Netekus darbo, tam tikr\u0105 laik\u0105 galima gauti nedarbo i\u0161mok\u0105, ta\u010diau jos dydis kiekvienam \u017emogui skiriasi. Jis priklauso nuo ankstesni\u0173 gyventojo draud\u017eiam\u0173j\u0173 pajam\u0173, tod\u0117l daugiau u\u017edirb\u0119 \u017emon\u0117s paprastai gali tik\u0117tis ir didesn\u0117s i\u0161mokos. Beje nuo 2026 m. liepos pasikeitus nedarbo i\u0161mokos apskai\u010diavimo tvarkai pasikeit\u0117 ir tai, kiek pinig\u0173 gali gauti bedarbiai.<\/p>\n
Ta\u010diau nedarbo i\u0161mok\u0173 dyd\u017eiai skiriasi ne tik tarp \u017emoni\u0173, bet ir skirtingose Lietuvos savivaldyb\u0117se. Tad kuriose savivaldyb\u0117se gyventojams i\u0161mokama daugiausia ir kur nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 yra daugiausia?<\/p>\n
Daugiausia nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 \u2013 sostin\u0117je<\/p>\n
\u201eSodros\u201c duomenys rodo, kad daugiausia nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 yra did\u017eiuosiuose Lietuvos miestuose.<\/p>\n
Skaitykite taip patGin\u010das d\u0117l Liepkalnio sankry\u017eos nesibaigia: Vilniui gali tekti atlyginti milijonin\u0119 \u017eal\u0105<\/a>Meteorolog\u0173 naujausia \u017einia po audros: Lietuvoje u\u017efiksuotas katastrofinio v\u0117jo greitis<\/a><\/p>\n Pavyzd\u017eiui, 2026 m. bir\u017eelio m\u0117nesio \u201eSodros\u201c duomenys rodo, kad daugiausia nedarbo i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 buvo Vilniuje. \u010cia \u0161i\u0105 i\u0161mok\u0105 gavo 16 t\u016bkst. asmen\u0173.<\/p>\n Tuo metu antras miestas pagal nedarbo i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 skai\u010di\u0173 buvo Kaunas. 2026 m. bir\u017eel\u012f toki\u0105 i\u0161mok\u0105 Kaune<\/a> gavo 8 t\u016bkst. asmen\u0173.<\/p>\n 4 t\u016bkst. nedarbo i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 gyvena Klaip\u0117doje<\/a>, o 3,4 t\u016bkst. \u2013 Vilniaus rajone<\/a>.<\/p>\n Nema\u017eai nedarbo i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 buvo ir Kauno rajono savivaldyb\u0117je \u2013 3 t\u016bkst. Taip pat 2,4 t\u016bkst. i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 gyvena \u0160iauliuose, 2,3 t\u016bkst. \u2013 Panev\u0117\u017eyje, o 1,9 t\u016bkst. \u2013 Klaip\u0117dos rajone.<\/p>\n Marijampol\u0117je nedarbo i\u0161mok\u0105 gauna 1,6 t\u016bkst. gyventoj\u0173, o Jonavoje \u2013 1,5 t\u016bkst. gyventoj\u0173.<\/p>\n Palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pra\u0117jusiais metais, savivaldybi\u0173 eili\u0161kumas pagal nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 skai\u010di\u0173 beveik nepasikeit\u0117.<\/p>\n Nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 skai\u010dius per metus i\u0161augo tik Klaip\u0117dos rajone (280 gav\u0117j\u0173 daugiau).<\/p>\n Tuo metu Vilniuje nedarbo i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 skai\u010dius per metus suma\u017e\u0117jo 100 asmen\u0173, Klaip\u0117doje 430 asmen\u0173, o Kaune \u2013 240 asmen\u0173.<\/p>\n Kuriose savivaldyb\u0117se nedarbo i\u0161moka did\u017eiausia?<\/p>\n Vidutinis nedarbo i\u0161mok\u0173 dydis skirtingose savivaldyb\u0117se taip pat skiriasi, rodo \u201eSodros\u201c duomenys.<\/p>\n Pavyzd\u017eiui, did\u017eiausios nedarbo i\u0161mokos 2026 m. bir\u017eel\u012f buvo mokamos Neringos savivaldyb\u0117je. \u010cia nedirbantys gyventojai vidutini\u0161kai sulaukdavo 827,1 euro.<\/p>\n Vienas did\u017eiausi\u0173 vidutini\u0173 nedarbo i\u0161mok\u0173 dyd\u017ei\u0173 fiksuotas ir Vilniaus miesto savivaldyb\u0117je<\/a> (814,9 euro), taip pat Palangos savivaldyb\u0117je (771,7 euro).<\/p>\n Vidutini\u0161kai 754,9 euro per m\u0117nes\u012f gauna Kauno rajone gyvenantys nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117jai, o 763,6 euro Vilniaus rajone gyvenantys nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117jai.<\/p>\n Vienos did\u017eiausi\u0173 nedarbo i\u0161mok\u0173 yra mokamos ir Trak\u0173 rajone (vidutini\u0161kai 748,4 euro), Klaip\u0117dos rajone (vidutini\u0161kai 742,2 euro), Kauno mieste (740,3 euro), Elektr\u0117nuose (vidutini\u0161kai 717,6 euro) ir Bir\u0161tone (vidutini\u0161kai 716,3 euro).<\/p>\n Palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pra\u0117jusiais metais, savivaldybi\u0173 eili\u0161kumas pagal nedarbo i\u0161mok\u0173 dyd\u012f pasikeit\u0117 gana stipriai.<\/p>\n Pirmiausia, kiekvienoje savivaldyb\u0117je \u0161i i\u0161moka vidutini\u0161kai padid\u0117jo bent 59 eurais. Labiausiai i\u0161mokos padid\u0117jo Vilniuje (paaugo 206,9 euro), Vilniaus rajone (padid\u0117jo 205,6 euro) ir Neringoje (205,1 euro).<\/p>\n Taip pat per metus i\u0161mokos 201,9 euro paaugo Kauno rajone, 197,6 euro \u2013 Elektr\u0117nuose, o 175,4 euro \u2013 Trak\u0173 rajone.<\/p>\n \u0160iemet i\u0161mokos vienos did\u017eiausi\u0173 buvo Klaip\u0117dos mieste, o pra\u0117jusiais metais didesnes i\u0161mokas gavo Klaip\u0117dos rajone gyvenantys asmenys (658,7 euro).<\/p>\n Be to, tarp tarp did\u017eiausi\u0173 nedarbo i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 pra\u0117jusiais metais nebuvo Palangos ir Bir\u0161tono gyventoj\u0173.<\/p>\n Kaip apskai\u010diuojamas nedarbo i\u0161mokos dydis?<\/p>\n \u201eSodra\u201c primena, kad iki 9 m\u0117nesi\u0173 mokam\u0105 nedarbo i\u0161mok\u0105 sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.<\/p>\n Nuo liepos 1 d. pastovioji nedarbo i\u0161mokos dalis lygi 15 proc. m\u0117nes\u012f, u\u017e kuri\u0105 mokama i\u0161moka, galiojan\u010dios minimaliosios m\u0117nesin\u0117s algos (MMA). 2026 metais MMA yra 1 153 eurai, tod\u0117l pastovioji nedarbo i\u0161mokos dalis siekia 172,95 euro.<\/p>\n Tuo metu kintama dalis priklauso nuo gyventojo tur\u0117t\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n Apskai\u010diuojant kintam\u0105 nedarbo i\u0161mokos dal\u012f \u012fvertinamos asmens draud\u017eiamosios pajamos, tur\u0117tos per 24 m\u0117nesius, pra\u0117jusius iki u\u017epraeito kalendorinio m\u0117nesio pabaigos nuo bedarbio statuso \u012fgijimo dienos.<\/p>\n Kintama nedarbo i\u0161mokos dalis dabar ma\u017e\u0117ja kas 3 m\u0117nesius \u2013 nuo 45 proc. iki 35 proc. ir galiausiai iki 25 proc. asmens vidutini\u0173 draud\u017eiam\u0173j\u0173 pajam\u0173.<\/p>\n Pavyzd\u017eiui, jei \u017emogus U\u017eimtumo tarnyboje u\u017esiregistruos 2026 met\u0173 liep\u0105, jo pastovioji nedarbo i\u0161mokos dalis sieks 172,95 euro, o kintamoji dalis bus apskai\u010diuota pagal vidutines draud\u017eiam\u0105sias pajamas, tur\u0117tas nuo 2024 met\u0173 bir\u017eelio 1 d. iki 2026 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 31 d.<\/p>\n Jei tokio asmens vidutin\u0117s m\u0117nesin\u0117s draud\u017eiamosios pajamos siek\u0117 1 500 eur\u0173 neatskai\u010dius mokes\u010di\u0173, kintamoji nedarbo i\u0161mokos dalis sudarys:<\/p>\n Paprastai tariant, \u0161io gyventojo nedarbo i\u0161moka pirmus tris mok\u0117jimo m\u0117nesius siekt\u0173 847,95 euro (172,95 + 675), o v\u0117liau ma\u017e\u0117t\u0173 iki 697,95 euro (172,95 + 525).<\/p>\n Galiausiai 2027 m. sausio\u2013kovo m\u0117nesiais jam b\u016bt\u0173 mokama 547,95 euro (172,95 + 375).<\/p>\n Nauji minimal\u016bs ir maksimal\u016bs nedarbo i\u0161mok\u0173 dyd\u017eiai<\/p>\n Nuo liepos 1 d. pasikeit\u0117 minimalus nedarbo i\u0161mokos dydis.<\/p>\n \u201eSodra\u201c nurodo, kad nuo \u0161iol jis negali b\u016bti ma\u017eesnis nei 5 bazin\u0117s socialin\u0117s i\u0161mokos (BSI) dyd\u017eiai, tod\u0117l minimali m\u0117nesio nedarbo i\u0161moka siekia 370 eur\u0173. \u0160i riba taikoma visiems, kuri\u0173 pagal apskai\u010diavim\u0105 priklausanti nedarbo i\u0161moka b\u016bt\u0173 ma\u017eesn\u0117.<\/p>\n Taip pat ji automati\u0161kai pritaikoma \u017emon\u0117ms, kuriems iki liepos 1 d. paskirta ma\u017eesn\u0117 nei 370 eur\u0173 nedarbo i\u0161moka. Jei ji ir toliau bus mokama arba jos mok\u0117jimas bus atnaujintas \u2013 papildomo pra\u0161ymo teikti nereik\u0117s.<\/p>\n Nuo liepos 1 d. pasikeit\u0117 ir maksimalaus nedarbo i\u0161mokos dyd\u017eio apskai\u010diavimo tvarka. \u017dmon\u0117ms, bedarbio status\u0105 \u012fgijusiems nuo \u0161ios datos, maksimali m\u0117nesio nedarbo i\u0161moka negali vir\u0161yti 70 proc. atitinkam\u0173 met\u0173 vidutinio \u0161alies darbo u\u017emokes\u010dio, taikomo valstybinio socialinio draudimo \u012fmok\u0173 bazei apskai\u010diuoti.<\/p>\n \u017dmon\u0117ms, \u012fgijusiems bedarbio status\u0105 2026 m. liepos 1 d. ir v\u0117liau, maksimali nedarbo i\u0161moka siekia 1 618,51 euro per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n \u0160is dydis apskai\u010diuojamas bedarbio statuso \u012fgijimo dien\u0105 ir nesikei\u010dia vis\u0105 paskirtos nedarbo i\u0161mokos mok\u0117jimo laikotarp\u012f.<\/p>\n Suma\u017eins piktnaud\u017eiavim\u0105, bet poveik\u012f pajus ne visi<\/p>\n Lietuvoje \u012fsigaliojus naujai nedarbo i\u0161mok\u0173 tvarkai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas paai\u0161kino, kad did\u017eiausi\u0105 naujosios tvarkos poveik\u012f pajus gyventojai, kurie da\u017enai naudojasi bedarbio statusu, taip pat daugiau u\u017edirbantys asmenys.<\/p>\n T. Povilauskas pa\u017eym\u0117jo, kad i\u0161 esm\u0117s \u0161ie poky\u010diai tur\u0117t\u0173 suma\u017einti vadinam\u0105j\u012f darbo turizm\u0105 \u2013 da\u017en\u0105 ir planuojam\u0105 naudojim\u0105si nedarbo i\u0161mokomis, kai dirbama tiek, kad b\u016bt\u0173 sukaupta reikiamo sta\u017eo nedarbo i\u0161mokoms gauti trukm\u0117.<\/p>\n \u201eLietuva pagal vald\u017eios i\u0161laidas, susijusias su nedarbu, Europos S\u0105jungoje u\u017eima de\u0161imt\u0105 viet\u0105, tod\u0117l m\u016bs\u0173 i\u0161mok\u0173 sistema laikoma gana dosnia\u201c, \u2013 ai\u0161kino ekonomistas.<\/p>\n Pasak jo, viena vertus, tai yra privalumas.<\/p>\n \u201eDosnios i\u0161mokos skatina darbo j\u0117gos mobilum\u0105, leid\u017eia gyventojams dr\u0105siau keisti darb\u0105, persikvalifikuoti ar ie\u0161koti geresni\u0173 karjeros galimybi\u0173. Darbuotojai gali priimti apgalvotus sprendimus, o ne skub\u0117ti sutikti su pirmu pasitaikiusiu pasi\u016blymu. Taip ger\u0117ja darbuotoj\u0173 ir darbo viet\u0173 suderinamumas, o tai didina produktyvum\u0105.<\/p>\n Kai darbuotojai turi daugiau derybin\u0117s galios, darbdaviai skatinami konkuruoti ne tik darbo viet\u0173 skai\u010diumi, bet ir darbo s\u0105lyg\u0173 kokybe bei atlyginimais. Didesnius atlyginimus gali mok\u0117ti tos \u012fmon\u0117s, kurios geba dirbti produktyviau ir sukurti daugiau prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s\u201c, \u2013 komentavo T. Povilauskas.<\/p>\n Kita vertus, pasak jo, ne visi gyventojai atsakingai naudojasi nedarbo i\u0161mokomis.<\/p>\n \u201eVerslo atstovai ne kart\u0105 yra i\u0161sak\u0119 nuog\u0105stavim\u0173, kad \u0161iltuoju met\u0173 laiku dalis darbuotoj\u0173 s\u0105moningai pasitraukia i\u0161 darbo rinkos, o ruden\u012f v\u0117l gr\u012f\u017eta \u012f darb\u0105. Tokia praktika neprisideda prie verslo veiklos pastovumo ir daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s poky\u010diui Lietuvoje.<\/p>\n Tod\u0117l naujojoje tvarkoje numatyti grie\u017etesni sta\u017eo reikalavimai gali pad\u0117ti suma\u017einti piktnaud\u017eiavimo atvej\u0173 skai\u010di\u0173 ir sustiprinti paskatas ilgiau i\u0161likti darbo rinkoje\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 SEB vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n Situacija ne tokia bloga, kaip rodo nedarbo rodikliai?<\/p>\n Pasak ekonomisto, nenuostabu, kad pastaruoju metu vis da\u017eniau girdime diskusijas apie b\u016btinyb\u0119 ma\u017einti nedarb\u0105.<\/p>\n \u201eNors registruotas nedarbas Lietuvoje i\u0161lieka gana auk\u0161tas \u2013 2026 m. I ketv. jis siek\u0117 7,4 proc., \u2013 turime santykinai nedaug ekonomi\u0161kai neaktyvi\u0173 gyventoj\u0173. Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenimis, pirm\u0105 ketvirt\u012f neaktyvi\u0173 20\u201364 m. am\u017eiaus asmen\u0173 dalis siek\u0117 ma\u017eiau negu 14 procent\u0173.<\/p>\n Tai svarbus skirtumas. Lietuva da\u017enai lyginama su Lenkija<\/a>, kur nedarbas siekia vos 3,1 proc. Ta\u010diau Lenkijoje<\/a> yra gerokai daugiau \u017emoni\u0173, kurie apskritai nedalyvauja darbo rinkoje (darbo net neie\u0161ko)\u201c \u2013 nurod\u0117 jis.<\/p>\n Jis prid\u016br\u0117, kad tam tikro nerimo kelia su jaunimu susij\u0119 rodikliai.<\/p>\n \u201eAnalizuojant nedarbo i\u0161mok\u0173 duomenis stebina jas gaunan\u010di\u0173 jaun\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius. Pavyzd\u017eiui, 2026 m. baland\u012f, \u201eSodros\u201c duomenimis, nedarbo i\u0161mokas gavo apie 18 t\u016bkst. jaunesni\u0173 nei 30 met\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n Tai sudar\u0117 daugiau nei penktadal\u012f vis\u0173 tuo metu i\u0161mokas gavusi\u0173 gyventoj\u0173. Tuo metu jaunimui susirasti darb\u0105 Lietuvoje, kitaip nei vyresnio am\u017eiaus gyventojams, n\u0117ra itin sud\u0117tinga. Tik\u0117tina, kad naujoji tvarka suma\u017eins nedarbo i\u0161mokas gaunan\u010di\u0173 jaunuoli\u0173 skai\u010di\u0173, kadangi grie\u017et\u0117ja i\u0161mokai gauti reikalingo sta\u017eo reikalavimai\u201c, \u2013 ai\u0161kino T. Povilauskas.<\/p>\n Tuo metu darbdaviai, pasak ekonomisto, da\u017eniau analizuoja ne nedarbo, o u\u017eimtumo rodiklius, nes jie geriau atspindi reali\u0105 darbo rinkos situacij\u0105.<\/p>\n \u201e\u0160iuo po\u017ei\u016briu Lietuvos pad\u0117tis yra gana gera. M\u016bs\u0173 \u0161alyje 20\u201364 met\u0173 gyventoj\u0173 u\u017eimtumas siekia net 80 proc. \u2013 vir\u0161ijame Europos S\u0105jungos vidurk\u012f ir esame visai netoli \u0160vedijos, kur \u0161is rodiklis sudaro apie 82 proc. Did\u017eioji visuomen\u0117s dalis dirba ir auk\u0161tas u\u017eimtumas i\u0161lieka jau ne vienerius metus. Tad situacija darbo rinkoje i\u0161 esm\u0117s yra pakankamai nebloga\u201c, \u2013 nurod\u0117 ekonomistas.<\/p>\n I\u0161mokos i\u0161liks vienos did\u017eiausi\u0173 ES<\/p>\n Nepaisant to, kad buvo pakeista i\u0161mok\u0173 skai\u010diavimo tvarka, anot T. Povilausko, jos vis tiek i\u0161liks vienos did\u017eiausi\u0173 ES.<\/p>\n Ekonomistas ai\u0161kino, kad naujoji tvarka taps palankesn\u0117 daugiau u\u017edirbantiems gyventojams.<\/p>\n \u201eDid\u0117ja kintama nedarbo i\u0161mokos dalis, kuri tiesiogiai priklauso nuo anks\u010diau gauto darbo u\u017emokes\u010dio. Taip pat did\u0117ja maksimali i\u0161mokos suma \u2013 ji sieks iki 70 proc. vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio, kai anks\u010diau buvo taikoma 58,2 proc. riba\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n Visgi, pasak ekonomisto, ger\u0117s ir ma\u017eiausias pajamas gaunan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 pad\u0117tis \u2013 minimali nedarbo i\u0161moka sudarys penkias bazines socialines i\u0161mokas.<\/p>\n \u201eVisa tai rei\u0161kia, kad nedarbo i\u0161mok\u0173 ir atlyginimo santykis Lietuvoje ir toliau i\u0161liks vienas did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje\u201c, \u2013 komentavo SEB vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n Autorius: Urt\u0117 Pangonyt\u0117, TV3.lt<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Netekus darbo, tam tikr\u0105 laik\u0105 galima gauti nedarbo i\u0161mok\u0105, ta\u010diau jos dydis kiekvienam \u017emogui skiriasi. Jis priklauso nuo…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":260320,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,1348,34,35,24,507,32,33,37,39,36,38,40,23,3830,22,28,29,26,27],"class_list":["post-260319","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-darbas","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-ismoka","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-nedarbas","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117145865192868984","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260319","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=260319"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260319\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/260320"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=260319"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=260319"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=260319"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n