{"id":263373,"date":"2026-08-27T18:28:20","date_gmt":"2026-08-27T18:28:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/263373\/"},"modified":"2026-08-27T18:28:20","modified_gmt":"2026-08-27T18:28:20","slug":"changeknow-anyksciuose-daugkartiniu-indu-sistema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/263373\/","title":{"rendered":"Change(K)now! Anyk\u0161\u010diuose: daugkartini\u0173 ind\u0173 sistema"},"content":{"rendered":"

\t\"Custom<\/a><\/p>\n

Kavos puodelis i\u0161sine\u0161imui ar kurjerio atve\u017eta piet\u0173 d\u0117\u017eut\u0117 daugeliui tapo neatsiejama kasdienyb\u0117s dalimi. Ta\u010diau moksliniai tyrimai rodo, kad vienkartin\u0117s pakuot\u0117s skandina m\u016bs\u0173 planet\u0105 atliekose, kelia pavoj\u0173 sveikatai ir yra ekonomi\u0161kai nenaudingos. Siekiant skatinti per\u0117jim\u0105 prie \u017eiedin\u0117s sistemos, Anyk\u0161\u010diuose \u012fgyvendintas projektas \u201eChange(K)now!\u201c, kurio metu miesto maitinimo \u012fstaigose s\u0117kmingai \u012fdiegta daugkartini\u0173 ind\u0173 depozito sistema. Aplinkosaugos valdymo ir technologij\u0173 centro direktor\u0117s pavaduotoja Vaiva Ramanauskien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad s\u0117kmingam toki\u0173 projekt\u0173 \u012fgyvendinimui ir pl\u0117trai reikalingas sisteminis po\u017ei\u016bris ir sektori\u0173 bendradarbiavimas.<\/p>\n

\"Change(K)now!Change(K)now! projekto nuotr.
\nVienkartini\u0173 ind\u0173 poveikis<\/p>\n

Eurostat duomenimis, Europos S\u0105jungoje perdirbama apie 42 proc. vis\u0173 plastikini\u0173 pakuo\u010di\u0173. Ta\u010diau vienkartini\u0173 maisto ind\u0173 i\u0161sine\u0161imui realyb\u0117 kur kas ni\u016bresn\u0117 \u2013 neperdirbama n\u0117 5 proc., o likusios pakuot\u0117s sudeginamos arba i\u0161metamos. Tai rei\u0161kia, kad vienkartiniai indai tampa viena pagrindini\u0173 aplinkos tar\u0161os bei atliek\u0173 susidarymo problem\u0173.<\/p>\n

Visgi vienkartiniai indai n\u0117ra tik aplinkosaugos problema \u2013 jie turi neigiamos \u012ftakos \u017emoni\u0173 sveikatai. Prie\u0161 kelerius metus atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad net 90 proc. i\u0161tirt\u0173 \u017emoni\u0173 kraujyje tur\u0117jo mikroplastiko daleli\u0173, kurios siejamos su \u012fvairiomis ligomis, tarp kuri\u0173 yra \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 ligos, endokrinin\u0117s sistemos sutrikimai.<\/p>\n

Reaguojant \u012f plastiko \u017eal\u0105 ir ribojimus, rink\u0105 u\u017epl\u016bdo popierin\u0117s, kartonin\u0117s ar augalinio pluo\u0161to pakuot\u0117s. Ta\u010diau j\u0173 gamyboje da\u017enai naudojamos PFAS (perfluoralkilintos) med\u017eiagos. Tai cheminiai junginiai, vadinami \u201eam\u017einosiomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis\u201c, nes patek\u0119 \u012f gamt\u0105 ar \u017emogaus organizm\u0105 prakti\u0161kai nesuyra. Tai rodo, kad vienkartini\u0173 ind\u0173 problemos ne\u012fmanoma i\u0161spr\u0119sti vien tik r\u016b\u0161iavimu ir perdirbimu.<\/p>\n

Tarptautinio tinklo \u201eZero Waste Europe\u201c ekspertas D. Tracevi\u010dius papildo, kad did\u017eioji dalis vienkartini\u0173 ind\u0173 gaminami i\u0161 naftos produkt\u0173, tod\u0117l j\u0173 naudojimas skatina priklausomyb\u0119 nuo i\u0161kastinio kuro, o patekusios \u012f aplink\u0105, tokios vienkartin\u0117s pakuot\u0117s j\u0105 u\u017eter\u0161ia labai ilgam laikui. Jis sako, kad pereinant prie daugkartini\u0173 ind\u0173, kartu b\u016bt\u0173 ma\u017einama priklausomyb\u0117 nuo neatsinaujinan\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173, \u012fve\u017etini\u0173 produkt\u0173 ir nuo linijin\u0117s ekonomikos modelio pereinama prie \u017eiedin\u0117s.<\/p>\n

Daugkartinio naudojimo indai<\/p>\n

D. Tracevi\u010dius pabr\u0117\u017eia, kad vienkartinio plastiko pakeitimas kitomis vienkartin\u0117mis med\u017eiagomis atliek\u0173 problemos nei\u0161sprend\u017eia: \u201eAnks\u010diau reguliavimas buvo sukoncentruotas \u012f vienkartin\u012f plastik\u0105, ta\u010diau ilgainiui atsirado daugyb\u0117 vienkartini\u0173 ind\u0173 i\u0161 kit\u0173 med\u017eiag\u0173, kurie da\u017enu atveju vis tiek yra neperdirbami, tod\u0117l yra prarandama produkto vert\u0117 \u2013 jos susigr\u0105\u017einti jau ne\u012fmanoma.\u201c<\/p>\n

Tvarus sprendimas sveikatai, aplinkai ir ekonomikai \u2013 per\u0117jimas prie auk\u0161tos kokyb\u0117s daugkartinio naudojimo ind\u0173. Prie\u0161ingai nei vienkartiniai indai, jie sukurti taip, kad chemin\u0117s med\u017eiagos nepatekt\u0173 \u012f maist\u0105, b\u016bt\u0173 atspar\u016bs daugkartiniam plovimui auk\u0161toje temperat\u016broje ir ilgainiui \u017eenkliai suma\u017eint\u0173 poveik\u012f aplinkai bei \u017emogaus sveikatai.<\/p>\n

Be to, daugkartiniai indai maistui i\u0161sine\u0161ti turi finansin\u0117s \u012ftakos. \u201eDaugkartiniai indai ir pakuot\u0117s \u017eenkliai suma\u017eint\u0173 verslo priklausomyb\u0119 nuo naudojam\u0173 neatsinaujinan\u010di\u0173 ir tar\u0161i\u0173 produkt\u0173. Be to, da\u017enai pamir\u0161tama, kad vienkartini\u0173 ind\u0173 tvarkymo kaina gula ant gyventojo pe\u010di\u0173, nes savivaldyb\u0117s privalo tvarkyti vienkartinius indus. O u\u017e tai moka ne ka\u017ekas kitas, bet tos savivaldyb\u0117s gyventojai\u201c, \u2013 sako pa\u0161nekovas.<\/p>\n

Ekonomin\u0117s naudos gali gauti ir verslas. U\u017euot nuolat pirk\u0119s vienkartines pakuotes, restoranas ar kavin\u0117 gali pakuot\u0119 paversti ilgalaikiu, atsiperkan\u010diu turtu. Galiausiai, nor\u0117damas gr\u0105\u017einti ind\u0105 ar atsiimti u\u017estat\u0105, pirk\u0117jas sugr\u012f\u017eta \u012f maitinimo \u012fstaig\u0105, o tai nat\u016braliai skatina pakartotinius pirkimus. Taip tvari pakuot\u0117 i\u0161 veiklos i\u0161laid\u0173 tampa efektyviu klient\u0173 lojalumo ir verslo reputacijos stiprinimo \u012frankiu.<\/p>\n

\u201eChange(K)now!\u201c<\/p>\n

Spr\u0119sdama \u0161i\u0105 problem\u0105, ES pri\u0117m\u0117 Vienkartinio plastiko direktyv\u0105 (SUPD) ir skatina ne didesn\u012f perdirbim\u0105, o vienkartini\u0173 ind\u0173 atsisakym\u0105 ir per\u0117jim\u0105 prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos ir daugkartini\u0173 depozitini\u0173 sistem\u0173.<\/p>\n

Viena i\u0161 per\u0117jim\u0105 skatinan\u010di\u0173 iniciatyv\u0173 \u2013 projektas \u201eChange(K)now!\u201c, vykdomas 2023\u20132026 metais. Projekte dalyvauja 8 Baltijos j\u016bros regiono \u0161alys ir 23 organizacijos. Pagrindinis partneris \u2013 Vid\u017eem\u0117s taikom\u0173j\u0173 moksl\u0173 universitetas (Latvija), o Lietuvoje projekto koordinatorius yra Aplinkosaugos valdymo ir technologij\u0173 centras, savo veikloje skatinantis darn\u0173 vystym\u0105si ir padedantis integruoti aplinkosaugos aspektus \u012f kasdienius vald\u017eios bei visuomen\u0117s sprendimus.<\/p>\n

\u201eProjektas \u201eChange(K)now!\u201c siekia paskatinti maitinimo \u012fstaigas \u012fsidiegti daugkartini\u0173 ind\u0173 depozito (gr\u0105\u017einimo) sistemas, formuoti gyventoj\u0173 \u012fpro\u010dius rinktis maist\u0105 i\u0161sine\u0161imui tvariose pakuot\u0117se, vietos vald\u017eios institucijoms \u2013 priimti tvarius sprendimus bei taikyti \u017ealiuosius vie\u0161uosius pirkimus\u201c, \u2013 pasakoja Aplinkosaugos valdymo ir technologij\u0173 centro direktor\u0117s pavaduotoja V. Ramanauskien\u0117.<\/p>\n

Anot jos, per\u0117jimas nuo vienkartini\u0173 pakuo\u010di\u0173 prie \u017eiedini\u0173 maisto pristatymo sistem\u0173 yra pla\u010diai pripa\u017e\u012fstamas kaip vienas svarbiausi\u0173 Europos aplinkosaugos ir \u017eiedin\u0117s ekonomikos politikos prioritet\u0173: \u201eM\u016bs\u0173 u\u017eduotis buvo pad\u0117ti projekto Lietuvoje dalyviams pasirengti ir \u012fgyvendinti poky\u010dius \u2013 konsultavome Anyk\u0161\u010di\u0173 rajono savivaldyb\u0119, taip pat organizavome mokymus, reng\u0117me ger\u0173j\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 katalog\u0105 bei dalijom\u0117s ekspertine informacija.\u201c<\/p>\n

Per\u0117jimas prie \u017eiedin\u0117s sistemos<\/p>\n

V. Ramanauskien\u0117 sako, kad daugkartinio naudojimo sprendimai vie\u0161ojo maitinimo, rengini\u0173 ir maisto i\u0161sine\u0161imo paslaug\u0173 srityse gali b\u016bti s\u0117kmingi, ta\u010diau j\u0173 veiksmingumas priklauso nuo keli\u0173 esmini\u0173 veiksni\u0173 suderinamumo \u2013 valdymo modeli\u0173, infrastrukt\u016bros, verslo modeli\u0173 ir vartotoj\u0173 elgsenos.<\/p>\n

\u201eChange(K)now! projekte i\u0161skiriami pagrindiniai \u017eiedini\u0173 maisto pristatymo sistem\u0173 pl\u0117tr\u0105 lemiantys veiksniai: veiksmingas vie\u0161asis valdymas, ai\u0161kus teisinis reguliavimas, suderinta infrastrukt\u016bra ir aktyvus savivaldybi\u0173 vaidmuo. Kartu nustatomi ir esminiai i\u0161\u0161\u016bkiai, \u012fskaitant ekonominius barjerus, rinkos fragmentacij\u0105, nepakankamai i\u0161vystyt\u0105 gr\u0105\u017einimo infrastrukt\u016br\u0105 ir nevienod\u0105 naudotoj\u0173 patirt\u012f,\u201c \u2013 pabr\u0117\u017eia ji.<\/p>\n

Ekspert\u0117 teigia, kad \u0161i\u0173 tiksl\u0173 ne\u012fmanoma pasiekti vien vie\u0161ojo sektoriaus pastangomis, tod\u0117l b\u016btina skatinti vie\u0161ojo ir privataus sektori\u0173 partneryst\u0119, u\u017etikrinti sistem\u0173 tarpusavio suderinamum\u0105 bei diegti daugkartin\u012f naudojim\u0105 skatinan\u010dias ekonomines priemones. \u201eBe to, patirtis rodo, kad poky\u010di\u0173 negalima pasiekti vien informavimo ar \u0161vietimo kampanijomis. Vartotojai aktyviausiai \u012fsitraukia tuomet, kai daugkartinio naudojimo sistemos yra patogios, nat\u016braliai integruotos \u012f rutin\u0105 ir tampa papras\u010diausiu pasirinkimu\u201c, \u2013 pastebi V. Ramanauskien\u0117.<\/p>\n

Projektas Anyk\u0161\u010diuose \u2013 pirmasis Lietuvoje<\/p>\n

\u201eChange(K)now!\u201c ir Aplinkosaugos valdymo ir technologij\u0173 centro iniciatyvos d\u0117ka Anyk\u0161\u010diai tapo pirmuoju Lietuvos miestu, \u012fdiegusiu daugkartini\u0173 ind\u0173 depozito sistem\u0105. Pilotiniame projekte dalyvauja 16 miesto maitinimo \u012fstaig\u0173. Be to, vienkartinio plastiko buvo atsisakyta ir miesto \u0161vent\u0117se, mug\u0117se bei kult\u016briniuose renginiuose.<\/p>\n

U\u017esisakydami maist\u0105 i\u0161sine\u0161imui, Anyk\u0161\u010di\u0173 gyventojai ir sve\u010diai u\u017e kelis eurus \u012fsigyja tvari\u0105 pakuot\u0119, kuri\u0105 v\u0117liau gali gr\u0105\u017einti \u012f bet kuri\u0105 tinkle esan\u010di\u0105 kavin\u0119 ar restoran\u0105 bei atsiimti u\u017estat\u0105. Projekte dalyvaujan\u010dios maitinimo \u012fstaigos pa\u017eym\u0117tos \u017eenklu \u201eMes naudojame daugkartinius indus\u201c. Versl\u0173 savininkams buvo organizuoti praktiniai mokymai apie daugkartini\u0173 ind\u0173 depozito sistemos higienos reikalavimus, logistik\u0105 ir finansin\u0119 naud\u0105.<\/p>\n

\"ProjektoChange(K)now! projekto nuotr.<\/p>\n

Pilotinis projektas jau dav\u0117 ap\u010diuopiam\u0173 rezultat\u0173: Anyk\u0161\u010di\u0173 parkuose ir gatv\u0117se i\u0161vengta t\u016bkstan\u010di\u0173 vienkartini\u0173 pakuo\u010di\u0173 atliek\u0173, o miestas pademonstravo pirm\u0105j\u012f veikiant\u012f tokio masto \u017eiedin\u0117s ekonomikos pavyzd\u012f Lietuvoje. \u010cia sukaupta patirtis, kaip suvaldyti verslo baimes ir pakeisti gyventoj\u0173 bei turist\u0173 kasdienius \u012fpro\u010dius, yra vertinga kitoms \u0161alies savivaldyb\u0117ms.<\/p>\n

Gerosios praktikos<\/p>\n

\u201eLietuvoje tokio projekto labai tr\u016bko, tod\u0117l iniciatyva d\u017eiugina ir teikia vilties. Bendra viename mieste veikianti sistema parodo galimybes, gali b\u016bti ple\u010diama ir pritaikoma pla\u010diau. Verslas \u017eino savo poreikius, pa\u017e\u012fsta klientus ir sukuria sprendim\u0105, kur\u012f gali efektyviai \u012fgyvendinti. Tai yra labai sveikintina iniciatyva\u201c, \u2013 d\u017eiaugiasi D. Tracevi\u010dius.<\/p>\n

Ekspertas pasakoja, kad Europoje jau yra nema\u017eai puikiai veikian\u010di\u0173 projekt\u0173: \u201eEstijoje galioja reikalavimas vie\u0161uosiuose renginiuose maist\u0105 ir g\u0117rimus tiekti tik daugkartinio naudojimo induose. Taip pat \u0161alyje veikia keli operatoriai, turintys daugkartini\u0173 ind\u0173 surinkimo punktus, \u012f kuriuos galima gr\u0105\u017einti indus ir atgauti u\u017estat\u0105.<\/p>\n

Vokietijoje yra net keli tinklai, turintys daugiau nei 10 t\u016bkst. ind\u0173 gr\u0105\u017einimo viet\u0173, kuriose taip pat galima atgauti u\u017estat\u0105. Tai yra puikios s\u0105lygos \u017eiedinei ekonomikai, o gyventojams yra patogu ir tikrai lengva rasti viet\u0105, \u012f kuri\u0105 gra\u017einti ind\u0105 ar kavos puodel\u012f. Danijoje \u0161iuo metu taip pat testuojama daugkartini\u0173 g\u0117rim\u0173 puodeli\u0173 gr\u0105\u017einimo sistema.\u201c<\/p>\n

Pa\u0161nekovas sako, kad kai kuriose \u0161alyse daugkartini\u0173 ind\u0173 naudojimas per\u017eengia maisto ar g\u0117rim\u0173 i\u0161sine\u0161imui ribas. Pavyzd\u017eiui, yra prekybos centr\u0173, kuriuose kasdienes prekes galima \u012fsigyti daugkartin\u0117se pakuot\u0117se, b\u016bna net daugkartini\u0173 picos d\u0117\u017ei\u0173.<\/p>\n

\u201eYra labai daug pavyzd\u017ei\u0173 ir alternatyv\u0173, kurios ne tik nedaro neigiamo poveikio aplinkai ar sveikatai, bet kuria papildomas darbo vietas, taupo pinigus ir i\u0161laisvina i\u0161 priklausomyb\u0117s nuo naftos produkt\u0173. D\u017eiugu, kad ir Lietuvoje jau turime pavyzd\u012f, kuriuo galima sekti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia D. Tracevi\u010dius.<\/p>\n

Change(K)now! projektas finansuojamas pagal Interreg Baltijos j\u016bros regiono program\u0105. Projektu siekiama skatinti esmin\u012f m\u0105stysenos pokyt\u012f \u2013 pereiti nuo vienkartini\u0173 prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos principais grind\u017eiam\u0173 daugkartinio naudojimo maisto pristatymo sistem\u0173 Baltijos j\u016bros regiono miestuose. U\u017e \u0161ios med\u017eiagos turin\u012f atsako tik autoriai. Jis neb\u016btinai atspindi finansuojan\u010dios institucijos po\u017ei\u016br\u012f.<\/p>\n

\"Change(K)now!
\n\"Custom<\/a><\/p>\n

\t\t\t\"author<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kavos puodelis i\u0161sine\u0161imui ar kurjerio atve\u017eta piet\u0173 d\u0117\u017eut\u0117 daugeliui tapo neatsiejama kasdienyb\u0117s dalimi. Ta\u010diau moksliniai tyrimai rodo, kad…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":263374,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[17],"tags":[4730,29392,81,38312,38313,37994,37,39,36,38,40,23,6771,46,23227],"class_list":["post-263373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-verslas","tag-anyksciai","tag-aplinkosauga","tag-business","tag-changeknow","tag-daugkartiniai-indai","tag-idomu-suzinoti","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-tvarumas","tag-verslas","tag-ziedine-ekonomika"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117168892424324339","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/263373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=263373"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/263373\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/263374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=263373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=263373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=263373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}