![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/photo_5476500_1_1.jpg\")
<\/p>\n\u00a0<\/p>\n
Kai kurie bankai jau skelbia ir pusme\u010dio rezultatus. Pavyzd\u017eiui, SEB bankas Lietuvoje per pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f u\u017edirbo 149 mln. eur\u0173 grynojo pelno. Grynasis pelnas – pinigai po vis\u0173 i\u0161laid\u0173 ir mokes\u010di\u0173. Tai yra 2 proc. daugiau nei pernai tuo pa\u010diu metu.<\/p>\n
Ta\u010diau bendro viso sektoriaus pusme\u010dio rezultat\u0173 dar n\u0117ra, tik pirmojo ketvir\u010dio – net 282 mln. eur\u0173 pelnas. Pelningai dirbo 14 bank\u0173 ir u\u017esienio bank\u0173 filial\u0173, nuostolingai – 6. Pastarieji bendrai patyr\u0117 2,8 mln. eur\u0173 nuostol\u012f.<\/p>\n
\u0160iuo metu Lietuvoje veikia 19 bank\u0173, i\u0161 j\u0173 6 – u\u017esienio bank\u0173 filialai. Nuo met\u0173 prad\u017eios veikl\u0105 prad\u0117jo \u201eRato” bankas, o \u201ePayRay Bank” savo iniciatyva veikl\u0105 baig\u0117. Bendras sektoriaus turtas vir\u0161ijo 100 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
\u201eRevolut Holdings Europe” rinkos dalis per ketvirt\u012f \u016bgtel\u0117jo 2,8 proc. punkto iki 40,4 proc. \u201eSwedbank” dalis siek\u0117 21,9 proc., SEB – 16,4 proc., \u201eArtea” banko – 5,8 proc.<\/p>\n
Pernai \u0161alies bank\u0173 pelnas augo 42,9 mln. eur\u0173 arba 4,2 proc. iki 1,063 mlrd. eur\u0173 (2024 m. – 1,02 mlrd. eur\u0173). Pernai taip pat baig\u0117si solidarumo \u012fna\u0161o mok\u0117jimo laikotarpis – Lietuvoje veikiantys bankai, u\u017esienio bank\u0173 filialai ir kitos kredito \u012fstaigos i\u0161 viso nuo 2023 m. gegu\u017e\u0117s \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105 perved\u0117 apie 540 mln. eur\u0173.<\/p>\n
Komentuoja Seimo Biud\u017eeto ir finans\u0173 komiteto vicepirmininkas Valius \u0104\u017dUOLAS:\u00a0<\/p>\n
<\/p>\n
\u201eKitose valstyb\u0117se bankai u\u017e vartojimo paskolas ima 15-20 proc. metines pal\u016bkanas, na, kai kur ir 25 ar 30 proc., bet tai jau labai daug. O Lietuvoje jos siekdavo ir 70 proc. ar net iki 100 proc. Tik po mano teikt\u0173 patais\u0173 \u012fsigaliojimo nustatyta riba – iki 40 proc.<\/p>\n
Buvo leista apipl\u0117\u0161in\u0117ti \u017emones, dabar bent jau iki 40 proc. kartel\u0117 nuleista. Bet ir tai buvo did\u017eiulis pasiprie\u0161inimas: atseit negalima ma\u017einti, nes bank\u0173 pelnai ma\u017e\u0117s. Lietuvoje bank\u0173 reguliavimas yra toks blogas, kad jiems viskas leid\u017eiama”, – d\u0117st\u0117 V.\u0104\u017euolas.<\/p>\n
Anot jo, yra ir kitas puikus pavyzdys, kod\u0117l bankai pampsta.<\/p>\n
\u201eU\u017e kai kurias bankines paslaugas nereik\u0117davo susimok\u0117ti PVM. Patys bankai spr\u0119sdavo, u\u017e koki\u0105 paslaug\u0105 mok\u0117ti valstybei PVM, u\u017e koki\u0105 – ne.<\/p>\n
Nors, pavyzd\u017eiui, visi perkantys duon\u0105 ar pien\u0105 PVM moka. Dabar anarchij\u0105 \u0161ioje vietoje kiek aptvark\u0117, bet ne iki galo. Bankai, ai\u0161ku, su tuo nesitaiksto ir sugalvoja vis nauj\u0173 b\u016bd\u0173 didintis pelnus ir toliau nemoka PVM u\u017e kai kurias paslaugas.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, jei bankas jums \u012f namus siun\u010dia kortel\u0119, u\u017e siuntim\u0105 PVM nemokamas. Paliktos landos bankams piktnaud\u017eiauti ir nemok\u0117ti mokes\u010di\u0173. Iki tol bent jau solidarumo mokest\u012f mok\u0117jo, ta\u010diau kai pernai \u0161io mokes\u010dio mok\u0117jimo laikas baig\u0117si, o mes, \u201evalstie\u010diai”, pasi\u016bl\u0117me j\u012f prat\u0119sti, tai socialdemokratai pasak\u0117 ne, nereikia valstybei 100 mln. eur\u0173”, – primin\u0117 Seimo narys.<\/p>\n
V.\u0104\u017euolas akcentavo, kad d\u0117l solidarumo mokes\u010dio bankai visi\u0161kai nenukent\u0117jo, net j\u012f mok\u0117dami u\u017edirbo per milijard\u0105 eur\u0173. Nes jie valstybei tur\u0117jo atiduoti tik pus\u0119 to, kas jiems i\u0161 dangaus nukrito, kai, nieko neveikdami, padidint\u0173 pal\u016bkan\u0173 forma gavo mil\u017eini\u0161kas sumas – pal\u016bkanas rekordi\u0161kai buvo padidin\u0119s Europos Centrinis Bankas.<\/p>\n
\u201eArba, pavyzd\u017eiui, bankams suteikta teis\u0117 formuoti atid\u0117jinius, nuo kuri\u0173 mokes\u010diai irgi nemokami. D\u0117l vis\u0173 \u0161it\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pas mus veikiantys bankai ir u\u017edirba procenti\u0161kai daugiausiai Europoje.<\/p>\n
Man buvo g\u0117da \u017ei\u016br\u0117ti, kai \u012f m\u016bs\u0173 komiteto pos\u0117d\u012f at\u0117jo Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos atstovai ir links\u0117jo, kad nieko blogo, jog bankai gali i\u0161sisukti nuo PVM ir kit\u0173 mokes\u010di\u0173 mok\u0117jimo. O kai kalba pasisuka apie kokius nors turgaus prekeivius, tai jie b\u016bna labai ry\u017etingi.<\/p>\n
Kitaip tariant, laikosi nuomon\u0117s, kad i\u0161 bank\u0173 galima neimti, o i\u0161 smulki\u0173j\u0173 verslinink\u0173 b\u016btina paimti”, – pabr\u0117\u017e\u0117 V.\u0104\u017euolas.<\/p>\n
Parlamentaras akcentavo ir tai, jog bankai dar ir taupo \u017emoni\u0173 patogumo s\u0105skaita – regionuose prakti\u0161kai u\u017edaryti visi fiziniai skyriai, tod\u0117l bankams nereikia mok\u0117ti u\u017e pastat\u0173 nuom\u0105, komunalines paslaugas, mok\u0117ti algas darbuotojams ir t.t.<\/p>\n
\u201eGryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 dabar i\u0161siimti problemati\u0161ka, o kai atsiskaitai kortele, nuo kiekvieno atsiskaitymo bankui byra procentai”, – reziumavo V.\u0104\u017euolas.<\/p>\n
Komentuoja ekonomistas prof. Povilas GYLYS:\u00a0<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/08\/1079445829_2.jpg\")
<\/p>\n
\u201eSprend\u017eiant pagal pirmojo ketvir\u010dio rezultatus, bankinio sektoriaus pelnas ir \u0161iemet sieks apie milijard\u0105 eur\u0173. Ir tai procenti\u0161kai v\u0117l bus did\u017eiausias pelnas Europoje. Ekonomikos elementoriuje yra akivaizd\u016bs du dyd\u017eiai, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161plaukia tre\u010dias.<\/p>\n
Pirmas dydis yra kaina, antras – s\u0105naudos arba ka\u0161tai. I\u0161 kainos at\u0117m\u0119s s\u0105naudas arba ka\u0161tus gauni peln\u0105.<\/p>\n
Kiekvieno privataus subjekto svajon\u0117, tikslas – kuo didesnis pelnas. O k\u0105 d\u0117l to reikia daryti? Didinti kain\u0105 kam tik \u012fmanoma (didinti mar\u017e\u0105, branginti paskol\u0173 pal\u016bkanas, didinti paslaug\u0173 \u012fkainius ir t.t.).<\/p>\n
Jei niekas tam nesiprie\u0161ina, Lietuvos bankai ir politikai \u017ei\u016bri pro pir\u0161tus, tai tuo ir naudojamasi. O \u017emon\u0117s vis tiek priversti naudotis bank\u0173 paslaugomis.<\/p>\n
Antras dalykas, k\u0105 b\u016btina daryti – ma\u017einti ka\u0161tus. Kaip? Pavyzd\u017eiui, naikink fizinius skyrius rajonuose. Ir visa tai vyksta. Daugumoje rajon\u0173 bank\u0173 skyri\u0173 n\u0117ra, o ir bankomatai labai retai i\u0161d\u0117styti, nes ir j\u0173 eksploatavimas kainuoja.<\/p>\n
O \u010dia turi \u012fsiki\u0161ti centrinis bankas ir visa valstyb\u0117 per savo politikus. Taip, j\u016bs, bankai, esate privat\u016bs subjektai, siekiantys pelno. Bet tur\u0117kite s\u0105\u017ein\u0117s. \u0160vedijoje tokie dalykai, kokie vyksta Lietuvoje, n\u0117ra \u012fmanomi, kai \u017emon\u0117ms bandoma u\u017emesti s\u0105naudas, \u012fsiki\u0161a valstyb\u0117.<\/p>\n
O pas mus pensininkai turi va\u017eiuoti net ir po 50 kilometr\u0173, kad susitvarkyt\u0173 s\u0105skaitas, nusiimt\u0173 gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 ir t.t. Bet apie tai joks bank\u0173 ekspertas jums nekalb\u0117s”, – kalb\u0117jo P.Gylys.<\/p>\n
Anot jo, vis\u0105 Lietuvos bankininkyst\u0117s \u0161ak\u0105 bankai nupirko u\u017e kelis \u0161imtus milijon\u0173 lit\u0173.<\/p>\n
\u201eKa\u017ekada buvau suskai\u010diav\u0119s, kad u\u017e 200 mln. lit\u0173. K\u0105 tai rei\u0161kia? Kad u\u017e keliasde\u0161imt milijon\u0173 eur\u0173.<\/p>\n
Bankai tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017e tai d\u0117kingi ir elgtis civilizuotai: mok\u0117ti mokes\u010dius, nespausti vald\u017eios, kad \u0161i tuos mokes\u010dius ma\u017eint\u0173 ar kad sudaryt\u0173 s\u0105lygas j\u0173 visai nemok\u0117ti, nesity\u010dioti i\u0161 klient\u0173. Kone veltui atidav\u0117me savo bankininkyst\u0117s sistem\u0105, tik\u0117damiesi, kad vietoj lietuvi\u0161k\u0173 bank\u0173 ateis skandinav\u0173 bankai ir elgsis civilizuotai.<\/p>\n
Be to, kas gali paneigti, kad \u201eSnoro” ir \u016akio bankai specialiai buvo likviduoti, siekiant, jog skandinavai perimt\u0173 vis\u0105 bankininkyst\u0119?” – retori\u0161kai klaus\u0117 P.Gylys.<\/p>\n
Profesorius atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad tie patys bankai, kurie veikia ir Lietuvoje, ir Skandinavijoje, Lietuvoje taiko didesnes pal\u016bkanas paskoloms nei Skandinavijoje, o ind\u0117li\u0173 pal\u016bkanas moka ma\u017eesnes.<\/p>\n
\u201eTai – neokolonializmas. Pas save metropolijoje bankai taip nesielgia. Jei tur\u0117tume rimt\u0105 politin\u012f elit\u0105 ir rimt\u0105 \u017einiasklaid\u0105 (\u201eRespublikos” leidinius” i\u0161 kritikuotinos \u017einiasklaidos i\u0161braukiu, nes j\u016bs keliate \u0161iuo klausimus, o kiti yra ekonominiai nebyliai arba varo propagand\u0105), tai viso to, apie k\u0105 kalbame, negal\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n
Bet turi \u012fsijungti visos valstyb\u0117s institucijos, pradedant centriniu banku ir baigiant Seimu bei Vyriausybe”, – kalb\u0117jo ekonomistas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u00a0 Kai kurie bankai jau skelbia ir pusme\u010dio rezultatus. Pavyzd\u017eiui, SEB bankas Lietuvoje per pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":263336,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[1766,763,81,1498,12509,19036,37,39,36,38,40,1762,1473,6069,3254,3041,12508,46],"class_list":["post-263335","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-azuolas","tag-bankai","tag-business","tag-gylys","tag-inasas","tag-indeliai","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-palukanos","tag-paskolos","tag-pelnas","tag-pvm","tag-seb","tag-solidarumo","tag-verslas"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117168636616330445","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/263335","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=263335"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/263335\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/263336"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=263335"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=263335"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=263335"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}