Gal problema ne vien pinig\u0173 kiekyje? \u0160eimos politika yra kur kas daugiau nei finansin\u0117 eilut\u0117 ar statistikos skai\u010dius – tai ir m\u016bs\u0173 vis\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f \u017emog\u0173, gyvyb\u0119, vaik\u0105, motinyst\u0119, t\u0117vyst\u0119 ir pa\u010di\u0105 \u0161eim\u0105.<\/p>\n
Per pirm\u0105j\u012f 2026 met\u0173 pusmet\u012f Lietuvoje, remiantis civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s akt\u0173 \u012fra\u0161ais, u\u017eregistruoti 10 692 vaik\u0173 gimimai.<\/p>\n
Per t\u0105 pat\u012f 2025 met\u0173 laikotarp\u012f – 12 603. Per metus – 1 911 gimim\u0173 ma\u017eiau, arba ma\u017edaug 15 procent\u0173 nuosmukis. Tai oficial\u016bs Teisingumo ministerijos duomenys.<\/p>\n
Eurostato duomenimis, 2024 m. suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje tesiek\u0117 1,11 vaiko vienai moteriai, kai Europos S\u0105jungos vidurkis buvo 1,34.<\/p>\n
Lietuva atsid\u016br\u0117 tarp ma\u017eiausio gimstamumo valstybi\u0173 ES.<\/p>\n
208 milijonai eur\u0173, ta\u010diau krypties n\u0117ra?<\/p>\n
Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos 2026-2028 met\u0173 strateginiame veiklos plane yra programa gra\u017eiu ir viltingu pavadinimu – \u201e\u0160eimos politikos stiprinimas”.<\/p>\n
Vienas jos u\u017edavini\u0173 – \u201egerinti aplink\u0105 \u0161eimai, siekiant didinti gimstamum\u0105 ir gyvenimo kokyb\u0119 bei sudaryti s\u0105lygas derinti darbo ir \u0161eiminius \u012fsipareigojimus.” 2027 metams \u0161iam u\u017edaviniui numatyta ma\u017edaug 208,2 mln. eur\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau pasidom\u0117jus, kas \u012f \u0161i\u0105 sum\u0105 \u012ftraukta, optimizmo lieka ma\u017eiau.<\/p>\n
Ji apima socialin\u0119 param\u0105 mokiniams, socialin\u0119 glob\u0105, Vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybos finansavim\u0105, param\u0105 mirties atveju, socialines paslaugas, pagalb\u0105 krizes patirian\u010dioms \u0161eimoms, vaiko gerov\u0117s priemones ir kitas valstyb\u0117s i\u0161laidas.<\/p>\n
Mokini\u0173 maitinimas ar pagalba kriz\u0119 i\u0161gyvenan\u010diai \u0161eimai yra b\u016btinos valstyb\u0117s funkcijos. Ta\u010diau ar vien d\u0117l j\u0173 jauna pora ry\u0161is susilaukti pirmojo vaiko? Ar \u0161eima apsispr\u0119s d\u0117l antrojo arba tre\u010diojo?<\/p>\n
Jeigu valstyb\u0117s tikslas i\u0161 ties\u0173 yra ne tik pad\u0117ti jau esan\u010dioms \u0161eimoms, bet ir keisti demografin\u0119 trajektorij\u0105, turime ai\u0161kiai pa\u017einti prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117s vaik\u0173 susilaukim\u0105 atideda arba j\u0173 atsisako, ir \u012fvardyti konkre\u010dias priemones joms spr\u0119sti.<\/p>\n
Verta apm\u0105styti ir tai, kad \u0161eimos k\u016brimosi, vaiko gimimo ne\u012fmanoma paskatinti vien ekonomin\u0117mis bei socialin\u0117mis priemon\u0117mis. Tam reikalingi esminiai kult\u016briniai ir vertybiniai poky\u010diai!<\/p>\n
127 priemon\u0117s – dar ne strategija<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje SADM kartu su \u201eLietuva 2050″ komanda inventorizavo \u0161eimos politikos priemones ir suskai\u010diavo net 127 su ja susijusias priemones, kurias \u012fgyvendina ar planuoja beveik visos ministerijos.<\/p>\n
Daugiau kaip pus\u0117 j\u0173 (52 proc.) – \u012fvairios paslaugos \u0161eimoms, beveik tre\u010ddalis (30,7 proc.) – finansin\u0117s paskatos.<\/p>\n
Ta\u010diau pati ministerija pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161eimos politika negali b\u016bti grind\u017eiama pavien\u0117mis priemon\u0117mis ir kad \u201eb\u016btinas kompleksinis po\u017ei\u016bris, tarpsektorinis bendradarbiavimas ir nuosekli visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f formuojanti komunikacija”.<\/p>\n
B\u016btent \u010dia, mano manymu, gl\u016bdi viena svarbesni\u0173 problem\u0173. 127 priemon\u0117s neb\u016btinai rei\u0161kia 127 \u017eingsnius ta pa\u010dia kryptimi.<\/p>\n
Galime tur\u0117ti vaiko pinigus, vienkartines i\u0161mokas, aukl\u0117s kompensacij\u0105, socialines paslaugas, t\u0117vyst\u0117s kursus, \u0161eimos terapij\u0105, b\u016bsto subsidijas ir dar kelias de\u0161imtis instrument\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau jeigu jie nesujungti \u012f bendr\u0105 strategij\u0105 ir negalime ai\u0161kiai \u012fvardinti kokias problemas i\u0161sprend\u017eia bei kokio rezultato tikim\u0117s po 5 ar 10 met\u0173, turime ne strategij\u0105, o priemoni\u0173 katalog\u0105.<\/p>\n
Rugpj\u016b\u010dio 18 dien\u0105 premjeras Mindaugas Sinkevi\u010dius vie\u0161ai parei\u0161k\u0117, kad Finans\u0173 ir Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerij\u0173 jam pristatytas vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161mok\u0173 keitimo planas pasirod\u0117 \u201enelabai ambicingas”.<\/p>\n
Svarstoma didinti \u0161i\u0173 i\u0161mok\u0173 \u201elubas”, neatmetama galimyb\u0117 j\u0173 visai atsisakyti.<\/p>\n
Premjeras kalba apie ma\u017edaug 70 mln. eur\u0173 vert\u0117s variant\u0105, o platesniems poky\u010diams 2027 m. anks\u010diau buvo min\u0117ta ir 100 mln. eur\u0173 suma. Kol kas tai pasi\u016blymai, o ne priimti sprendimai.<\/p>\n
Labiausiai \u012fstrigo premjero mintis, kad planas tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks patrauklus, kad net ministrai pagalvot\u0173 apie dar vien\u0105 vaik\u0105.<\/p>\n
Ir \u010dia norisi sutikti: \u0161eimai netur\u0117t\u0173 b\u016bti finansi\u0161kai skausminga susilaukti vaiko.<\/p>\n
Vaiko gimimas netur\u0117t\u0173 reik\u0161ti staigaus gyvenimo lygio kritimo. Finansinis saugumas svarbus. Taip pat svarbu b\u016bstas, vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra, galimyb\u0117 suderinti darb\u0105 ir \u0161eim\u0105.<\/p>\n
\u0160eimos politika prasideda ne ministerijoje<\/p>\n
Pernelyg da\u017enai apie \u0161eim\u0105 visuomen\u0117je kalbame kaip apie administracin\u012f vienet\u0105, gaunant\u012f i\u0161mokas ir paslaugas.<\/p>\n
Pamir\u0161tame, kad \u0161eima ir \u0161eimos politika pirmiausia yra apie \u017emogaus santyk\u012f su kitu \u017emogumi, apie prasming\u0105 gyvenim\u0105, i\u0161mintingus pasirinkimus, atsakomyb\u0119 ir neretai – pasiaukojim\u0105 d\u0117l kilnaus bei prasmingo tikslo.<\/p>\n
Gyvename visuomen\u0117je, kurioje labai lengva \u017emogaus vert\u0119 matuoti jo pasiekimais. Kokia tavo profesija? Kiek u\u017edirbi? Kokias pareigas u\u017eimi? Ta\u010diau \u0161eimoje galioja, arba bent jau tur\u0117t\u0173 galioti, visai kita logika.<\/p>\n
\u010cia \u017emogus vertingas ne tod\u0117l, kad yra direktorius, ministras, profesorius ar puikus mokinys. Ne tod\u0117l, kad \u0161iandien jam sekasi. Ne tod\u0117l, kad jis stiprus, sveikas ir produktyvus. Jis vertingas tod\u0117l, kad yra \u017emogus.<\/p>\n
\u017dmogaus vert\u0117s neapibr\u0117\u017eia ir tai, ar jis turi vaik\u0173, ar turi j\u0173 daug ar tik vien\u0105. \u017dmoni\u0173 gyvenimo istorijos skirtingos.<\/p>\n
Ne visi gali ar pasirenka t\u0117vyst\u0119 ir motinyst\u0119. Ta\u010diau visuomen\u0117 gali labai ai\u0161kiai parodyti, kad \u0161eimos k\u016brimas, motinyst\u0117 ir t\u0117vyst\u0117 yra ypatingai gerbiami ir prasmingi gyvenimo pasirinkimai, o ne ma\u017eiau s\u0117kmingo gyvenimo \u017eenklas.<\/p>\n
To nenupirksi net u\u017e 208 mln. eur\u0173 ir papildomai skirtas l\u0117\u0161as.<\/p>\n
Pinigai reikalingi, bet jiems b\u016btina kryptis<\/p>\n
Lietuvai reikia nacionalin\u0117s \u0161eimos ir demografin\u0117s strategijos, kuri gyvent\u0173 ilgiau nei viena politin\u0117 kadencija ir ai\u0161kiai sujungt\u0173 problem\u0105, tiksl\u0105, priemones, finansavim\u0105, atsakomyb\u0119 bei pamatuojam\u0105 rezultat\u0105.<\/p>\n
Reikia ir institucinio atsakingumo – ai\u0161kaus atsakymo, kas \u0161i\u0105 strategij\u0105 kompetentingai pri\u017ei\u016br\u0117s, vertins jos rezultatus ir laiku atkreips atsaking\u0173 institucij\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f besikei\u010dian\u010di\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n
Galime skirti milijonus ir tur\u0117ti 127 ar 227 priemones. Dalis j\u0173 neabejotinai pagerins \u0161eim\u0173 gyvenim\u0105. Ta\u010diau vien milijonai \u0161eimos politikos problem\u0173 ir demografin\u0117s kriz\u0117s nei\u0161spr\u0119s.<\/p>\n
\u0160eimos politika negali b\u016bti vien socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 administravimas. \u0160iandien Lietuvai tr\u016bksta ne tik dar keli\u0173 \u0161imt\u0173 milijon\u0173 skirt\u0173 paremti \u0161eimas.<\/p>\n
Tr\u016bksta ai\u0161kios ir veiksmingos nacionalin\u0117s \u0161eimos politikos, strategijos bei ilgalaikio veiksm\u0173 plano, kurie valstyb\u0117je formuot\u0173 supratim\u0105, kad \u0161eima, kurioje gimsta ir auga vaikai, yra m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s pagrindas.<\/p>\n
Ta\u010diau ir mes, kaip visuomen\u0117, negalime visos atsakomyb\u0117s perkelti tik valstybei.<\/p>\n
Vaikai gimsta ne statistikos lentel\u0117se ir ne biud\u017eeto eilut\u0117se. Viskas prasideda nuo \u017emogaus: nuo pagarbaus santykio vieniems su kitais, i\u0161 ties\u0173 prasmingo gyvenimo paie\u0161k\u0173, d\u0117kingumo, supratimo ir \u0161eimos k\u016brimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Gal problema ne vien pinig\u0173 kiekyje? \u0160eimos politika yra kur kas daugiau nei finansin\u0117 eilut\u0117 ar statistikos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":264641,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,773,34,35,772,24,2320,32,33,37,39,36,38,40,25966,23,22,4351,28,29,5270,26,27,692],"class_list":["post-264640","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-demografija","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-gimstamumas","tag-headlines","tag-ismokos","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-motinyste","tag-naujienos","tag-news","tag-parama","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-seima","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vaikai"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/117181337293188320","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/264640","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=264640"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/264640\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/264641"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=264640"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=264640"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=264640"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}