\u017dinoma, jie neabejoja, kad j\u0173 funkcijos prasipl\u0117s: teks tapti tarpininkais, skaitytoj\u0173 bendruomen\u0117s telk\u0117jais ir patar\u0117jais, padedan\u010diais orientuotis informacijos ir dezinformacijos \u0161abak\u0161tynuose.<\/p>\n
Ko gero, didum\u0105 j\u0173 ir \u0161iandien galima laikyti patar\u0117jais ir tarpininkais, – bent taip mano pus\u0119 am\u017eiaus tarp knyg\u0173 besidarbuojanti Ona Jur\u0161\u0117nien\u0117.<\/p>\n
Prad\u0117jo dirbti bibliotekoje sud\u0117tingais, stipri\u0105 kart\u0105 auginusiais laikais, kai beproti\u0161kai, anot jos, nor\u0117josi mokslo ir knyg\u0173, kuri\u0173 neb\u016bta, ir tebedirba toje pa\u010dioje Vilniaus apskrities Adomo Mickevi\u010diaus bibliotekoje ir \u0161iandien, kai stipri karta bus i\u0161aukl\u0117jusi silpn\u0105 kart\u0105, pirmenyb\u0119 teikian\u010di\u0105 \u017eaidimams, bet ne knygai.<\/p>\n
Juo labiau, kad ir diplom\u0105 \u0161iais laikais, kai bene viskas perkama ir parduodama, galima gauti \u0161itokiu b\u016bdu.<\/p>\n
\u017dinoma, Onut\u0117 neb\u016bt\u0173 tarpinink\u0117 tarp knygos ir skaitytojo, jei man neprie\u0161taraut\u0173 sakydama, jog \u017emon\u0117s nenusisuk\u0119 nuo knyg\u0173 ir m\u016bs\u0173 dienomis; pana\u0161iai ligonin\u0117n patek\u0119s pilietis ima galvoti, kad didel\u0117 dalis visuomen\u0117s yra ligoniai arba per atlaidus ba\u017eny\u010dioje, kad – diduma tikintys.<\/p>\n
Ona Jur\u0161\u0117nien\u0117 sutinka, kad laikai kei\u010diasi, jie ir turi keistis, ir nors lyginti juos beprasmi\u0161ka, prisiminti galima, gal net b\u016btina, tiek valstyb\u0117s, tiek bibliotekos, tiek asmenin\u0119 istorij\u0105.<\/p>\n
\u201eEsu kilusi i\u0161 Dz\u016bkijos, – pasakoja O.Jur\u0161\u0117nien\u0117, – baigiau sen\u0105j\u0105 150 met\u0173 sukakt\u012f at\u0161ventusi\u0105 Alov\u0117s vidurin\u0119 mokykl\u0105; ji buvo \u012fkurta panaikinus baud\u017eiav\u0105.<\/p>\n
Su a\u0161aromis prisimenu, kaip einant vie\u0161keliu keturis kilometrus, \u012f pagrindin\u012f keli\u0105 tarsi upeliai \u012fsiliedavo vaikai i\u0161 aplinkini\u0173 kaim\u0173 ir mokykl\u0105 pasiekdavome jau dideliu b\u016briu, kaip visa up\u0117.<\/p>\n
Labai daug mokydavosi vaik\u0173, kurie toli gyveno, tai kol\u016bkis duodavo roges, ir t\u0117vai paeiliui ve\u017edavo mus \u012f vidurin\u0119. A\u0161 vis\u0105 laik\u0105 stengiausi mokytis, kad neb\u016bt\u0173 b\u0117d\u0173 t\u0117vams, ir knygas, laikra\u0161\u010dius skai\u010diau nuo pat vaikyst\u0117s, – kur tik k\u0105 pa\u010diupdavau skaitomo, nepalikdavau nuo\u0161alyje.<\/p>\n
Atsimenu, i\u0161 pusbroli\u0173 parsine\u0161davau Kuper\u012f, paskaitydavau, kai pusseser\u0117s namus nugriov\u0117, nuo auk\u0161to numet\u0117 knyg\u0173 visoki\u0173, jas susirinkau.<\/p>\n
Nuo to laiko jau\u010diu didel\u012f skirtum\u0105 skaitydama tekstus internete ir pa\u0117musi \u012f rankas knyg\u0105: man tas lapo lietimas, jo vertimas yra jaukus, tarsi padedantis geriau \u012fsijausti \u012f knygos heroj\u0173 gyvenim\u0105. Knyg\u0105 pasiimi, paglostai, atsiverti, susi\u017einai jos redaktori\u0173, dailinink\u0173 pavardes, rodos, su pa\u010dia knyga pabendrauji…”<\/p>\n
Auk\u0161tesn\u0117se klas\u0117se prad\u0117jusi ra\u0161in\u0117ti \u017einutes apie mokyklos \u012fvykius \u012f rajonin\u012f laikra\u0161t\u012f, n\u0117 nesvajojo dirbti bibliotekoje, planavo b\u016bti pranc\u016bz\u0173 kalbos mokytoja, \u017eurnaliste ir mokytis Vilniuje.<\/p>\n
Ant sienos namuose kabojo Au\u0161ros vart\u0173 paveikslas, \u0161i\u0105 viet\u0105 da\u017enai min\u0117jo t\u0117velis, ve\u017edav\u0119s \u012f Hal\u0117s turg\u0173 svog\u016bnus parduot. Ji vis \u017ei\u016br\u0117davo \u012f t\u0105 paveiksl\u0105 ir \u012fsivaizduodavo didel\u012f miest\u0105 Vilni\u0173, ir niekur kitur nenor\u0117jo mokytis, tiktai ten.<\/p>\n
Ta\u010diau pirmais metais \u012f \u017eurnalistik\u0105 \u012fstoti jai nepasisek\u0117 ir Onut\u0117 suman\u0117 padidinti \u0161ansus eidama padirb\u0117ti – tuomet darbo sta\u017e\u0105 turintys stojantieji tur\u0117jo tam tikr\u0105 privilegij\u0105.<\/p>\n
Ji \u012fsidarbino Piva\u0161i\u016bn\u0173 kaimo bibliotekoje, i\u0161sinuomojo but\u0105 u\u017e de\u0161imt\u012f rubli\u0173 ir po met\u0173 jau niekur kitur neband\u0117 stoti, tik \u012f bibliotekininkyst\u0119.<\/p>\n
Ne veltui ji sako, kad knyga yra jos gyvenimo palydovas. Po tre\u010dio kurso, 1976 sausio 19 dien\u0105, \u0117m\u0117 dirbti Adomo Mickevi\u010diaus bibliotekoje i\u0161 prad\u017ei\u0173 – puse etato u\u017edaruose fonduose, kur, b\u016bdama student\u0117, ateidavo po paskait\u0173, o paskui, kai susilaukus dukros gr\u012f\u017eo po dekretini\u0173 atostog\u0173, – aptarnavimo skyriuje, \u010dia dirba iki \u0161iol.<\/p>\n
Per tuos metus biblioteka, \u012fsik\u016brusi istoriniame XVIII a. Juozapo Ti\u0161kevi\u010diaus r\u016bm\u0173 ansamblyje, buvo rekonstruota, suremontuota, joje galima u\u017esisakyti ne tik knyg\u0173, bet pasiklausyti muzikos \u012fra\u0161\u0173, pasi\u017ei\u016br\u0117ti film\u0173, padirb\u0117ti kompiuteriu.<\/p>\n
Per t\u0105 laik\u0105 biblioteka i\u0161gra\u017e\u0117jo, prasipl\u0117t\u0117, pasipild\u0117 jos fondai, siekiantys apie pus\u0119 milijono knyg\u0173 ir kitoki\u0173 informacijos laikmen\u0173, o kaip met\u0173 kaita paveik\u0117 Onut\u0117s gyvenim\u0105?<\/p>\n
\u201eTebemyliu Vilni\u0173, – sako ji , – ir kiekvien\u0105 dien\u0105 besileisdama Basanavi\u010diaus gatve bibliotekos link, \u017eaviuosi senamies\u010dio gro\u017eiu, ba\u017eny\u010di\u0173 bok\u0161tais. Savo bibliotekoje turiu Vlado Dr\u0117mos knyg\u0105 \u201eDing\u0119s Vilnius”. Skaitydama \u0161i\u0105 knyg\u0105, \u017evelgdama \u012f fotografijas ir i\u0161klotines, bandau \u012fsivaizduoti tuos pastatus, kuri\u0173 jau nebeliko…”<\/p>\n
Onut\u0117s gimtin\u0117je namai jau stovi tu\u0161ti, retkar\u010diais ji juos aplanko, kai va\u017eiuoja apkabinti prie Alytaus sesers globoje gyvenan\u010dios mamos. Vyras mir\u0117 nuo v\u0117\u017eio, b\u016bdamas 53 met\u0173, jis buvo tremtinys, mok\u0119sis Maskvos energetikos institute, dirb\u0119s elektriku.<\/p>\n
O.Jur\u0161\u0117nien\u0117 sako, kad \u0161eimoje nebuvo vienintel\u0117, m\u0117gusi knygas: skait\u0117 jos vyras, skait\u0117 ir tebeskaito dukra, skaito ir keturi jos an\u016bkai. Na, o \u0161iandien, kai dukra i\u0161sikraust\u0117 i\u0161 Vilniaus ir \u016bkininkauja Panev\u0117\u017eio rajone, liko su knygomis, bet viena.<\/p>\n
\u201eLabai d\u017eiaugiuosi savo darbu, stengiuosi, kiek \u012fmanoma, – sako O.Jur\u0161\u0117nien\u0117, – myliu \u017emones ir myliu knygas. \u017dmon\u0117s gana smals\u016bs, jie jomis domisi, ypa\u010d naujienomis, ateina su tam tikru s\u0105ra\u0161u, k\u0105 i\u0161gird\u0119, k\u0105 i\u0161 draug\u0173 nusi\u017ei\u016br\u0117j\u0119.<\/p>\n
Labai gerai, kad biblioteka orientuojasi \u012f gilesn\u012f turin\u012f, \u010dia gausu ir dalykin\u0117s, \u0161viet\u0117ji\u0161kos literat\u016bros. Kasmet biblioteka pasipildo 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 knyg\u0173, ir kasmet ma\u017edaug tiek pat nura\u0161oma, leid\u017eiant skaitytojams pasirinkti ir pasiimti su savimi”.<\/p>\n
Onut\u0117 sako, kad ne\u012fmanoma vis\u0173 knyg\u0173 perskaityti ir nereikia, nes \u017emogaus galimyb\u0117s ribotos, ta\u010diau dvasi\u0161kai tobulinti save b\u016btina. Jos nuomone, \u0161i\u0105 misij\u0105 atlieka ir biblioteka.<\/p>\n
\u201eMatyt, bibliotekoj ir knygoj mato \u017emon\u0117s prasm\u0119, tobulumo gr\u016bdel\u012f galb\u016bt randa knygose, – svarsto ji, – nes kas yra pramogos? Jos nuskamb\u0117jo nuaid\u0117jo ir nieko nepaliko, o biblioteka – pastovus dalykas”.<\/p>\n
Jos nuomone, daug knyg\u0173 namuose tur\u0117ti neb\u016btina, pagaliau retas tam ras pakankamai vietos, ta\u010diau reikia tur\u0117ti knyg\u0173, kurios tau artimos ir mielos, kad bet kada prieitum, pavartytum, paskaitin\u0117tum.<\/p>\n
Viena toki\u0173 knyg\u0173 jos lentynoje yra Vinco Mykolai\u010dio Putino \u201eAltori\u0173 \u0161e\u0161\u0117lyje” – pasak jos, tai geriausias lietuvi\u0173 meil\u0117s romanas, psichologinis ir gana intelektualus.<\/p>\n
Kita pam\u0117gta knyga – F. Eria romanas \u201ePaged\u0119 vaikai”, – ten pasakojama \u0161eimos istorija, prakti\u0161kai patvirtinanti taisykl\u0119, kad stipri karta i\u0161augina silpn\u0105 kart\u0105, – m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117s aliuzija…<\/p>\n
A\u0161tunt\u0105 de\u0161imt\u012f einan\u010diai Onai Jur\u0161\u0117nienei prie \u0161irdies bibliotekos kolektyvas: draugi\u0161kas, kolegi\u0161kas, patinka darbo atmosfera. Bet, \u017einoma, gyvenime b\u016bna ir juodesni\u0173 dien\u0173. Ta\u010diau net ir tokiais atvejais, anot Onut\u0117s, j\u0105 ramina knygos: atsiverti paglostai…<\/p>\n
„Knygos ramina \u017emones”, – tikina bibliotekinink\u0117 ir nesutinka n\u0117 u\u017e k\u0105, kad ateis laikas, kai j\u0173 \u017emogui nebereik\u0117s.<\/p>\n
Juk meil\u0117 \u017emogui, kaip ir knygai – am\u017eina.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u017dinoma, jie neabejoja, kad j\u0173 funkcijos prasipl\u0117s: teks tapti tarpininkais, skaitytoj\u0173 bendruomen\u0117s telk\u0117jais ir patar\u0117jais, padedan\u010diais orientuotis…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":262732,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,12507,38239,30,31,994,19268,34,35,24,38240,145,32,33,37,39,36,38,40,38241,23,22,28,29,26,27],"class_list":["post-262731","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-biblioteka","tag-bibliotekininkas","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-di","tag-dzukija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-jurseniene","tag-knygos","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-mickeviciaus","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117163689496234246","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/262731","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=262731"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/262731\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/262732"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=262731"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=262731"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=262731"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}