![\"Ma\u017eajame](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2025\/10\/RSV_3707-768x512.jpg\")
Ma\u017eajame \u0104\u017euolyne kyla naujos skulpt\u016bros \/ Kauno sav. nuotr.<\/p>\nTarpukario Kauno modernizmo dvasia \u012fgauna naujas formas. Tarptautinio skulpt\u016bros simpoziumo metu sukurti k\u016briniai pradeda puo\u0161ti Ma\u017e\u0105j\u012f \u0105\u017euolyn\u0105 ties \u0104\u017euolyno biblioteka. Skulpt\u016bras, interpretuojan\u010dias Kauno UNESCO modernizmo paveld\u0105, suk\u016br\u0117 menininkai i\u0161 Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos. Kult\u016bros paveldo departamentas i\u0161dav\u0117 leidimus ansamblio \u012frengimui, o pirmosios skulpt\u016bros i\u0161kils per spal\u012f, prane\u0161a Kauno miesto savivaldyb\u0117.<\/p>\n
Modernistiniai akcentai<\/p>\n
Rugs\u0117jo 8\u201329 dienomis \u012f Kaun\u0105 po 20 met\u0173 sugr\u012f\u017eo Tarptautinis skulpt\u016br\u0173 simpoziumas. K\u016brybiniame procese dalyvavo de\u0161imt i\u0161kili\u0173 skulptori\u0173 i\u0161 Lietuvos ir u\u017esienio: Arvis Kanti\u0161evs ir \u0100ris Smildzers (Latvija), Volodymyras Kochmar (Ukraina \/ Pranc\u016bzija), Olena Dodatko (Ukraina \/ Lenkija), Mindaugas Jur\u0117nas, Donatas Dovidavi\u010dius, Vytautas Narutis, Gediminas Pa\u0161venskas, Gintaris Juozas \u010cesi\u016bnas ir Stasys \u017dirgulis (Lietuva).<\/p>\n
Tarptautin\u012f pripa\u017einim\u0105 peln\u0119 k\u016br\u0117jai, aktyviai dalyvaujantys parodose, bienal\u0117se ir simpoziumuose visame pasaulyje, suk\u016br\u0117 de\u0161imt\u012f skulpt\u016br\u0173, kurios aktualizuoja Kauno paveld\u0105. Naujais j\u0173 namais taps Ma\u017easis \u0105\u017euolynas ties \u0104\u017euolyno biblioteka. Vie\u0161ai prieinamos skulpt\u016bros prat\u0119s modernizmo id\u0117j\u0105, kad menas turi b\u016bti kasdien\u0117s miesto gyventoj\u0173 patirties dalimi: jungs paveld\u0105, men\u0105 ir visuomen\u0119 \u012f vientis\u0105 kult\u016brin\u012f peiza\u017e\u0105.<\/p>\n
Kult\u016bros paveldo departamentas i\u0161dav\u0117 leidimus nauj\u0173j\u0173 akcent\u0173 pastatymui. Artimiausiomis dienomis planuojama \u012frengin\u0117ti pamatus, o pa\u010dios skulpt\u016bros bus statomos etapais. Planuojama, kad pirmosios i\u0161kils jau spalio 23 d., o visas ansamblis \u2013 iki lapkri\u010dio.<\/p>\n
Menas kaip jungtis<\/p>\n
\u201e\u0104\u017euolyno bibliotekos prieigos \u2013 ypa\u010d tinkama vieta skulpt\u016br\u0173 eksponavimui. Tai tampa platesnio kult\u016brinio naratyvo dalimi: ansamblis formuos vientis\u0105 kult\u016brin\u012f peiza\u017e\u0105, atliepiant\u012f modernizmo id\u0117j\u0105, kad estetika ir erdv\u0117 priklauso visiems \u2013 tai ne privilegija, o integrali miesto dalis\u201c, \u2013 sak\u0117 Tarptautinio skulpt\u016bros simpoziumo kurator\u0117 ir Lietuvos dailinink\u0173 s\u0105jungos Kauno skyriaus pirminink\u0117 Rebeka Bruder.<\/p>\n
Pasak jos, skulpt\u016br\u0173 pastatymo vieta pasirinkta neatsitiktinai \u2013 Ma\u017easis \u0105\u017euolynas n\u0117ra traktuojama tik kaip \u017ealioji zona, bet s\u0105moningai suformuotas urbanistinis elementas, integruotas \u012f modernios sostin\u0117s vizij\u0105 tarpukariu.<\/p>\n
Ma\u017eajame \u0104\u017euolyne kyla naujos skulpt\u016bros \/ Kauno sav. nuotr.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad projekte skulpt\u016bras k\u016br\u0117 menininkai i\u0161 skirting\u0173 \u0161ali\u0173. Tai Kauno \u012fsitraukimas \u012f platesn\u012f tarpkult\u016brin\u012f dialog\u0105, kuriame modernistinis paveldas matomas ir interpretuojamas skirtingai. Jis n\u0117ra susting\u0119s ar traktuojamas kaip praeities \u017eenklas, o kaip tiltas bei nuolat atsinaujinantis audinys, \u012f kur\u012f \u012fsira\u0161o nauji k\u016brybiniai balsai.<\/p>\n
Naujosios skulpt\u016bros kvies i\u0161 naujo pa\u017evelgti \u012f modernizmo paveld\u0105. Kiekvienas k\u016brinys savaip interpretuoja tarpukario architekt\u016bros dvasi\u0105 \u2013 nuo tiksli\u0173 form\u0173 iki simbolini\u0173 prasmi\u0173, nuo racionalaus konstruktyvumo iki \u017emogi\u0161kos \u0161ilumos. Menininkai ne tik reflektuoja, bet ir kuria naujas reik\u0161mes \u2013 tik\u0117jim\u0105 \u017emogaus k\u016brybine galia, miesto energija ir kult\u016briniu t\u0119stinumu.<\/p>\n
\u0160i meno ir architekt\u016bros sintez\u0117s vieta ne tik puo\u0161 park\u0105, bet ir kalb\u0117s apie Kaun\u0105 kaip miest\u0105, kuris geba savo paveld\u0105 paversti gyvu k\u016brybos \u0161altiniu, \u012fkvepian\u010diu bendruomen\u0119 ir atverian\u010diu naujas modernizmo interpretacijas ateities kartoms.<\/p>\n
Formos ir simbolika<\/p>\n
Latvio \u0100rio Smildzero sukurtas \u201eModernistinis portretas\u201c perteikia tarpukario Kauno racionalum\u0105 ir optimizm\u0105, derindamas asketi\u0161k\u0105 granito i\u0161or\u0119 su ry\u0161kiai geltonu vidumi \u2013 tarsi atskleisdamas, kad funkcionalumas gali b\u016bti kupinas k\u016brybin\u0117s energijos. Gedimino Pa\u0161vensko \u201eSuolelis\u201c jungia modernizmo balkon\u0173 estetik\u0105 su parko erdve, kviesdamas \u017emog\u0173 ne tik ils\u0117tis, bet ir patirti architekt\u016br\u0105 per kasdienyb\u0119, o Vytauto Naru\u010dio \u201ePoilsis\u201c kalba apie balans\u0105 tarp tvirtumo ir \u017emogi\u0161kumo. Gintario Juozo \u010cesi\u016bno \u201eBalkon\u0117lis\u201c vertikalia forma primena optimistin\u012f siek\u012f \u017evelgti auk\u0161tyn \u2013 \u012f pa\u017eang\u0105 ir ateit\u012f.<\/p>\n
Kit\u0173 meninink\u0173 kryptis labiau orientuota \u012f simbolines refleksijas. Jie Kauno paveld\u0105 interpretuoja kaip vertyb\u0119 ir pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Donatas Dovidavi\u010dius \u201eKertinis ta\u0161kas\u201c kvie\u010dia \u012f k\u016brin\u012f pa\u017evelgti kaip \u012f Lietuvos valstybingumo simbol\u012f \u2013 pamat\u0105, ant kurio statoma tik\u0117jimo ir tapatyb\u0117s architekt\u016bra. Stasio \u017dirgulio \u201eBesiilsinti k\u0117d\u0117\u201c primena, kad modernizmas buvo ne tik estetikos kryptis, bet ir socialinis projektas, i\u0161rei\u0161kiantis tik\u0117jim\u0105 pa\u017eanga ir \u017emogaus savaranki\u0161kumu. Mindaugo Jur\u0117no \u201eBukietas\u201c \u0161i\u0105 derina lengvas formas ir leid\u017eia kiekvienam atrasti jiems priimtiniausi\u0105 malonum\u0173 puok\u0161t\u0119.<\/p>\n
Tre\u010dioji k\u016brini\u0173 grup\u0117 kalba apie miesto, \u017emogaus ir gamtos ry\u0161\u012f. Ukrainie\u010dio Volodymyro Kochmar \u201eJudesys\u201c \u2013 kylanti geometrini\u0173 form\u0173 strukt\u016bra \u2013 simbolizuoja \u017emogaus ir technologijos santyk\u012f, nuolatin\u012f miesto ver\u017elum\u0105 ir pa\u017eang\u0105, o Olenos Dodatko \u201eMiesto pulsas\u201c akmenin\u0117mis bangomis perteikia Kauno \u0161irdies ritm\u0105. Latvis Arvis Kanti\u0161evso miest\u0105 vaizduoja kaip gyv\u0105 organizm\u0105. \u201eCi-tree\u201c (angl. city + tree) \u2013 i\u0161 tradicij\u0173 i\u0161augant\u012f ir \u012f ateit\u012f besiver\u017eiant\u012f medis su \u0161aknimis.<\/p>\n
Tarptautinis skulpt\u016bros simpoziumas Kaune<\/p>\n
Tarptautin\u012f skulpt\u016br\u0173 simpozium\u0105 finansavo Kauno miesto savivaldyb\u0117, skirdama 249 t\u016bkst. eur\u0173 i\u0161 reikiam\u0173 264 t\u016bkst. Likusi\u0105 dal\u012f projektui skyr\u0117 ir visus procesus kuravo Lietuvos dailinink\u0173 s\u0105jungos Kauno skyrius. U\u017e l\u0117\u0161as pasir\u016bpinta k\u016brybiniam procesui reikalingomis priemon\u0117mis, u\u017etikrintos tinkamos k\u016brybin\u0117s s\u0105lygos ir kiti reik\u0161mingi resursai, organizuojamos veiklos kaunie\u010diams ir miesto sve\u010diams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tarpukario Kauno modernizmo dvasia \u012fgauna naujas formas. Tarptautinio skulpt\u016bros simpoziumo metu sukurti k\u016briniai pradeda puo\u0161ti Ma\u017e\u0105j\u012f \u0105\u017euolyn\u0105 ties…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":26458,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-26457","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-populiariausios-naujienos","24":"tag-populiariausiosnaujienos","25":"tag-top-stories","26":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115446059320983826","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26457","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26457"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26457\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26458"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26457"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26457"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26457"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}