, naujien\u0173 portalo \u201eDenik Referendum\u201c teigimu, n\u0117ra skelbiama atleidim\u0173, tiesiogiai siejam\u0173 su DI \u012ftaka, nepaisant to, kad net 4 proc. vis\u0173 \u0161alies darbuotoj\u0173 dirba b\u016btent IT srityje.<\/p>\n
Sektoriaus atstovai taip pat pa\u017eymi, kad DI argumentas kai kuriais atvejais gali b\u016bti naudojamas kartu su kitomis prie\u017eastimis \u2013 siekiu suma\u017einti po pandemijos i\u0161augusias s\u0105naudas ar prisitaikyti prie nat\u016brali\u0173 IT rinkos cikl\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto ai\u0161k\u0117ja dvi tendencijos: \u012fmon\u0117s samdo ma\u017eiau nauj\u0173 darbuotoj\u0173, o reikalavimai esamiems specialistams auga. Ekspert\u0173 nuomone, ateityje pagrindiniu i\u0161\u0161\u016bkiu taps ne vien tai, kiek darbo viet\u0173 pakeis DI, bet ir tai, kaip greitai darbuotojai bei organizacijos prisitaikys prie naujos technologin\u0117s realyb\u0117s.<\/p>\n
\u0160is turinys parengtas ELTA, dalyvaujan\u010dios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis \u017eurnalist\u0173 bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisid\u0117jo Italijos naujien\u0173 portalas \u201eOBCT\u201c, Austrijos naujien\u0173 portalas \u201eDer Standard\u201c, Ispanijos naujien\u0173 portalas \u201eEl Confidencial\u201c ir Rumunijos naujien\u0173 portalas \u201eHot News\u201c bei \u010cekijos naujien\u0173 portalas \u201eDenik Referendum\u201c.\u00a0<\/p>\n
\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t ![](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/1787374753_633_elta.png\"\/)
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Dirbtinio intelekto (DI) pl\u0117tra kei\u010dia Lietuvos ir Europos darbo rinkas: nors auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173 tr\u016bksta, rutininius darbus atliekantiems…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":259322,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,124,994,37,39,36,38,40,46],"class_list":["post-259321","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-darbo-rinka","tag-di","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117137399481569881","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/259321","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=259321"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/259321\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/259322"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=259321"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=259321"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=259321"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}