{"id":261469,"date":"2026-08-25T08:37:08","date_gmt":"2026-08-25T08:37:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/261469\/"},"modified":"2026-08-25T08:37:08","modified_gmt":"2026-08-25T08:37:08","slug":"vokietijos-ekonomikos-atsilimas-bvp-auga-sparciausiai-nuo-2022-metu-taciau-yra-niuansu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/261469\/","title":{"rendered":"Vokietijos ekonomikos at\u0161ilimas \u2013 BVP auga spar\u010diausiai nuo 2022 met\u0173, ta\u010diau\u2026 yra niuans\u0173"},"content":{"rendered":"<p class=\"caps\"><a href=\"https:\/\/infa.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/vokietija-veliava.webp\" rel=\"lightbox nofollow noopener\" target=\"_blank\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone wp-image-113270 size-medium\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/vokietija-veliava-666x349.webp\" alt=\"Vokietijos v\u0117liava\" width=\"666\" height=\"349\"  \/><\/a><\/p>\n<p>Vokietijos ekonomika antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f augo did\u017eiausiu tempu per ketverius metus \u2013 0,9%, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos (<a style=\"color: #b00b0b;\" href=\"https:\/\/infa.lt\/tag\/ebpo\" rel=\"noopener noreferrer nofollow\" target=\"_blank\">EBPO<\/a>) duomenys. Ta\u010diau ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad ekonominis atsigavimas i\u0161lieka trapus: vokie\u010di\u0173 verslas vis smarkiau nerimauja d\u0117l prarandamo konkurencingumo, o 43% automobili\u0173 pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 prane\u0161a apie pablog\u0117jusias pozicijas pasaulin\u0117se rinkose, ra\u0161o \u201eKommersant\u201c leidinys savo ekonomin\u0117je ap\u017evalgoje.<\/p>\n<p>Bendras Europos S\u0105jungos BVP antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f priaugo 1,2%, o tarp G7 \u0161ali\u0173 pagal augimo tempus lyderiavo JAV (2,1 proc.).<\/p>\n<p>Vokietijos BVP 2026 met\u0173 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f, lyginant su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai, padid\u0117jo 0,9% ir parod\u0117 spar\u010diausius ekonominio augimo tempus nuo 2022 met\u0173 tre\u010diojo ketvir\u010dio.<\/p>\n<p>\u0160alies \u016bkio ministerijos duomenimis, pagrindiniu Vokietijos ekonomikos varikliu tapo eksportas: sausio-bir\u017eelio m\u0117nesiais voki\u0161k\u0173 preki\u0173 eksportas \u012f u\u017esienio rinkas padid\u0117jo 3,9% ir pasiek\u0117 817,8 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto ministerija persp\u0117ja, kad i\u0161liekantis geopolitinis neapibr\u0117\u017etumas ir konfliktas regione, apie Hormuzo s\u0105siaur\u012f, sukelia nauj\u0173 naftos kain\u0173 \u0161uoli\u0173 rizik\u0105 \u2013 tai savo ruo\u017etu gali v\u0117l padidinti verslo s\u0105naudas ir apsunkinti Vokietijos \u012fmoni\u0173 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n<p>Tuo metu pa\u010dios \u0161alies \u012fmon\u0117s atvirai kalba apie konkurencingumo problemas.<\/p>\n<p>Remiantis rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesio \u201eIFO\u201c instituto apklausa, kas ketvirta Vokietijos \u012fmon\u0117 (25,4%) baiminasi tolesnio savo pozicij\u0173 silpn\u0117jimo rinkose u\u017e Europos S\u0105jungos rib\u0173.<\/p>\n<p>Ypa\u010d sud\u0117tinga situacija i\u0161lieka automobili\u0173 gamyboje: apie pablog\u0117jus\u012f konkurencingum\u0105 u\u017e ES rib\u0173 prane\u0161\u0117 43% \u0161io sektoriaus \u012fmoni\u0173. \u201eVokietijos pramon\u0117 vis dar negali susigr\u0105\u017einti prarast\u0173 pozicij\u0173 tarptautin\u0117se rinkose. Konkurencinis spaudimas i\u0161lieka didelis, ypa\u010d u\u017e Europos rib\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo \u201eIFO\u201c.<\/p>\n<p>Nepaisant to, tam tikr\u0173 atsigavimo po\u017eymi\u0173 pramon\u0117 demonstruoja: gamybos apim\u010di\u0173 indeksas auga tre\u010di\u0105 m\u0117nes\u012f i\u0161 eil\u0117s ir bir\u017eel\u012f pasiek\u0117 92 punktus \u2013 tai auk\u0161\u010diausias lygis nuo 2025 met\u0173 lapkri\u010dio.<\/p>\n<p>Nepaisant daugiamet\u0117s statistikos rekord\u0173, kalb\u0117ti apie galing\u0105 Vokietijos ekonomikos pakilim\u0105 dar anksti. \u201eING\u201c analitikai pa\u017eymi, kad Vokietija pirm\u0105 kart\u0105 nuo pandemijos sugeb\u0117jo keturis ketvir\u010dius i\u0161 eil\u0117s i\u0161vengti BVP susitraukimo, ta\u010diau vidutinis ketvir\u010dio augimas per \u0161\u012f laikotarp\u012f siek\u0117 vos apie 0,1%, o bendras ekonomikos mastas teb\u0117ra ma\u017eesnis nei 2022 met\u0173 pabaigoje.<\/p>\n<p>Pagrindine rizika Vokietijos ekonomikos atsigavimui \u201eING\u201c laiko energijos i\u0161tekli\u0173 kainas. Nauji tiekimo sutrikimai prekybos mar\u0161rutuose v\u0117l gali suduoti sm\u016bg\u012f pramonei. Papildom\u0105 gr\u0117sm\u0119 kelia rekordi\u0161kai \u017eemas vandens lygis Reine d\u0117l Europ\u0105 alinan\u010di\u0173 kar\u0173 ir sausr\u0173.<\/p>\n<p>Ekspert\u0173 skai\u010diavimu, u\u017esit\u0119s\u0119s \u0161ios svarbios logistikos arterijos sekl\u0117jimas gali suma\u017einti Vokietijos BVP augim\u0105 0,3 procentinio punkto.<\/p>\n<p>Kit\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 Europos ekonomik\u0173 fone Vokietijos atsigavimas kol kas atrodo nuosaikus. Remiantis EBPO duomenimis, antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f Ispanijos BVP i\u0161augo 2,7%, Italijos \u2013 1%, Pranc\u016bzijos \u2013 0,7 proc.<\/p>\n<p>Tarp kit\u0173 G7 \u0161ali\u0173 did\u017eiausius metinius augimo tempus antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f parod\u0117 JAV \u2013 2,1 proc.<\/p>\n<p>Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ekonomika augo 1,2%, Kanados \u2013 1%, tuo tarpu Japonijos \u2013 tik 0,5%, kur augim\u0105 stabd\u0117 stagnuojan\u010dios vartotoj\u0173 i\u0161laidos ir ma\u017e\u0117jan\u010dios investicijos.<\/p>\n<p>Tarp kit\u0173 EBPO valstybi\u0173 spar\u010diausi\u0105 ketvir\u010dio augim\u0105 pademonstravo Airija (3,9%) ir Izraelis (3,6 %).<\/p>\n<p>Austrijoje, Belgijoje ir \u010cil\u0117je ekonomika, lyginant su pirmuoju ketvir\u010diu, nepakito. Bendra G7 \u0161ali\u0173 ekonomika antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f padid\u0117jo 1,5%, o vis\u0173 EBPO \u0161ali\u0173 \u2013 2,3 proc.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vokietijos ekonomika antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f augo did\u017eiausiu tempu per ketverius metus \u2013 0,9%, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacijos&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":261470,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,16606,248,37,39,36,38,40,46,320],"class_list":["post-261469","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-ebpo","tag-ekonomika","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-verslas","tag-vokietija"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117155243664114484","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/261469","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=261469"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/261469\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/261470"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=261469"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=261469"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=261469"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}