{"id":260067,"date":"2026-08-23T09:07:32","date_gmt":"2026-08-23T09:07:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/260067\/"},"modified":"2026-08-23T09:07:32","modified_gmt":"2026-08-23T09:07:32","slug":"rugpjucio-23-d-vardadieniai-ir-kitos-idomybes-respublika-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/260067\/","title":{"rendered":"Rugpj\u016b\u010dio 23 d. vardadieniai ir kitos \u012fdomyb\u0117s &#8211; Respublika.lt"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\" class=\"desktop_banner\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Dovainis, Dovain\u0117, Giriotas, Giriot\u0117, Girkanta, Girkant\u0117, Girma, Girmantas, Girmant\u0117, Pilypa, Pilypas, Tau\u010dius, Tautgailas, Tautgail\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rugpj\u016b\u010dio 23-ioji \u2013 Baltijos kelio diena (Juodojo kaspino diena); Tarptautin\u0117 verg\u0173 kelio ir vergov\u0117s panaikinimo diena; Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti; Internaut\u0173 diena.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">***<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dangaus k\u016bnai:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Saul\u0117 \u0161iandien teka 6.01, leid\u017eiasi 20.43. Dienos ilgumas \u2013 14.42.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iandien \u2013 ketvirtoji M\u0117nulio jaunaties diena.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Saul\u0117 Mergel\u0117s \u017eenkle.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">***<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0105 dien\u0105 Lietuvoje:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1495 m. patvirtintas pirmojo Vilniaus cecho &#8211; auksakali\u0173 &#8211; statutas.<\/p>\n<p>1924 m. Kaune prasid\u0117jo pirmoji Lietuvos dain\u0173 \u0161vent\u0117.<\/p>\n<p>1939 m. pasira\u0161ytas Molotovo-Ribentropo paktas &#8211; Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutartis, nul\u0117musi Lietuvos nepriklausomyb\u0117s praradim\u0105.<\/p>\n<p>1987 m. Vilniuje, prie Adomo Mickevi\u010diaus paminklo, \u012fvyko pirmasis vie\u0161as pasiprie\u0161inimo okupacijai mitingas, kur\u012f organizavo Lietuvos laisv\u0117s lyga.<\/p>\n<p>1989 m. Molotovo-Ribentropo pakto sukakties proga Lietuvos persitvarkymo s\u0105j\u016bdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai sureng\u0117 \u201eBaltijos kelio&#8221; akcij\u0105.<\/p>\n<p>1991 m. Vyriausyb\u0117 pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105 \u201eD\u0117l TSRS valstyb\u0117s saugumo padalinio&#8221;, kuriuo buvo nutraukta KGB Lietuvos padalinio veikla.<\/p>\n<p>1991 m. Vilniuje ir Klaip\u0117doje demontuoti Lenino paminklai.<\/p>\n<p>2004 m. i\u0161kilmingame Seimo pos\u0117dyje pamin\u0117tos Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilietin\u0117s akcijos \u201eBaltijos kelias&#8221; 15-osios metin\u0117s.<\/p>\n<p>2006 m. Breste (Baltarusija) tarnybin\u0117s komandiruot\u0117s metu \u017euvo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine ministras patar\u0117jas, Lietuvos saugumo karininkas Vytautas Poci\u016bnas.<\/p>\n<p>2007 m. eidamas 83-iuosius metus Pranc\u016bzijoje mir\u0117 pirmasis Lietuvos ambasadorius prie Europos S\u0105jungos ir NATO Adolfas Venskus.<\/p>\n<p>2012 m. eidamas 79-uosius metus po sunkios ligos mir\u0117 spaudos ir radijo darbuotojas, ilgametis \u201eAmerikos balso&#8221; lietuvi\u0173 tarnybos bendradarbis bei Lietuvos radijo korespondentas JAV Romas Kasparas.<\/p>\n<p>2014 m. 17-met\u0117 Lietuvos tenisinink\u0117 Akvil\u0117 Para\u017einskait\u0117 Nandzinge (Kinija) antr\u0173j\u0173 jaunimo (iki 18 met\u0173) vasaros olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 mergin\u0173 vienet\u0173 var\u017eybose i\u0161kovojo bronzos medal\u012f.<\/p>\n<p>2014 m. Berlyne (Vokietija) 32-ojo Europos plaukimo \u010dempionato vyr\u0173 50 m plaukimo kr\u016btine var\u017eybose Giedrius Titenis 0,05 sek. pagerino savo paties pusfinalyje pasiekt\u0105 Lietuvos rekord\u0105 ir i\u0161kovojo sidabro medal\u012f.<\/p>\n<p>2014 m. Did\u017eiojoje Britanijoje vykusio Europos ne\u012fgali\u0173j\u0173 lengvosios atletikos \u010dempionato vyr\u0173 rutulio st\u016bmimo var\u017eybose (F37 grup\u0117, jud\u0117jimo negalia) Lietuvos atstovas Mindaugas Bilius i\u0161kovojo aukso medal\u012f.<\/p>\n<p>2014 m. Baltijos kelio 25-me\u010dio proga pasi\u016bta rekordin\u0117 1000 metr\u0173 Lietuvos v\u0117liava. Vienyb\u0117s vardu pavadintos v\u0117liavos id\u0117jos autorius &#8211; re\u017eisierius Erikas Druskinis, kuris kartu su moksleiviu Mantu Ragausku 2011 metais minint sausio 13-osios \u012fvyki\u0173 dvide\u0161imtmet\u012f pasiuvo tuo metu ilgiausi\u0105 200 metr\u0173 v\u0117liav\u0105. V\u0117liau ji pailginta iki 387 metr\u0173 ir buvo i\u0161skleista per Lietuvoje vykus\u012f Europos krep\u0161inio \u010dempionat\u0105.<\/p>\n<p>2015 m. penkiakovinink\u0117 Laura Asadauskait\u0117 Bate (Did\u017eioji Britanija) vykusiame Europos \u0161iuolaikin\u0117s penkiakov\u0117s \u010dempionate i\u0161kovojo aukso medal\u012f.<\/p>\n<p>2019 m. Baltijos kelio 30-me\u010diui skirta instaliacija u\u017eregistruota kaip did\u017eiausia radijo imtuv\u0173 dekoracija. Sostin\u0117s Katedros aik\u0161t\u0117je i\u0161dygusi instaliacija, kurios ilgis buvo 19 m 25 cm, o auk\u0161tis &#8211; 16 m 60 cm, prilygo 5 auk\u0161t\u0173 gyvenamajam namui, joje buvo 2145 radijo imtuvai.<\/p>\n<p>2020 m. Baltijos kelio min\u0117jimo dien\u0105 Lietuvoje surengta akcija, kurios metu \u017emoni\u0173 grandin\u0117 nusidriek\u0117 nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. Tokiu b\u016bdu pareik\u0161tas palaikymas Baltarusijos opozicionieriams, patiriantiems vald\u017eios smurt\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i\u0105 dien\u0105 pasaulyje:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1754 m. gim\u0117 b\u016bsimasis Pranc\u016bzijos karalius &#8211; paskutinis \u0161ios \u0161alies monarchas Liudvikas XVI. Po 1789 met\u0173 pranc\u016bz\u0173 revoliucijos paskelbus respublik\u0105, jam 1793 met\u0173 sausio 21 dien\u0105 buvo nukirsta galva.<\/p>\n<p>1806 m. mir\u0117 pranc\u016bz\u0173 fizikas Charles\u2018is-Augustinas de Coulomb\u2018as, tyr\u0119s elektr\u0105, magnetizm\u0105 bei trinties j\u0117gas. Mokslininko garbei pavadintas elektros kr\u016bvio matavimo vienetas (kulonas).<\/p>\n<p>1821 m. pagal Akvalos sutart\u012f Ispanija suteik\u0117 nepriklausomyb\u0119 Meksikai.<\/p>\n<p>1839 m. britai u\u017egrob\u0117 Kinijai priklausiusi\u0105 Honkongo sal\u0105 ir j\u0105 vald\u0117 iki pat 1997 m.<\/p>\n<p>1864 m. gim\u0117 graik\u0173 valstyb\u0117s veik\u0117jas ir diplomatas Eleutherios Venizelos, nuo 1910 iki 1933 met\u0173 net penkis kartus vadovav\u0119s Graikijos vyriausybei.<\/p>\n<p>1912 m. gim\u0117 JAV kino aktorius, choreografas ir \u0161ok\u0117jas Gene\u2018as Kelly. Jis, be kita ko, vaidino kino juostose \u201eVir\u0161 miesto&#8221; (On the Town) ir \u201eDainuojantys lietuje&#8221; (Singing in the Rain).<\/p>\n<p>1914 m. Japonija paskelb\u0117 kar\u0105 Vokietijai; Vokietijos kariai Belgijos Dinanto mieste i\u0161\u017eud\u0117 daugiau kaip 600 \u017emoni\u0173, o po to apipl\u0117\u0161\u0117 ir sudegino \u0161\u012f miest\u0105; Monso m\u016b\u0161yje buvo sutriu\u0161kinta Did\u017eiosios Britanijos armija.<\/p>\n<p>1926 m. sulauk\u0119s tik 31 met\u0173 am\u017eiaus mir\u0117 JAV kino aktorius ir moter\u0173 numyl\u0117tinis Rudolph\u2018as Valentino.<\/p>\n<p>1939 m. Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas pasira\u0161\u0117 nepuolimo pakt\u0105, kuris \u012fgalino Vokietij\u0105 u\u017epulti Lenkij\u0105.<\/p>\n<p>1942 m. prasid\u0117jo Stalingrado m\u016b\u0161is. Nors vokie\u010di\u0173 artilerija Stalingrad\u0105 beveik sulygino su \u017eeme, rusai atblo\u0161k\u0117 puolim\u0105 ir po pus\u0117s met\u0173 privert\u0117 vokie\u010dius pasiduoti.<\/p>\n<p>1943 m. baig\u0117si Kursko m\u016b\u0161is. Jo metu Rusijoje, prie Kursko miesto, susikov\u0117 soviet\u0173 ir Vokietijos karin\u0117s paj\u0117gos. M\u016b\u0161\u012f, kuris prasid\u0117jo 1943 m. liepos 4 d., laim\u0117jo Raudonoji armija.<\/p>\n<p>1961 m. i\u0161 Kanaveralo ky\u0161ulio Floridoje paleistas pirmasis JAV m\u0117nuleigis \u201eRanger I&#8221;.<\/p>\n<p>1977 m. mir\u0117 Rusijos \u017eyd\u0173 kilm\u0117s skulptorius, meno teoretikas, konstruktyvizmo ir kinetinio meno srovi\u0173 atstovas Naumas Gabo. Tikrasis jo vardas buvo Naumas Neemia Pevsneris.<\/p>\n<p>1979 m. Maskvos Did\u017eiojo teatro baleto \u017evaig\u017ed\u0117 Aleksandras Godunovas papra\u0161\u0117 ir gavo politin\u012f prieglobst\u012f JAV.<\/p>\n<p>1980 m. Lenkijos vyriausyb\u0117 sutiko prad\u0117ti tiesiogines derybas su streikuojan\u010diais Gdansko laiv\u0173 statyklos darbininkais.<\/p>\n<p>1989 m., pa\u017eymint nacistin\u0117s Vokietijos ir stalinin\u0117s Soviet\u0173 S\u0105jungos pakto d\u0117l \u012ftakos sfer\u0173 Europoje pasiskirstymo 50-\u0105sias metines, tarp Baltijos valstybi\u0173 sostini\u0173 milijonai \u017emoni\u0173 susikibo rankomis \u012f 300 kilometr\u0173 ilgio Baltijos keli\u0105.<\/p>\n<p>1990 m. Arm\u0117nija paskelb\u0117 apie nepriklausomyb\u0119 nuo Maskvos.<\/p>\n<p>1990 m. Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 Vokietijos paskelb\u0117, kad susivienys spalio 3 dien\u0105.<\/p>\n<p>1997 m. Zambijos policija per opozicijos miting\u0105 \u0161\u016bviais su\u017eeid\u0117 buvus\u012f \u0161alies prezident\u0105 Kenneth\u2018\u0105 Kaund\u0105.<\/p>\n<p>1998 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atstatydino vyriausyb\u0119, o eiti premjero pareigas paskyr\u0117 buvus\u012f ministr\u0105 pirminink\u0105 Viktor\u0105 \u010cernomyrdin\u0105.<\/p>\n<p>1999 m. Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Schroederis prad\u0117jo darb\u0105 Berlyne. Taip Vokietijos vyriausyb\u0117 pirm\u0105 kart\u0105 po Antrojo pasaulinio karo pabaigos gr\u012f\u017eo \u012f tradicin\u0119 sostin\u0119.<\/p>\n<p>2003 m. nu\u017eudytas Johnas Geoghanas &#8211; buv\u0119s Bostono apylink\u0117s kunigas, nuteistas vaik\u0173 prievartautojas, tap\u0119s pagrindine katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios sekso skandalo fig\u016bra. J\u012f kal\u0117jime nu\u017eud\u0117 vienas i\u0161 kalini\u0173.<\/p>\n<p>2011 m. buvo nuverstas Libijos lyderis Muammaras Gaddafis. \u0160alies valdym\u0105 per\u0117m\u0117 Nacionalin\u0117 pereinamojo laikotarpio taryba.<\/p>\n<p>2012 m. Slov\u0117nijoje nukritus kar\u0161to oro balionui \u017euvo keturi \u017emon\u0117s ir 28 buvo su\u017eeisti. I\u0161 viso balionu skrido 32 \u017emon\u0117s.<\/p>\n<p>2013 m. Palmasolos kal\u0117jime Bolivijoje kilusio mai\u0161to metu \u017euvo 31 \u017emogus.<\/p>\n<p>2023 m. per l\u0117ktuvo katastrof\u0105 \u017euvo Rusijos priva\u010dios karin\u0117s bendrov\u0117s \u201eWagner&#8221; vadeiva Jevgenijus Prigo\u017einas. Apie jo \u017e\u016bt\u012f buvo prane\u0161ta pra\u0117jus dviem m\u0117nesiams po to, kai \u201eWagner&#8221; pam\u0117gino nuversti Rusijos karin\u0119 vadovyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Savo vardadienius \u0161iandien \u0161ven\u010dia Dovainis, Dovain\u0117, Giriotas, Giriot\u0117, Girkanta, Girkant\u0117, Girma, Girmantas, Girmant\u0117, Pilypa, Pilypas, Tau\u010dius, Tautgailas,&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":260068,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,4782,16759,34,35,24,186,189,2500,188,7504,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,35943,193,26,27,185,74,75,76],"class_list":["post-260067","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-dangaus","tag-datos","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-idomybes","tag-istorija","tag-ivairybes","tag-ivykiai","tag-kunai","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-rugpjutis","tag-savaite","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vardadieniai","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117144036668028048","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260067","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=260067"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260067\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/260068"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=260067"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=260067"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=260067"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}