{"id":263249,"date":"2026-08-27T15:09:27","date_gmt":"2026-08-27T15:09:27","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/263249\/"},"modified":"2026-08-27T15:09:27","modified_gmt":"2026-08-27T15:09:27","slug":"euro-zona-gali-netrukus-plestis-aiskeja-kuri-valstybe-turi-daugiausia-sansu-tapti-nare","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/263249\/","title":{"rendered":"Euro zona gali netrukus pl\u0117stis: ai\u0161k\u0117ja, kuri valstyb\u0117 turi daugiausia \u0161ans\u0173 tapti nare"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Euro zona \u0161iandien vienija 21 Europos S\u0105jungos valstyb\u0119, ta\u010diau \u0161e\u0161ios nar\u0117s vis dar laikosi savo nacionalini\u0173 valiut\u0173. Danija turi nuolatin\u0119 i\u0161imt\u012f, o \u0160vedija, Lenkija, \u010cekija, Vengrija ir Rumunija teisi\u0161kai yra \u012fsipareigojusios eur\u0105 \u012fsivesti, kai tik atitiks nustatytus kriterijus.<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis d\u0117lto pa\u017evelgus \u012f ekonominius rodiklius ir vidaus politik\u0105 tampa akivaizdu, kad kelias \u012f eur\u0105 \u0161ioms \u0161alims labai skirtingas \u2013 ir neb\u016btinai tiesus.<\/p>\n<p>Penki kelialapio \u012f eur\u0105 kriterijai<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Norint tapti euro zonos nare, b\u016btina atitikti vadinamuosius konvergencijos kriterijus. Pirma, nacionalin\u0117 teis\u0117 ir centrinio banko statutas turi b\u016bti suderinti su euro zonos taisykl\u0117mis \u2013 u\u017etikrintas centrinio banko nepriklausomumas ir kain\u0173 stabilumo mandatas.<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Antra, infliacija negali vir\u0161yti ma\u017edaug 2,7 proc., skai\u010diuojant kaip trij\u0173 ma\u017eiausi\u0105 infliacij\u0105 turin\u010di\u0173 ES valstybi\u0173 vidurk\u012f ir prid\u0117jus 1,5 procentinio punkto. Tre\u010dia, vald\u017eios sektoriaus skola turi b\u016bti apie 60 proc. bendrojo vidaus produkto, o biud\u017eeto deficitas \u2013 ne didesnis nei 3 proc. BVP.<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ketvirta, bent dvejus metus reikia dalyvauti valiut\u0173 kurso mechanizme ERM2, i\u0161laikant stabili\u0105 nacionalin\u0117s valiutos ir euro santykio dinamik\u0105. Penkta, de\u0161imties met\u0173 trukm\u0117s vyriausyb\u0117s obligacij\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos turi b\u016bti arti \u017eemiausi\u0105 infliacij\u0105 turin\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 lygio \u2013 \u0161iuo metu ne didesn\u0117s nei apie 5,1 proc.<\/p>\n<p>Kas ekonomi\u0161kai pasireng\u0119s, bet politi\u0161kai nenori?<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1880\" height=\"1250\" src=\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/pexels-7352064.jpg\" alt=\"Europos S\u0105junga. Pexels nuotr\" class=\"wp-image-80136\"  \/><a data-autolink-id=\"10\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/ekonomika.lt\/temos\/europos-sajunga\/\" title=\"Europos S\u0105junga\" rel=\"nofollow noopener\">Europos S\u0105junga<\/a>. Pexels nuotr<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagal ekonominius rodiklius palankiausiai atrodo \u0160vedija ir \u010cekija. Jos turi santykinai \u017eem\u0105 infliacij\u0105, kontroliuojam\u0105 valstyb\u0117s skol\u0105 ir investuotoj\u0173 pasitik\u0117jim\u0105, atspindim\u0105 \u017eemomis ilgalaik\u0117mis pal\u016bkanomis. Abi \u0161alys teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 greitai priart\u0117ti prie euro \u012fsivedimo.<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ta\u010diau politin\u0117 valia \u010dia silpna. \u0160vedijoje partijos eur\u0105 beveik ignoruoja, visuomen\u0117s nuomon\u0117 pasidalijusi, o referendumas 2003 metais buvo nepalankus bendrai valiutai. \u010cekijoje ankstesni planai svarstyti euro \u012fvedimo grafik\u0105 buvo sustabdyti, o dabartin\u0117 politin\u0117 dauguma ai\u0161kiai prioritetu laiko nacionalin\u0119 kron\u0105.<\/p>\n<p>Kas nori euro, bet dar nepasireng\u0119s?<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vengrija ir Rumunija yra prie\u0161inga grup\u0117: politinis ir visuomen\u0117s palaikymas eurui didelis, ta\u010diau ekonominiai rodikliai atsilieka. Abi \u0161alys nesuvaldo infliacijos, biud\u017eeto deficitas ir skola vir\u0161ija r\u0117\u017eius, o ilgalaik\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos i\u0161lieka auk\u0161tos.<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vengrijoje naujoji politin\u0117 vadovyb\u0117 deklaruoja siek\u012f iki 2030 met\u0173 atitikti visus kriterijus ir tikisi pasinaudoti atnaujintais Europos S\u0105jungos fondais ekonomikai modernizuoti. Rumunijai pagrindinis i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 per didel\u0117s vie\u0161osios i\u0161laidos ir strukt\u016briniai tr\u016bkumai mokes\u010di\u0173 sistemoje.<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lenkija atsiduria per vidur\u012f: jos <a data-autolink-id=\"2\" target=\"_blank\" href=\"https:\/\/ekonomika.lt\/ekonomika\/\" title=\"Ekonomika\" rel=\"nofollow noopener\">ekonomika<\/a> tam tikrais rodikliais prilygsta arba lenkia dal\u012f dabartini\u0173 euro zonos nari\u0173, ta\u010diau didelis gynybos i\u0161laid\u0173 \u0161uolis kelia deficit\u0105, o politin\u0117s valios atsisakyti zloto kol kas n\u0117ra.<\/p>\n<p>Netik\u0117tas favoritas \u2013 Juodkalnija<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Paradoksalu, bet realiausia kandidat\u0117 tapti 22-\u0105ja euro zonos nare gali b\u016bti ne ES nar\u0117. Juodkalnija jau daugiau nei de\u0161imtmet\u012f pagal fakt\u0105 naudoja eur\u0105, nors oficialiai nepriklauso euro zonai ir neturi atstov\u0173 Europos Centriniame Banke.<\/p>\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei Juodkalnija s\u0117kmingai u\u017ebaigs stojimo \u012f ES derybas ir prisijungs prie S\u0105jungos, ji automati\u0161kai taps ir euro zonos dalimi. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad tai gal\u0117t\u0173 \u012fvykti apie 2028 metus, aplenkiant visas min\u0117tas ES valstybes, kurios vis dar svarsto, ar atsisakyti savo nacionalini\u0173 valiut\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Euro zona \u0161iandien vienija 21 Europos S\u0105jungos valstyb\u0119, ta\u010diau \u0161e\u0161ios nar\u0117s vis dar laikosi savo nacionalini\u0173 valiut\u0173. Danija&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":263250,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[81,8403,12864,1068,1768,15697,37,39,36,38,40,29540,330,46],"class_list":["post-263249","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-business","tag-euras","tag-euro-zona","tag-europos-sajunga","tag-infliacija","tag-juodkalnija","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-valstybes-skola","tag-vengrija","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117168109716631315","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/263249","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=263249"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/263249\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/263250"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=263249"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=263249"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=263249"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}